Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Institucijos) atstovui G. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB „Grelida“ direktore, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido E. B., gim. 1974-01-16, dirbti nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą. Tokiais veiksmais L. P. kaltinama padariusi pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

Teismo posėdžio metu L. P. dėl padaryto pažeidimo neprisipažino ir paaiškino, kad kad E. B. pažįsta nuo 2013 m. vasario mėn. Jis dirbo UAB „Autovil“ vadovu ir sakė, kad jo įmonė užsiima ta pačia veikla, kaip ir jos įmonė. Kurį laiką buvo apsigyvenę kartu, tačiau 2014 m. lapkričio mėn. 30 d. susipyko ir išsiskyrė, dėl šių aplinkybių buvo grasinimai ir kviesta policija. Į kelionę 2014-11-12 vyko dėl komandiruotės, E. B. važiavo kartu, pats pasisiūlė važiuoti kaip draugas, padėjo išsirinkti krovininį automobilį, ji sudarė pirkimo pardavimo sutartį, sumokėjo pinigus, o kad nereikėtų grįžti į Lietuvą vairuotojo, E. B. pasisiūlė automobilį parvaryti į Lietuvą. Tas automobilis nebuvo perregistruotas, negauta licencija, neatlikta technikinė apžiūra, ekonominės naudos automobilis negalėjo nešti, t. y. automobiliu tuo metu nebuvo dirbama, jis buvo varomas iš Lenkijos į Lietuvą. E. B. pasakė, kad automobilis buvo geras, jam patiko, todėl paprašė leisti pavažinėti, sakė, kad gal norės vėliau jį įsigyti savo įmonei, žadėjo padėti praeiti technikinę apžiūrą, tačiau ir ji pati dalyvavo visame procese – rašė reikalingus prašymus, pasirašinėjo ir pan. E. B. jos įmonėje niekada nedirbo. UAB „Grelida“ turėjo vieną automobilį, kiekviename automobilyje yra korteliniai tachometrai, kortelėse fiksuojami ir matomi duomenys apie vykdytus reisus. Jei E. B. būtų dirbęs, vairavęs jos įmonės automobilius, būtų duomenys jo kortelėje. E. B. gyveno kartu su ja ir tiesiog nusprendė pakenkti dėl asmeninio keršto. Dėl liudytojo V. O. nurodytų aplinkybių paaiškino, kad E. B. tuo metu neturėjo reikiamų licenzijų, transporto priemonės, bet turėjo krovinį, o jos įmonė gali užsiimti logistika, todėl jie sutarė dėl krovinio pervežimo, apiformino dokumentus, ji pasirašė sutartį, išrašė sąskaitą, pasamdė kitą automobilį. E. B. veikė kaip jos draugas, o ne kaip jos įmonės atstovas. E. B. buvo jos draugas, dažnai būdavo kartu, nuvažiuodavo į jos ofisą ir būdavo kartu, sėdėdavo, rūkydavo, leisdavo laiką toje įmonėje. Daugiau jokių klientų be V. O. E. B. jai neieškojo ir nesiūlė. Jai nėra žinoma, kad vyko susirašinėjimai su V. O. ar kitais klientais, į jos elektroninio pašto dėžutę ir skype buvo „įsilaužta“, ji kurį laiką negalėjo naudotis, prisijungti, bet kažkas (galbūt E. B.) į ateinančius laiškus atsakinėjo jos vardu. E. B. specialiai neieškojo jos įmonei krovinių. Taip tuo metu išėjo, kad V. O. įmonė turėjo krovinį, todėl jie paėmė užsakymą. E. B. kartais pasiūlydavo jos įmonei krovinius, kaip pažįstamas, draugas, jis neieškojo krovinių kaip jos įmonės atstovas, ir už krovinius jokio atlygio negavo. Jeigu E. B. būtų norėjęs gauti oficialiai pinigus, galėjo viską užfiksuoti, forminti per įmonę. Jau susipažįstant jis prisistatė kaip UAB „Autovila“ įmonės, kuri užsiiminėjo panašia veikla, akcininkas, atstovas ar darbuotojas. Jokių susitarimų, sąlygų dėl atlygio už transporto paslaugų suteikimą nebuvo. E. B. svarstė, kad gal perpirks iš jos įmonės parvarytą automobilį, tačiau jie išsiskyrė ir daugiau pasiūlymų dėl automobilio iš B ji nesulaukė. Iš jos įmonės E. B. jokių pinigų už krovinio suradimą negavo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. B. nurodė, kad su L. P. susipažino, kuomet ji paskambino dėl krovinių. Tuomet prasidėjo artimesni santykiai. 2014-08-18 pasirašė darbo sutartį su L. P., pas ją turėjo būti darbo sutartis, buvo užfiksuotos vairuotojo ekspeditoriaus vadybininko pareigos. Iki įsidarbinimo jos įmonėje, nuo 2014 m. sausio mėn. buvo užsiregistravęs darbo biržoje, iki 2013 m. dirbo kitoje įmonėje. Dirbant jos įmonėje, jis gyveno automobilyje, kadangi vykdydavo reisus. Kai grįždavo, gyvendavo pas L. P.. 2014 m. važiavo su L. P. padėti jai įsigyti automobilį, ji pati irgi važiavo ir apiformino tą automobilį. Jis šioje situacijoje atliko tiesiog vairuotojo funkcijas. Ankstesnėje įmonėje dirbo transporto vadovu, teko važiuoti į reisą. Dirbdamas L. P. įmonėje, turėjo tą pačią kortelę. Registro istorijoje pažymėta, jog jis buvo „Autovila“ vadovas iki 2014 m. lapkričio 11 d., buvo akcininkas toje įmonėje, kartu su A. P. buvo steigėjai, tačiau su sugyventine susipyko ir viskas buvo „išdraskyta“, jis buvo ateistas pagal įstatymą. Su L. P. šiuo metu jokių santykių nepalaiko, nebendrauja. Lapkričio mėn. jie susipyko, ji iškvietė policiją, tačiau ji sumušta nebuvo, jis jai tikrai negrasino, kai ji prašė pareiškimą į policiją, sausio mėn., jo išvis nebuvo Lietuvoje. Tikrai dirbo jos įmonėje ir derino užsakymus, stengėsi dėl įmonės. Vairavo L. P. įmonei priklausančias transporto priemones nuo rugpjūčio mėn., nieko nepasirašinėdavo, tik kartais ant sąskaitų faktūrų, kai automobilius apžiūrai varydavo. Jo sutarta alga buvo 1600 Lt ir dienpinigiai, kadangi nemokėjo atlyginimo 3 mėn., todėl ir kilo konfliktas. Kad įmonėje nedirba oficialiai, įtarė spalio pabaigoje. Jam paskambino iš darbo biržos ir paklausė, kodėl neatėjo užsiregistruoti, todėl ir suprato, kad nebuvo legaliai įdarbintas. 2014-11-12d. kaip UAB „Grelida“ darbuotojas nuvažiavo parvaryti automobilį. Jam niekas pinigų nemokėjo, kelionpinigių taip pat, kurą pylė už savo pinigus, investavo savo pinigus ir negavo jokios ekonominės naudos. Čekius duodavo L. P., kai kuriuos sau pasiliko. Su UAB „Grelida“ transportu važiavo apie 9 kartus. Įmonė turėjo du „dafus“, „dafu“ parvaržiavo iš Lenkijos ir važinėjo Lietuvoje, jokio krovinio su „dafu“ nevežė, tą automobilį užregistravo, atliko tech.apžiūrą. V. O. save pristatinėjo kaip Ediką, neatstovaujantį jokios įmonės. V. O. sumokėjo į UAB „Grelida“ sąskaitą. Su UAB „Grelida“ buvo susitarta, kad sumokės 100€ už kiekvieną surastą krovinį. Jo kontaktai įmonės užsakymuose nurodyti dėl to, kad jis derindavo visokius krovinius, tokia įmonės tvarka. Liudytojas patikslino, kad L. P. sugyventinis nebuvo, jie nieko bendro nedarė, asmeniniai santykiai nutrūko dėl abiejų kaltės, neapykantos pažeidėjai nejaučia.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas T. Ž. paaiškino, kad E. B. pažįsta kaip L. P. vyrą nuo 2013-07 mėn., susipažino, kuomet pas L. P. dirbo transporto vadybininku. E. B. visada dalyvavo ofise. Jis ofise dirbdavo tik tris valandas per savaitę, jis praveda vairuotojams instrukcijas, yra atsakingas už instruktažą, tačiau E. B. instrukcijos jokios nepravedė. Direktorė ne visada būna ofise, kuomet jis ateina. Apie jokius E. B. užsakymus nežino, E. B. neturi teisės vežti krovinių, kadangi šis nedirbo vairuotoju. Jeigu žmogus būtų priimtas į bendrovę, jis būtų žinojęs.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. L. paaiškino, kad dirba UAB „Grelida“ buhaltere nuo 2014m. rugsėjo mėn. Įmonėje veda apskaitą, visus dienpinigius skaičiuoja, suveda čekius, algas išmoka L. P., grynais moka avansus. Dokumentaliai visi avansai yra užfiksuoti, išduoto E. B. avanso nebuvo. Poną E. B. pažįsta dar iki įsidarbinimo įmonėje, kadangi yra tolima L. P. giminaitė ir teko švęsti šventes kartu. Jai nėra žinoma, kad E. B. buvo įmonės darbuotojas, jis nedirbo įmonėje, kadangi buvo L. P. draugas, niekada neminėjo, kad dirba, tik padėdavo kartais. Yra girdėjusi, kad lyg jis turėjo savo įmonę ir paskui iš ten išėjo. L. P. pasakojo, kad jie važiavo į Lenkiją pirkti automobilių, su kuo važiavo, nežino.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. O. paaiškino, kad reikėjo nuvežti du automobilius į Kazachstaną. E. B. jam nurodė kaip žmogų, su kuriuo reikia tartis dėl kainų ir eigos, jo niekaip nepristatė, pasakė, tik kad jis užsiima transportu į kitas šalis, pirminis supratimas apie E. B. buvo, kad jis įmonės savininkas. Su E. B. suderino kainas, vietą, iš kur reikia paimti krovinius, ir kt. Po to eigoje prisijungė ir L. P., kuri tvarkė administracinius reikalus, sutartis. Pirminis kontaktas buvo su E. B., o toliau visus dalykus tvarkė su L. P.. L. P. pažinojo kaip E. B. žmoną. E. B. prisistatė kaip transportininkas, gal turintis transporto įmonę, tiksliai neklausė, kokios yra jo funkcijos. Oficialiai su juo dėl užsakymo susisiekė L. P., sutartis dėl krovinio gabenimo buvo sudaroma su UAB „Grelida“ ir direktore L. P., kai buvo sutarta, tiesiog jie pasirašė sutartį, jis atsiskaitė su UAB „Grelida“ pavedimu. Pradines sąlygas, kainą derino su E. B., buvo žodinis susitarimas, kad reikia nuvežti du automobilius į Kazachstaną, po to gavo sutartį iš L. P. ir viską toliau derino su ja.

Institucijos, surašiusios administracinio pažeidimo protokolą atstovas paaiškino, kad darbo inspekcija palaiko surašytą protokolą, mano, kad duomenys patvirtina E. B. darbą įmonėje. Atsakovės versijos dėl asmeninių santykių neneigia ir pats E. B., tačiau pašlijus santykiams buvo tartasi dėl darbo santykių. Liudytojai yra įmonėje dirbantys asmenys, todėl keliamos abejonės dėl jų šališkumo, nors ir jie patys parodė, kad E. B. įmonėje dažnai būdavo. Teismo prašo skirti baudą sankcijos ribose.

2015-01-28 nelegalaus tyrimo akto duomenimis, 2014-12-08 E. B. kreipėsi į VDI dėl jo nelegalaus darbo fakto nustatymo UAB “Grelida” ir paaiškino, kad UAB „Grelida“ darbą pradėjo 2014-08-18, dėl darbo sąlygų tarėsi su įmonės direktore L. P., dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi iki 2014-12-01. E. B. teigimu, jis apie 10 kartų vyko į Rusiją, taip pat su L. P. vyko į tarnybinę komandiruotę į Lenkiją. Valstybės sienos apsaugos tarnyba nurodė, kad duomenys apie ES piliečių ES išorinės sienos kirtimą nesaugomi. UAB „Tuvlita“ pranešė, kad automobilį (duomenys neskelbtini), techninei apžiūrai pateikė vairuotojas E. B.. E. B. darbo faktą taip įrodo skaitmeninio tachografo išrašai, padaryti Valstybinėje kelių inspekcijoje, kuriuose užfiksuota, kad E. B. 2014 m. lapkričio 12- 17 dienomis vairavo krovininį automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (P1WTL19), nuosavybes teise priklausantį UAB „Grelida“, UAB „WRN“ darbuotojo V. O. rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad dėl krovinių gabenimo sąlygų ir eigos tarėsi su UAB „Grelida“ atstovu E. B., taip pat kiti E. B. pateikti dokumentai, esantys byloje (L. P. susirašinėjimas su klientais, UAB „Girteka“ užsakymo lapas). (b. l. 3)

Iš skaitmeninio tachografo išrašų, padarytų Valstybinėje kelių inspekcijoje, matyti, kad E. B. 2014 m. lapkričio 12-17 dienomis vairavo transporto priemonę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (P1WTL19). (b. l. 12-14)

VĮ “Regitra” duomenimis, transporto priemonės DAF (duomenys neskelbtini)460T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – valdytojas yra UAB “Grelida” (b. l. 16)

UAB “Girteka” ekspediciniame užsakyme Nr. T-1450-A06-1 užsakymo vykdytoju nurodyta UAB “Grelida” ir kontaktinis tel. 37067828885, kuris priklauso E. B. (b. l. 22).

Iš elektroninio pašto susirašinėjimo kopijų matyti, kad derinant užsakymus, be UAB “Grelida” duomenų, nurodomi L. P. ir E. B. kontaktiniai duomenys (b. l. 24)

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties ir darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Nelegalaus darbo konstatavimui pakanka tiek aplinkybės dėl rašytinės darbo sutarties nebuvimo, tiek nepranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie įdarbinimą.

DK 93 straipsnis darbo sutartį apibrėžia kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Pagal suformuotą praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41 ³straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nustatyti, kad nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N 575-2358/2009).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, negalima daryti išvados, kad tarp L. P. ir E. B. susiklostę faktiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius. Nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad tarp jų buvo susitarta dėl tam tikros darbo funkcijos atlikimo paklūstant L. P. nustatytai darbo tvarkai. Iš L. P. pirminių rašytinių paaiškinimų (b. l. 6) matyti, jog su E. B. ją siejo asmeniniai santykiai, tuo metu jis niekur nedirbo, todėl dažnai važinėdavo kartu su ja į jos įmonę, veždavo ją į darbą, būdavo ofise, bandė pasiūlyti jos įmonei krovinių užsakymų, bet ji turėjo savo klientus, su kuriais dirbo, ir tokių paslaugų jai nereikėjo, jokių klientų E. B. neatvedė ir įmonei naudos nesuteikė. Tai L. P. iš esmės nurodė ir teisme. Tai, kad E. B. dažnai lankėsi įmonės ofise, patvirtino teisme apklausti liudytojai T. Ž. ir N. L., tačiau jie nurodė, kad E. B. pažįsta ne kaip įmonės darbuotoją, o kaip L. P. draugą (vyrą), jis jokių funkcijų įmonėje neatliko, nedirbo, tik kartais padėdavo L. P., vairuotojų instruktažas jam nebuvo pravestas, jokių avansinių mokėjimų, atlyginimo jam pervesta nebuvo. Apklaustas teisme E. B. neneigė, kad su L. P. jį siejo asmeniniai santykiai, kurie vėliau iširo. Dėl įsidarbinimo UAB „Grelida“ paaiškino, kad 2014-08-18 pasirašė darbo sutartį su L. P., sutartis liko pas ją, buvo užfiksuotos vairuotojo ekspeditoriaus vadybininko pareigos. 2014 m. kartu važiavo padėti įsigyti automobilį, jis tiesiog atliko vairuotojo funkcijas, automobilio įregistravimo reikalus tvarkė pati L. P.. Taip pat E. B. nurodė, kad tikrai dirbo UAB “Grelida”, derino užsakymus, stengėsi dėl įmonės, vairavo įmonei priklausančias transporto priemones, kartais pasirašinėdavo ant sąskaitų faktūrų, kai automobilius apžiūrai varydavo, jo sutarta alga buvo 1600 Lt ir dienpinigiai. Su UAB „Grelida“ transportu važiavo apie 9 kartus. Su UAB „Grelida“ buvo susitarta, kad jam mokės 100 € už kiekvieną surastą krovinį. Jis derindavo visokius krovinių užsakymus, todėl jo kontaktai buvo nurodyti įmonės užsakymuose. Kadangi jam nemokėjo atlyginimo 3 mėn., kilo konfliktas. Kad įmonėje nedirba oficialiai, sužinojo spalio pabaigoje sulaukęs skambučio iš Darbo biržos. Paaiškindamas užsakymo, sudaryto su V. O. aplinkybes, E. B. nurodė, kad save pristatė kaip Ediką, neatstovaujantį jokios įmonės, V. O. atsiskaitė pavedimu į UAB „Grelida“ sąskaitą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. O. taip pat nurodė, kad E. B. jam nurodė kaip žmogų, kuris užsiima transportu į kitas šalis, su kuriuo galima tartis dėl kainų ir eigos, E. B. prisistatė kaip transportininkas, galbūt (kaip suprato) turintis transporto įmonę. Dėl užsakymo liudytojas paaiškino, kad susisiekė su E. B., suderino kainas, vietą, iš kur reikia paimti krovinius ir kt., po to į procesą įsijungė L. P., kuri tvarkė administracinius reikalus, sutartis. Oficialiai su juo dėl užsakymo susisiekė L. P., su ja tarėsi dėl sutarties sąlygų, su UAB „Grelida“ direktore L. P. pasirašė sutartį, jis atsiskaitė su UAB „Grelida“ pavedimu. Institucijos atstovo paaiškinimai patvirtina tik administracinio teisės pažeidimo protokole ir nelegalaus darbo tyrimo akte nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad tarp L. P. ir E. B. buvo asmeniniai santykiai, kurie nesusiklostė. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodė, kad L. P. esant darbo sutarties požymiams, nesudarius rašytinės darbo sutarties bei ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui leido dirbti E. B.. Institucijos surašytuose dokumentuose – administracinio teisės pažeidimo protokole, nelegalaus darbo tyrimo akte nėra nurodytas laikotarpis, kuriuo, L. P. įtariama leidusi dirbti UAB „Grelida“ nelegaliai E. B., šios aplinkybės institucijos atstovas nenurodė ir teismo posėdžio metu, taip pat nėra nustatytos ir apibrėžtos pareigos, kurias galimai užėmė E. B. L. P. vadovaujamoje įmonėje. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo santykiai ypatingi tuo, jog atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog E. B. dirbo paklusdamas L. P. nurodymams ir nustatytai tvarkai. Byloje esantis nelegalaus darbo tyrimo aktas nepatvirtina L. P. kaltės, padarius pažeidimą, numatyta (duomenys neskelbtini) str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių patvirtinti tarp L. P. ir E. B. egzistavusius darbo teisinius santykius. Teismas pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena L. P. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 1 p.,

nutaria:

L. P. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus m. apylinkės teismą.