- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-10
- Bylos Nr.
- 2A-895-123/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- UAB „Klaipėdos duona“
- Atsakovas
- UAB „Eurosash1“, UAB „Eurocash1“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Akropolis“, V.
- Kategorijos
- 44.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-895-123/2009
2009 m. gruodžio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Tomui Dryžui, dalyvaujant ieškovės UAB „Klaipėdos duona“ atstovei A. G., atsakovės UAB „Eurosash1“ atstovui A. M., trečiojo asmens UAB „Akropolis“ atstovui E. C., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Klaipėdos duona“ ieškinį atsakovei UAB „Eurocash1“, tretieji asmenys V. (V.) Z., UAB „Akropolis“, ADB „Reso Europa“, Ž. S., AB „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės žalos atlyginimo, ir ieškovės UAB „Klaipėdos duona“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 17 371,25 Lt automobilio remonto išlaidų, 3 377,85 Lt negauto pelno bei bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad jos darbuotojui V. Z., vežant produkciją į prekybos centrą UAB „Maxima LT“, dėl atsakovės darbuotojo Ž. S. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas jai priklausantis automobilis „Peugeot Boxer“. Dėl atsakovės darbuotojo kaltės patyrė žalą, kurią atsakovė už savo darbuotoją privalo atlyginti. Be to, dėl užsitęsusio automobilio remonto patyrė papildomai nuostolių, t. y. 3 377,85 Lt negauto pelno.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-03-17 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 103,70 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovės ADB „Reso Europa“ 412,84 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad bylojė nėra įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti aplinkybes, kad atsakovė naudojo platforminį keltuvą, turėdama tikslą ir galėdama valdyti jį kaip savo daiktą, esant nuosavybės teisės įgijimo pagrindams, tai yra valdė platforminį keltuvą teisėtu pagrindu. Teismas vertindamas tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Akropolis“ sudarytos objektų apsaugos paslaugų sutarties turinį, konstatavo, kad tai yra sutartis, sudaryta dėl paslaugų teikimo, kurių pobūdis yra fizinė tam tikrų trečiajam asmeniui UAB „Akropolis“ priklausančių objektų apsauga. Sutartyje nėra numatyta, kad atsakovei yra perduodamas platforminio keltuvo valdymas, naudojimas ar kitoks disponavimas tam tikromis sąlygomis, vienu ar kitu tikslu, atsakovas -tai yra apsaugos paslaugas teikiantis juridinis asmuo, platforminio keltuvo paskirtis nėra vienu ar kitu būdu užtikrinti fizinės apsaugos paslaugų teikimą, sutartis nebuvo norminių aktų nustatyta tvarka įregistruota Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių registre. Teimas padarė išvadą, kad atsakovė nėra tinkamas atsakomybės subjektas, todėl nėra būtinų sąlygų jos civilinei atsakomybei atsirasti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-17 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį tenkinti. Teigia, kad teismas neteisingai taikė materialines teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, t. y. neįvertino įrodymų, pagrindžiančių atsakovės darbuotojo, dėl kurio veiksmų buvo padaryta turtinė žala, kaltės, nevertino to fakto, kad atsakovės darbuotojas dirbo su potencialiai pavojingu įrenginiu – hidrauline platforma, nenagrinėjo priežastinio ryšio tarp atsakovės darbuotojo kaltų veiksmų ir žalos atsiradimo. Teismas nepagrįstai nepripažino atsakovės potencialiai pavojingo įrenginio valdytoja. Atsakovei buvo perduotas hidraulinės platformos eksploatavimas. Atsakovės atsakomybė atsirado dviem pagrindais pagal CK 6.264 str. ir 6.270 str. Teismas nepagrįstai remdamasis LR potencialiai pavojingų įrenginių įstatymu, atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žalą priskyrė hidraulinės platformos savininkui – UAB „Akropolis Lt“. Byloje nėra įrodymų, kad hidraulinė platforma buvo netinkamos techninės būklės ir kad eismo įvykis įvyko dėl hidraulinės platformos nesaugaus naudojimo, nes eismo įvykis įvyko dėl atsakovės darbuotojo neatsargumo ir nerūpestingumo.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad pagal grafiką apsaugos darbuotojas nuleido platformą teisingu laiku, todėl elgiasi teisėtai. Ieškovės vairuotojas nesivadovavo iškabintu grafiku, neįvertino platformos padėties, todėl elgėsi nerūpestingai. Už aukštį nurodančių ženklų iškabinimą bei platformos ir atitvarų veikimo mechanizmą buvo atsakinga UAB „Akropolis“. Apsaugos darbuotojas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, administracinė byla buvo nutraukta. UAB „Akropolis“ buvo platformos savininkas ir valdytojas, kuris neperleido valdymo teisės atsakovei. Atsakovė platforma tik naudojosi darbo metu, tačiau teisių susijusių su jos valdymu, neturėjo. Paaiškino, kad visi darbuotojai yra supažindinti su teisės aktais, reglamentuojančiais darbų saugą, tačiau šiuo atveju įvykis įvyko ne dėl to, kad apsaugos darbuotojas nežinojo, kaip reikia dirbti su platforma, bet dėl to, kad UAB „Akropolis“, kaip platformos valdytojas, neužtikrino saugios transporto priemonių įleidimo ir išleidimo sistemos.
Trečiasis asmuo UAB „Akropolis“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu sutinka, prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują. Teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, netinkamai aiškino apsaugos sutarties nuostatas, nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo potencialiai pavojingo įrenginio naudojimosi instrukcijos, netinkamai aiškino LR potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą.
Trečiasis asmuo ADB „Reso Euriopa“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau, neatsižvelgdamas į skundo ribas, teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, tačiau konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą bei samdančio darbuotojus asmens atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės, procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, priėmė nepagrįstą, neteisėtą, todėl naikintiną sprendimą.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.245 str. 1 d.). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.253 str. 1 d.). Civilinę atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.270 straipsnis. Pagal šios teisės normos nuostatas asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisinis valdymo pagrindas – tai daiktinė arba prievolinė teisė, kurios pagrindu asmuo veikia teisėtai – turi teisę naudotis, eksploatuoti, prižiūrėti daiktą, naudoti jo naudingas savybes. Ši teisė suponuoja pareigą atsakyti pagal įstatymą už žalą, kuri atsiranda dėl tokios veikos. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti, kas yra didesnio pavojaus šaltinio, sukėlusio žalą, valdytojas.
Byloje esantys įrodymai, t. y. 2005-06-01 objektų apsaugos paslaugų sutartis, sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Akropolis“, 2007-07-19 aktas, patvirtinta faktą, kad hidraulinės platformos, kuri yra potencialiai pavojingas įrenginys, valdymo teisė buvo perduota atsakovei (t. 1, b. l. 82-88, t. 2, b. l. 59-65). Hidraulinės platformos pakėlimas ir nuleidimas buvo skirtas kontroliuoti krovinių automobilių eismą prekybos centro teritorijoje – įleisti ir išleisti juos. Kadangi hidraulinės platformos eksploatavimas buvo perduotas atsakovei, tai ji kontroliavo jos judėjimą, t. y. pakėlimą, nuleidimą, įspėjamųjų priemonių (šviesoforo, užkardo) reguliavimą. 2007-06-27 eismo įvykio metu platformos judėjimą (didesnį pavojaus šalitinį) kontroliavo atsakovės darbuotojas Ž. S. , kuris vykdė hidraulinio keltuvo platformos pakėlimą ir nuleidimą (b. l. 82-87). Apsaugos darbuotojas Ž. S. supainiojęs hidraulinės platformos valdymo pulto mygtukus, netyčia paspaudė mygtuką, pakeliantį atitvarus, nors pultelyje mygtukų paskirtis buvo nurodyta, uždegė žalią šviesoforo signalą, leisdamas įvažiuoti transporto priemonei, tuo metu, kai hidraulinė platforma buvo nuleista per žemai, kad pro ją galėtų pravažiuoti ieškovės krovininis automobilis, todėl V. Z. vairuojamo ieškovės automobilio stogas atsitrenkė į per žemai nuleistą platformą, dėl to buvo apgadintas ieškovės automobilis. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovės darbuotojas dirbdamas su pavojingu objektu nebuvo pakankamai atidus, nerūpestingai vykdė savo darbines pareigas, todėl ieškovės turtui buvo padaryta žala (CK 6.246 str. 1 d.).
Tačiau teisėjų kolegija mano, kad dėl ieškovės apgadinto automobilio, t. y. žalos atsiradimo yra kaltas ir ieškovės darbuotojas, kuris vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų saugumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus ieškovės turtui, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes prieš išvažiuodamas iš vidinio kiemo neįvertino platformos aukščio, nors ne pirmą kartą vežė prekes, t. y. neįsitikino, ar nėra kliūčių ir yra saugu važiuoti (CK 6.246 str. 1 d.). Nurodytų aplinkybių visuma akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovės automobilis buvo apgadintas ir ieškovė patyrė nuostolius tiek dėl atsakovės darbuotojo netinkamų darbinių pareigų vykdymo, tiek ir dėl ieškovės darbuotojo nepakankamo apdairumo ir rūpestingumo (CK 6.247 str.). Kadangi ieškovei žala atsirado ne vien dėl atsakovės, bet ir dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovės prašomi atlyginti nuostoliai mažinami proporcingai šalių kaltei (CK 6.248 str. 4 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad dėl žalos atsiradimo 70 procentų kaltas atsakovės darbuotojas ir 30 procentų – ieškovės darbuotojas, todėl atsakovės atsakomybė mažintina 30 procentų. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 str.). Kadangi apsaugos darbuotojas Ž. S. padarė žalą ieškovei dirbdamas pas atsakovę, todėl atsakovei tenka pareiga atlyginti dėl darbuotojo kaltės padarytą žalą ieškovei (6.263 str., 6.264 str.).
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį turi įrodyti ieškovas. Kai šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus. Ieškovė žalą, padarytą jos automobiliui, pagrindžia pateikdama darbų sąmatą, PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias remonto išlaidų apmokėjimą (t. 1, b. l. 15, 17-20). Be to, dėl užsitęsusio automobilio remonto ieškovė patyrė papildomų išlaidų, negavo 3 377,85 Lt pajamų, kurias būtų gavusi, jei nebūtų apgadintas jos automobilis (t. 1, b. l. 98-106). Atsakovė teikdama, kad šie įrodymai verčia abejoti ieškovės nurodyta nuostolių suma, kitų įrodymų, patvirtinančių, kad realiai ieškovė nepatyrė tokio dydžio žalos, nepateikė (CPK 178 str.), bylos nagrinėjimo metu paskirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti neprašė (CPK 12, 13 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami ieškovės nurodytam žalos dydžiui įrodyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dėl ieškovės patirtų nuostolių 30 procentų yra kaltas ir jos darbuotojas, tai ieškovės prašoma priteisti nuostolių suma mažintina iki 14 489 Lt.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, neteisingai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl paminėtais motyvais Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ? ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 14 489 Lt nuostolių atlyginimo (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.). Priėmus naują sprendimą atitinkamai keistinas šalių bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistina 438 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 364 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (t. 1, b. l. 20, t. 2, b. l. 189), iš atsakovės valstybei priteistina 73 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės valstybei priteistina 31 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės trečiajam ameniui ADB „Reso Europa“ priteistina 129 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b. l. 75, 151) (CPK 80, 88, 92-93 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „Eurocash1“ ieškovei UAB „Klaipėdos duona“ 14 489 Lt nuostolių atlyginimo.
Priteisti iš atsakovės UAB „Eurocash1“ ieškovei UAB „Klaipėdos duona“ 438 Lt žyminio mokesčio už ieškinį ir 364 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Eurocash1“ valstybei 73 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „Klaipėdos duona“ valstybei 31 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės UAB „Klaipėdos duona“ trečiajam asmeniui ADB „Reso Europa“ 129 Lt bylinėjimosi išlaidų.