Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo R. B. ir nuteistojo G. G. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo

(duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams atlikti pataisos namuose.

(duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 ir 9 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirta 2 MGL (250 Lt) bauda, kuri laikytina visiškai atlikta sumokėjus ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams atlikti pataisos namuose.

Priteista solidariai iš A. I. ir G. G. 431,01 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai.

Priteista solidariai iš A. I. ir G. G. 1000 Lt N. S. neturtinės žalos atlyginimui bei 500 Lt už advokato pagalbą.

Priteista solidariai iš A. I. ir G. G. R. B. 700 Lt turtinės ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. I. ir G. G. nuteisti už tai, kad 2005 m. lapkričio 25 d., apie 02.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kaip bendrininkų grupė, siekdami įbauginti N. S. ir R. B., palaužti jų valią ir užvaldyti jiems priklausantį turtą, prie A. K. g. 10 namo, Kėdainių m., G. G. panaudojus šaunamąjį ginklą – 4 mm kalibro revolverį KORA BRNO, vieną kartą šovus R. B. į dešinę šlaunį, bei laiptinėje įrėmus revolverį N. S. į galvą ir pareikalavus N. S. ir R. B. atiduoti turimą turtą, o A. I. išsivedus N. S. iš laiptinės į lauką tikslu apiplėšti, bet šiam iš įvykio vietos pabėgus, nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, bei tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, G. G. kumščiu smogus keturis kartus R. B. į veidą, sudavus du smūgius alkūne ir keliu į veidą bei keturis kartus smogus revolverio rankena nukentėjusiajam per galvą, A. I. sudavus du smūgius kumščiu R. B. į krūtinę, padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, A. I. iš kelnių kišenės ištraukus R. B. 700 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Nokia 7210, pagrobė svetimą turtą.

Nuteistasis G. G. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl paskirtos per griežtos bausmės. Nurodo, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Savo aktyviais veiksmais padėjo nustatyti tiesą byloje. Yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl mano, kad galėjo būti paskirta ir švelnesnė bausmė. Nusikalto pirmą kartą, dirba, ruošiasi sukurti šeimą, pažada nebenusikalsti. Prašo skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba švelninti paskirtą bausmę.

N. R. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismo prašė priteisti 700 litų turtinės bei 10 000 litų neturinės žalos. Nukentėjusysis nurodo, jog nesutinka su tuo, jog pirmos instancijos teismas jam iš nuteistųjų priteisė 700 turtinės bei tik 6000 litų neturtinės žalos. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, jog nuteistieji buvo pakartotinai nusikaltę ir nubausti baudomis. Nukentėjusysis nurodo, jog dėl šio įvykio metu nuteistųjų buvo sužalotas bei patyrė psichologinį stresą, buvo sutrikdytas mokymasis. Susiūta padaryta galvoje žaizda, šlaunyje liko neišimta švininė kulka, kuri gali stipriai pakenkti sveikatai. Nukentėjusysis norėtų sužinoti, ar teisingai pasielgė pirmos instancijos teismas, švelnindamas nuteistiesiems bausmę. Kadangi jokios bausmės pirmos instancijos teismas nuteistiesiems šioje byloje nešvelnino, pats nukentėjusysis baigiamosiose kalbose nedalyvavo ir dėl bausmės dydžio nuteistiesiems pirmos instancijos teismo posėdyje nepasisakė, todėl iš skundo prasmės seka, jog nukentėjusysis skundžia pirmos instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamo civilinio ieškinio išsprendimo – kad teismas nukentėjusiojo R. B. ieškinį patenkino tik dalinai, sumažindamas nukentėjusiojo prašomą priteisti neturinės žalos atlyginimo sumą, iš skundo seka, jog nukentėjusysis prašo ieškinį tenkinti pilnai.

Nuteistojo G. G. gynėjas teismo posėdyje prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo R. B. skundą atmesti. Prokuroras prašo nuteistojo G. G. apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo R. B. tenkinti.

Dėl nukentėjusiojo R. B. skundo.

Išspręsdamas R. B. civilinį ieškinį, pirmos instancijos teismas iš abiejų nuteistųjų atlyginti solidariai priteisė visą nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą bei dalį prašytos priteisti neturinės žalos.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vadovaudamasis visuma šių kriterijų, teismas neturinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam R. B. priteisė teisingai ir motyvuotai. Iš nuosprendžio matyti, jog pirmos instancijos teismas į nukentėjusiojo skunde išdėstytas aplinkybes – veikos pasekmes ir kt. atsižvelgė. Motyvuodamas neturinės žalos atlyginimo priteisimą, teismas pagal bylos medžiagą teisingai nurodė, jog R. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, R. B. gydėsi VŠĮ Kėdainių ligoninės traumatologijos skyriuje nuo 2005-11-25 iki 2005-11-29, toliau tęsė gydymą Kėdainių PSPC, gydymas užbaigtas 2005-12-09. R. B. buvo atleistas nuo fizinio lavinimo pamokų iki 2005-12-31 (1 t., b.l. 13,15-16). Kitokių duomenų apie R. B. sveikatos būklę byloje nėra pateikta. Teismas taip pat atsižvelgė ir į nukentėjusiojo paaiškinimus, jog dėl sveikatos sužalojimo jis patyrė skausmą, fizinį ir psichinį sukrėtimą, nepatogumus. Svetimkūnis (šratas) liko kojoje, reikalinga operacija, nukentėjusysis buvo kaltininkų pažemintas, paniekintas draugo ir merginų akivaizdoje. Skunde nurodyta aplinkybė, jog nuteistieji buvo bausti ir už kitas veikas, sprendžiant R. B. civilinį ieškinį nėra reikšminga, nes nėra jokių duomenų, jog šios veikos būtų kaip nors susiję su žalos padarymu R. B.. Todėl, nustatant R. B. priteistino žalos atlyginimo dydį, tai reikšmės neturi. Atsižvelgus į R. B. tyčiniu nusikaltimu padaryto sutrikdymo mąstą, nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, gydymosi laikotarpį bei atitinkamą sukliudymą mokymosi procesui, padarytos turtinės žalos dydį, nuteistųjų turtinę padėtį ( mokėsi, registruotino turto neturi) ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais 6000 litų atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytas pagrįstai ir teisingai. Likusioje dalyje ieškinys atmestas pagrįstai.

Dėl nuteistojo G. G. skundo.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose. Be to, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt.

Nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, G. G. padarė nebūdamas teistas, tačiau padarė tyčinį, sunkų, pavojingą, panaudojant šaunamąjį ginklą, bei savanaudišką nusikaltimą. Už šį nusikaltimą sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo (nuo 2 iki 10 metų) bausmė. Visumos aplinkybių, dėl kurių pagal BK 62 str. G. G. gali būti skiriama švelnesnė, nei sankcijoje numatyta, ar švelnesnė pagal BK 54 str. 3d. bausmė, byloje nėra. BK 61 str. 2 d., numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. G. G. skunde teigia, jog savo aktyviais veiksmais padėjo nustatyti tiesą byloje. Iš bylos matyti, jog jis, duodamas parodymus, prisipažino nusikaltęs, parodė nusikaltimo padarymo aplinkybes ir teismas tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( dėl prisipažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi nusikaltus). Tačiau pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog G. G. padėjo išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis nėra pagrindo, nes iš bylos medžiagos matyti, jog įtariamieji buvo nustatyti tik po pakankamai daug sąnaudų pareikalavusio tyrimo, iš kitų sulaikytų asmenų parodymų bei surinkus kitus įkalčius. Nustatytos dvi atsakomybę sunkinačios aplinkybės (nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo reikšmę nusikalstant bei bendrininkų grupėje). Tuo tarpu teismas G. G. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, žymiai švelnesnę už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį ir artimesnę minimaliai. Labiau švelninti bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTAR Ė:

Nuteistojo G. G. ir nukentėjusiojo R. B. apeliacinius skundus atmesti.