- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-14508-806/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12848-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- Y. R.
- Kategorijos
- 2.7.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Y. R., vertėjui Audriui Krušnai, išnagrinėjusi Y. R. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Y. R. 2016-04-04 apie 15.26 val., Vilnius-Varėna-Gardinas, Varėnos r. sav., vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Infiniti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p., numatančio, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, reikalavimus, bei viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 94 km/h greičiu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 129 p., numatančio, jog gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, reikalavimus. Šiais savo veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d., 124 str. 5 d.
Apklaustas teisme Y. R. paaiškino, kad jis turi baltarusišką vairuotojo pažymėjimą, turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Galvojo pakeisti vairuotojo pažymėjimą kai sueis 5 metai, kad dabar reikia pasikeiti, tai neturėjo informacijos. Jei kaltas sutinka. Leidimas gyventi Lietuvoje galioja iki 2017-11-12, išduotas nuo 2016-04-08, gyvena jau 3 metai Lietuvoje, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 metus.
Administracinio teisės pažeidimo protokole esančiame Y. R. paaiškinime nurodė, kad su protokolu dėl greičio viršijimo sutinka, su protokolu dėl vairavimo be vairuotojo pažymėjimo nesutinka, nes turėjo pažymėjimą.
Šalies argumentai
Y. R. paaiškinime nurodė, kad jis gyvena Lietuvoje, nebuvo išvažiavęs į Baltarusijos Respubliką dvejus metus, turi baltarusišką vairuotojo pažymėjimą, į lietuvišką nepakeitė, kadangi turėjo informacijos, kad keisti nereikia, nes neturi leidimo nuolat gyventi.
Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole nurodyta, kad 2016-04-04, 15.26 val., Vilnius-Varėna- Gardinas, Varėnos r. sav., 53,80 km, kur leistinas greitis 50 km/h, automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 94 km/h po paklaidos greičiu.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės D. Ž. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad į Vilniaus apskrities VPK KPV 2016-09-20 buvo iškviestas automobilio „Kia Infiniti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas G. G. 2016-04-04 15.26 val., kelyje A4, 53,80 km, stacionariu greičio matuokliu buvo užfiksuotas greičio viršijimas. 2016-09-20 į Vilniaus apskrities VPK KPV atvykęs Y. R. nurodė, kad pažeidimo metu minėtą automobilį vairavo pastarasis. Pateikė laikiną leidimą gyventi Lietuvoje ir Baltarusijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Asmuo nuo 2015-07-01 yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, be to, jo pačio teigimu, jau du metus nebuvo išvykęs į Baltarusiją. Centrinės duomenų bazės duomenimis, LR sienų kirtimo taip pat nustatyta nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad Y. R., neturėdamas Lietuvos Respublikoje patvirtintos teisės vairuoti transporto priemonę, 2016-04-04 vairavo automobilį ir tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p.
ATPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo 289 Eur iki 434 Eur arba administracinį areštą. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojui nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungoje (toliau ES) ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau EEE), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad Y. R. turi 2016-04-08 išduotą leidimą gyventi Lietuvoje, gyvena Lietuvoje (gyvenamąją vietą deklaravo 2015-07-01), duomenų, kad Y. R. būtų deklaravęs išvykimą iš gyvenamosios vietos, kai išvykstama iš Lietuvos Respublikos, byloje nėra. Dėl šios priežasties teigtina, kad Y. R. atitinka nuolatinio Lietuvos gyventojo statusą, todėl jo įgytas Baltarusijoje vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikos nėra savaime galiojantis. Dėl savo kaip nuolatinio gyventojo įgyto statuso Lietuvoje Y. R. privalėjo įvykdyti reikalavimus ir gauti nustatytos formos dokumentą, patvirtinantį jo teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje. To nepadarius, Y. R. 2016-04-04 neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikos teritorijoje, dėl ko jo veiką teismas pripažįsta kaip atitinkančią teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje. Taip pat byloje nustatyta, kad 2016-04-04 viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 94 km/h greičiu.
Nagrinėjant bylą nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Y. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimus.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad Y. R. prisipažino įvykdęs pažeidimą, nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, praeityje baustas už nustatyto greičio viršijimą administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl pažeidėjui skirtina už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d., sankcijoje numatyta minimali bauda, už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 5 d., bauda, kurios dydis nustatytinas arčiau sankcijos minimumo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas
nutaria:
Y. R. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d., skirti 289 eurų dydžio baudą.
Y. R. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 5 d., skirti 185 eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir Y. R. skirti 289 eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis LR ATPK 313 str. 1 d., baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (LR ATPK 314 str. 1 d.).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 16056664556 ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d., po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.