- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-23
- Bylos Nr.
- AS-822-696-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Vyriausybės, Panevėžio apygardos teismui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Pareiškėjas
- M. D., R. G., L. M., L. S., R. S., P. Š., B. V., A. Š., E. V., J. T., A. J., L. T., R. J. V., E. Ž., I. K., A. Ž.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Vyriausybės, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 14 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos M. D. prašymą dėl sprendimo vykdymo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. D., R. G., L. M., L. S., R. S., P. Š., B. V., A. Š., E. V., J. T., A. J., L. T., A. J., R. J. V., E. Ž., I. K., A. Ž. skundą atsakovams Panevėžio apygardos teismui, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Finansų ministerijai, dėl teisėjo atlyginimo išmokėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-08-18 sprendimu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. D. skundą ir sprendimu priteisė iš atsakovo Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškėjai M. D. 95820 Lt (suma nurodyta su privalomaisiais valstybei mokėjimais) teisėjo atlyginimo už 2004-03-01 – 2007-02-28 laikotarpį. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-08-18 sprendimas įsiteisėjo 2009-06-18 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-06-18 nutartimi sprendimą dalyje dėl M. D. paliko nepakeistą, sprendimo vykdymą atidėjo vieneriems metams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad sprendimo vykdymas atidėtas atsižvelgiant į teismo precedentą – Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009, kurioje analogišku atveju teismas atidėjo sprendimo vykdymą, atsižvelgęs į sunkią Lietuvos Respublikos finansinę padėtį.
II.
2009-09-25 pareiškėja M. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su rašytiniu prašymu pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-08-18 sprendimo vykdymo tvarką ir terminą, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-18 nutarties dalį, kuria Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-08-18 sprendimo vykdymas atidėtas vieneriems metams. M. D. nurodė, kad 2008-08-18 pareiškėja dėl ligos nebedirbo ir negavo darbo užmokesčio. Teismas, atidėdamas sprendimo vykdymą neturėjo duomenų apie pareiškėjos sveikatos būklę (onkologinę ligą, III stadijos vėžys) ir dėl to pasikeitusią pareiškėjos turtinę padėtį. Sprendimo vykdymas atidėtas remiantis vien sunkia atsakovo finansine padėtimi. Pareiškėja nurodė, kad ligos pašalpos nepakanka pragyvenimui, gydymui ir kitoms su sunkia liga susijusioms išlaidoms. Pareiškėja nurodė, kad gyvena viena, santuoka nutraukta, turi 77 metų ligotą motiną, kuriai privalo teikti paramą. Pareiškėjos sveikata negerėja, atvirkščiai, po medicininių procedūrų pareiškėjai pačiai reikalinga kito asmens priežiūra.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-08-18 sprendimo dalies, kuria iš atsakovo Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškėjai M. D. yra priteista 95820 Lt (suma nurodyta su privalomaisiais valstybei mokėjimais) teisėjo atlyginimo už 2004-03-01 – 2007-02-28 laikotarpį, vykdymą išdėstė trims mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, įpareigojant Lietuvos Valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pareiškėjai M. D. mokėti kiekvieną mėnesį po 31940 Lt (suma nurodyta su privalomaisiais valstybei mokėjimais) teisėjo atlyginimo.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 2 d., 97 str. 3 d. nuostatomis, teismas pažymėjo, kad vykdant administracinėje byloje sprendimą dėl piniginės sumos priteisimo, sprendžiant klausimus dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti taikomos šiuos klausimus reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 str. normos. CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Pažymėjo, kad CPK 284 str. reglamentuojami procesinio pobūdžio klausimai, susiję su teismo sprendimo vykdymu, gali būti sprendžiami teismo iniciatyva ar šalių prašymu, esant įstatyme nurodytoms ir kitoms aplinkybėms, dėl kurių yra būtina spręsti šiuos klausimus. Įstatymas nedraudžia spręsti sprendimo įvykdymo atidėjimą ar išdėstymą, nors tokie klausimai jau yra išspręsti pirmos instancijos teismo sprendimu, šio teismo nutartimi ar aukštesnės instancijos teismo procesiniu sprendimu. Šių procesinių prašymų, kaip ir kitų procesinių prašymų išnagrinėjimas, nesukuria tokių pasekmių kaip teismo sprendimo ar nutarties nutraukti bylą įsiteisėjimas – negalimumą kreiptis į teismą su tapačiais reikalavimais (ABTĮ 96 str. 4 d., 102 str. 3 d., CPK 279 str. 4 d., 294 str. 2 d.). Todėl procesinio pobūdžio prašymų išnagrinėjimas neužkerta kelio dalyvaujantiems byloje asmenims, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą su analogiškais prašymais.
Teismas pažymėjo, kad dėl nurodytų motyvų pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo, nors šis klausimas jau buvo sprendžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi ir teismo sprendimo vykdymas yra atidėtas. Todėl neturi būti ir negali būti pagal įstatymą žemesnės instancijos teismo ar kito teismo naikinama ar keičiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-18 nutarties dalis dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-18 nutartis yra priimta išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka vadovaujantis apeliacinės instancijos teismui ABTĮ 140 str. numatytomis teisėmis. Šios nutarties pakeitimo ar panaikinimo klausimas galėtų būti keliamas tik tokiu atveju, jeigu būtų prašoma priimti kitokį procesinį sprendimą dėl pareiškėjo skundo materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų, kuriais siekiama apginti pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą. Sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas gali būti išspręstas kitaip negu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-18 nutartyje, nes šį klausimą gali spręsti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismas priklausomai nuo bylos nagrinėjimo stadijos. Šiuo metu yra įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo stadija, apeliacija yra pasibaigusi, todėl klausimai, susiję su įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu, yra sprendžiami pirmos instancijos teisme.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad sprendimo vykdymas atidėtas atsižvelgiant į teismo precedentą – Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009, kurioje analogišku atveju teismas atidėjo sprendimo vykdymą atsižvelgęs į sunkią Lietuvos Respublikos finansinę padėtį. Pagal 284 str., bylos šalies turtinė padėtis yra viena iš aplinkybių, sudarančių pagrindą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo metu byloje nebuvo pateikti dokumentai dėl kitos bylos šalies turtinės padėties bei aplinkybių, susijusių su pareiškėjos sveikatos būkle.
Šalies argumentai
Pareiškėja kartu su prašymu pateikė teismui 2009-05-21 medicininių dokumentų išrašą, kuriame yra nurodyta, kad 2009-04-08 pareiškėjai atlikta operacija, nustatoma chemoterapija, spindulinis gydymas. Pareiškėja taip pat pateikė 2009-09-21 išrašą iš medicininių dokumentų ir medicininį pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjai yra diagnozuotas vėžys, numatytas spindulinis gydymas, ligonės savijauta negerėja. Minėti medicininiai dokumentai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, kad pareiškėja nuo 2009 m. balandžio mėnesio nedirba ir negauna darbo užmokesčio, pareiškėjai yra mokama ligos pašalpa.
Nurodyti dokumentai patvirtina, kad CPK 284 str. šioje byloje yra pritaikytas atsižvelgiant į vienos bylos šalies finansinę padėtį. Pareiškėja pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjos turtinė padėtis yra sunki, ši padėtis yra susijusi su pareiškėjos poreikiais dėl sunkios ligos, dėl ribotų galimybių tokioje situacijoje rūpintis savo ir artimų giminaičių buitimi. Nurodytas aplinkybes teismas pripažino svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą taikyti CPK 284 str. pareiškėjos atžvilgiu tam, kad būtų sprendžiamas šios normos taikymas atsižvelgiant į abiejų bylos šalių padėtį. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjai priteistos teismo sprendimu lėšos yra reikalingos šiuo metu, teismas priėjo išvadą, kad sprendimo vykdymas turėtų būti išdėstomas trims mėnesiams. Teismo vertinimu, sprendimo vykdymo atidėjimas pernelyg ilgam terminui – vieneriems metams (nuo 2009-06-18) neproporcingai pažeistų aptartoje situacijoje pareiškėjos interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Spręsdamas klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką šiuo klausimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad galima atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti sprendimą. Teismas, priimdamas nutartį atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Tad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą teismas turi išspręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. (LAT CBS teisėjų kolegijos 2001-11-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-1113/2001)
Spendžiant, ar atidėti (išdėstyti) teismo sprendimo vykdymą, reikia remtis teisinio apibrėžtumo ir tesėtų lūkesčių principu, pagal kurį privalu pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas teises. Teismo sprendimu nustatyta, kad skolininkas ir taip yra pažeidęs prievolę, taigi ir išieškotojo teises, todėl vien blogos atsakovo materialinės padėties aptariamam procesiniam institutui taikyti nepakanka. Be to, teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, svarbus šalių lygiateisiškumo principas – būtina nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) sprendimo vykdymą nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai.
Teismas, vadovaudamasis nurodytais kriterijais ir byloje nustatytomis aplinkybėmis konstatavo, kad ginčijamu atveju tikslinga yra taikyti sprendimo vykdymo išdėstymą, o ne atidėjimą ir sprendimo išdėstymas negali būti nustatytas pernelyg ilgam terminui. Pažymėjo, kad šiuo atveju nėra sprendžiamas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas.
IV.
Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybė atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir palikti galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties dalį, kuria sprendimo vykdymas atidėtas vieneriems metams.
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. rugsėjo 9 dieną priėmė nutarimą Nr. l 100 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr.194 „Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau –Nutarimas). Šiuo nutarimu reglamentuojama ne tik nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimą pagal Teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymą, bet ir lygiagrečiai įsiteisėjusių teismo sprendimų, kuriais priteista nesumokėtos darbo užmokesčio dalis, vykdymą pagal esamas valstybės finansines galimybes. Nutarimo 2.2. punkte nustatyta, kad šiuo aprašu vadovaujamasi išmokant nesumokėtą darbo užmokesčio dalį teisėjams ir jų įpėdiniams, kurie turi teisę gauti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pagal įstatymą arba kuriems nesumokėta darbo užmokesčio dalis buvo priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Bendras laikotarpis, už kurį išmokama nesumokėta darbo užmokesčio dalis vykdant įstatymą ir įsiteisėjusius teismo sprendimus, negali viršyti trejų metų. Tokiu būdu pareiškėja pagal minėtą Nutarimą gaus atitinkamą dalį nesumokėto darbo užmokesčio jau 2009 metais. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę priimdamas skundžiamą nutartį.
Teigia, kad teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą, neatsižvelgė į tikslus, kurių siekiama atidedant teismo sprendimo vykdymą. Vienas iš tokių tikslų yra užtikrinti socialinį teisingumą. Šiuo atveju 2009 metais valstybės biudžete yra numatyta 10 milijonų litų, kurie pagal Nutarimo 2.6. punktą bus paskirstyti teismams proporcingai bendrai kiekviename teisme išmokėtinos nesumokėtos darbo užmokesčio dalies sumai. Todėl papildomai lėšų, vykdant įsiteisėjusius teismų sprendimus nenumatyta. Ši aplinkybė taip pat buvo žinoma pirmosios instancijos teismui. Jeigu šią nutartį reikės vykdyti, tuomet bus pažeistas ir asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Remiantis asmenų lygybės prieš įstatymą principu, visų tapačių teisinių santykių dalyvių pažeistos teisės turi būti ginamos analogiškai. Nutarime nėra numatyta išimčių, dėl kurių atskiriems teisėjams ar teismams būtų skirta papildomai lėšų įsiteisėjusiems teismo sprendimams vykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Atskirasis skundas atmestinas.
CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Pirmosios instancijos teismo išvados, kolegijos manymu, padarytos pakankamai argumentuotai ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis kolegija nenustatė. Kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismas, spręsdamas sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, atsižvelgia į šalių finansinę padėtį bei kitas išskirtines palinkybes – sveikatos būklę ir kt. (adm. byla Nr. A822-1263/09). Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Taigi tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais pagri ndo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovą Lietuvos valsybę atstovaujančios LR Vyriausybės atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.