Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2015 m. gegužės 24 d. 10.00 val., būdama bausta pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį, jai priklausančiame ūkiniame pastate – malkinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes: 20 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant mokėtinus mokesčius, yra 48,20 Eur (vieno pakelio vertė – 2,41 Eur); 170 pakelių cigarečių „Fest 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant mokėtinus mokesčius, yra 409,70 Eur (vieno pakelio vertė – 2,41 Eur); 70 pakelių cigarečių „Minsk capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant mokėtinus mokesčius, yra 198,80 Eur (vieno pakelio vertė – 2,84 Eur); iš viso 260 pakelius cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos banderolėmis ar kitais specialiais ženklais, jų bendra vertė, įskaitant mokėtinus mokesčius, yra 656,70 Eur, kol cigaretes surado policijos pareigūnai. Tuo pažeidė 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (su vėlesniais pakeitimais) 2 p., 2.1.1 p. reikalavimus, drau­džiančius fiziniams asmenims laikyti tabako gaminius jiems nuosavybės teise priklausančiose pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ar kitose vietose, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 p. nurodytus atvejus) ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 7 d.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad pažeidėjos kaltė yra pagrįsta tik prielaidomis. Teigia, jog teismas nepagrįstai nesivadovavo jos parodymais apie tai, kad apie cigaretes nieko nežinojo ir kad būtent A. S. priklausė cigaretės. Nepagrįstai teismas konstatavo, kad A. S. neturėjo jokio pagrindo apkalbėti apeliantę. Kadangi byloje apklaustų liudytojų pareigūnų parodymai yra išvestiniai iš A. S. jiems nurodytų aplinkybių, neva cigaretės priklauso A. B., todėl jais vadovautis kaip pagrįstais įrodymais taip pat nėra pagrindo. Teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo S. T. parodymais, Plungės rajono savivaldybės mero 2015-04-13 raštu dėl O. P. laiško persiuntimo policijos įstaigai, nes jame nėra jokių duomenų, patvirtinančių jai inkriminuojamą pažeidimą.

Taip pat nurodoma, kad teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo šališkas. Rėmėsi filmuota medžiaga, kuri nebuvo bylos dalis ir netirta teismo posėdžio metu, o www.maps.google.com internetiniame puslapyje peržiūrėta tik teismo. Be to, iš teismo argumentų kyla pagrįstų abejonių, jog nubausta tik dėl to, kad buvo nerūpestinga šeimininkė ir neužrakino malkinės. Apeliantės teigimu, teismo nešališkumą patvirtina ir atsisakymas kaip liudytoją iškviesti G. V., kuri patvirtina, jog būtent A. S. jos bei S. T. prašė prisiimti kaltę dėl cigarečių, nes taip buvo apribota jos teisė teikti įrodymus. Be to, teismas išreiškė savo neobjektyvumą užduodamas klausimus apie kitą jo žinioje esančią administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už panašią veiką. Mano, kad teismas, neapsiribodamas vien nagrinėjamos bylos duomenimis, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė kelia klausimą dėl tinkamo įrodymų vertinimo. Teigia, jog teismas neturėjo pagrindo remtis duomenimis, kurie gauti pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Nurodo, jog neteisėtai buvo atlikta krata.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. B. kaltė, padarius ATPK 163² str. 7 d. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareigūnai atliko neteisėtą kratą ir taip surinko neteisėtus įrodymus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tačiau tokie skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvūs, kadangi šiuo atveju nebuvo atliekama krata, kaip nurodo apeliantė.

Pažymėtina, jog ATPK 264 str. 1 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolus, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, leidžiamas „<...> daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas <...>“. ATPK 269 str. numatyta, kad „<...> daiktų patikrinimo metu rastus daiktus ir dokumentus, kurie yra teisės pažeidimo įrankis arba tiesioginis objektas, paima šio kodekso 266 ir 268 str. numatytų organų pareigūnai. Daiktų ir dokumentų paėmimo atveju surašomas jų paėmimo protokolas arba tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo, asmens apžiūros, daiktų patikrinimo ar administracinio sulaikymo protokoluose“ (3 d.). Kaip matyti iš daiktų paėmimo protokolo, jame nurodyta bylai svarbi informacija – surastų cigarečių rūšis, kiekis. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog policijos tyrėjai I. Š., S. G. ir D. P., Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK VPK PP viršininkas E. P., gavę išankstinę informaciją, kad A. B., adresu (duomenys neskelbtini), prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis ir namine degtine, nuvyko pas A. B. ir, leidus jos draugui A. S. bei jam dalyvaujant, buvo apžiūrėtos gyvenamosios patalpos ir pagalbiniai pastatai. Ūkiniame pastate rasta 20 cigarečių pakelių „Fest“, 170 cigarečių pakelių „Fest 7“, 70 cigarečių pakelių „Minks capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Surašytas Daiktų paėmimo protokolas, kurį pasirašė A. S., E. P., O. Š.. Minėtame protokole nurodyta, kad daiktai paimti vadovaujantis ATPK 269 straipsniu (b. l. 9, 12 ). Taigi pareigūnai paėmė iš A. B. priklausančių patalpų minėtus daiktus ir surašė daiktų paėmimo protokolą, todėl jokio pažeidimo nepadarė. Nesutiktina su apeliante, jog Daiktų paėmimo protokolo turinys bei liudytojų parodymai paneigia, jog buvo atliktas ne daiktų paėmimas ATPK nustatyta tvarka, o krata. Daiktų paėmimo protokole aiškiai nurodyta, jog daiktai paimti vadovaujantis ATPK 269 str. Kitų duomenų, leidžiančių manyti, jog buvo atlikta krata, protokole nenurodyta. Su protokolo turiniu sutiko apžiūroje ir daiktų paėmime dalyvavęs pažeidėjos draugas A. S.. Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, jog poėmis buvo atliktas neteisėtai, nes nedalyvavo pati savininkė. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnams apžiūrėti patalpas sutikimą davė tuo metu namuose buvęs A. B. draugas A. S., kuris taip pat dalyvavo apžiūroje. A. B. neginčija, jog A. S. buvo jos draugas. A. S. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad su A. B. kartu gyveno ir praėjus mėnesiui po pažeidimo nustatymo išsikraustė (b. l. 61). Esant nurodytoms aplinkybėms, policijos pareigūnai pagrįstai manė, kad A. S. yra A. B. sugyventinis ir jam leidus apžiūrėjo patalpas, todėl teigti, kad patalpos buvo apžiūrėtos nesant sutikimo, nėra pagrindo.

Apeliantė taip pat nurodo, jog nepagrįstai nebuvo surašytas daiktų patikrinimo protokolas, kaip numatyta ATPK 286 str. 5 d., tačiau bylos medžiaga patvirtinta, kad daiktų patikrinimas buvo atliktas Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (b. l. 13–20). Taigi šiuo atveju buvo atliekama ne krata, o poėmis, kaip tai ir numato ATPK, o įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo surinkti, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.

Apeliantės teiginiai, jog pareigūnai neturėjo jokio juridinio pagrindo atlikti patikrinimą, yra nepagrįsti. Policijos veiklos įstatyme vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. 5 p.). Taip pat numatyta, kad policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, turi pareigą imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p.). Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pareigūnai, gavę pranešimą apie vykdomą administracinį teisės pažeidimą, ėmėsi neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam pažeidimui – atvyko atlikti patikrinimą ir, nustatę administracinį teisės pažeidimą, atlikto neteisėtai laikomų daiktų paėmimą. Teigti, kad policijos pareigūnai neturėjo jokio juridinio pagrindo daiktų patikrinimui, negalima (b. l. 9, 22–24).

Apeliaciniu skundu apeliantė taip pat teigia, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, o teismas rėmėsi tik prielaidomis.

Nustatyta, kad patalpa, kurioje rastos cigaretės, naudojasi A. B.. Dėl to ginčo nėra. Tačiau A. B. teigia, jog cigaretės jai nepriklauso, kad galbūt jas ūkiniame pastate laikė A. S., kuri tuo metu laikinai buvo pas ją apsistojęs.

ATPK 163² straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už asmens padarytus šio straipsnio antrojoje, trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje numatytus veiksmus, bausto už šio straipsnio antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje ar septintojoje dalyje numatytus pažeidimus. Šis pažeidimas, t. y. akcizais apmokestinamų prekių laikymas pažeidžiant nustatytą tvarką, padaromas tiesiogine tyčia – žinant bei suvokiant, kad asmuo tokias prekes, kurių laikymui yra keliami tam tikri reikalavimai, turi jas, laiko pas save, laisvai disponuoja jomis, žino, kad savo veiksmais daro numatytą teisės pažeidimą, ir to siekia.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog šiuo atveju pažeidėjos A. B. kaltė dėl padaryto pažeidimo yra patvirtinta byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtinta teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnės I. Š. tarnybiniu pranešimu, 2015-05-24 daiktų paėmimo protokolu, fotonuotraukomis bei liudytojų parodymais. Apeliantės argumentai, jog cigaretes jos naudojamoje patalpoje laikė A. S., nepagrįsti jokiais įrodymais. Argumentai, jog būtent A. S. žadėjo prisipažinti padaręs administracinį teisės pažeidimą bei tai, kad jis neva kaimynei G. V. siūlė prisiimti dalį kaltės, kad būtų paskirta mažesnė bauda, taip pat niekuo nepagrįsti. A. B. parodymai dėl cigarečių priklausymo A. S. taip pat yra prieštaringi. Iš pradžių tvirtino, jog cigaretės priklauso draugui A. S., šią aplinkybę siekia įrodyti pasiremdama G. V. rašytiniu liudijimu, kurio teismas neturi pagrindo vertinti, nes liudytoja nebuvo apklausta teisme, tačiau vėliau teigia, jog nežino, kam jos priklauso ir kad į nerakinamą malkinę jas galėjo pasidėti bet kas. Tokie A. B. veiksmai suponuoja išvadą, kad ji taip siekia išvengti atsakomybės. Be to, byloje esantys užfiksuoti duomenys paneigia apeliantės nurodytą versiją. Tai liudytojų A. S., S. T. bei pareigūnų duoti parodymai, patvirtinantys, kad cigaretės priklauso A. B.. A. S. iš karto nurodė, jog rastos cigaretės priklauso jo draugei A. B.. S. T. tvirtino, jog A. B. buvo atėjusi pas jį ir pasakė, kad policija jos malkinėje rado cigaretes, prašė važiuoti su ja į policiją ir nurodyti, kad cigaretės yra jo (b. l. 10, 11). Nors teismo posėdžių metu liudytojai A. S. bei S. T. nurodė, jog nežino, kam priklauso rastos cigaretės, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju netikėti duotais pirminiais jų paaiškinimais nėra pagrindo. Įvertinta tai, kad A. S. draugavo su pažeidėja, o S. T. dirbdavo pavienius darbus pas A. B.. Jų asmeniniai ryšiai su pažeidėja leidžia pagrįstai teigti, kad teismo posėdžio metu davė priešingus paaiškinimus, siekdami padėti pažeidėjai išvengti administracinės atsakomybės. Tuo tarpu pareigūnų teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės buvo vienodos ir nuoseklios, jos sutapo su nustatytais objektyviais bylos duomenimis, todėl netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo.

Kadangi surinkta bylos medžiaga patvirtinta, kad cigaretės priklausė būtent pažeidėjai, todėl argumentai, kad į jai priklausantį ūkinį pastatą – malkinę – cigaretes galėjo pasidėti bet kas, atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pažeidėja yra bausta už analogišką pažeidimą, todėl suvokė, jog savo veiksmais daro numatytą teisės pažeidimą ir to siekė. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, konstatuodamas ATPK 163² str. 7 d. numatyto pažeidimo sudėties požymių buvimą A. B. veiksmuose, vadovavosi ištirtų įrodymų visetu, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginys, kad jo kaltė dėl nurodytų nusižengimų padarymo paremta tik prielaida, nepagrįstas.

Dėl teismo šališkumo

Apeliantė mano, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, ir argumentus grindžia tuo, jog teismas nepagrįstai pateikė klausimus, nesusijusius su nagrinėjama byla, atsisakė kvieti liudytoją, taip buvo apribota teisė teikti įrodymus, be to, nepagrįstai rėmėsi įrodymu, kuris nebuvo tiriamas teismo posėdžio metu.

Kaip matyti, apeliantė teismo nešališkumą grindžia įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, prašymų atmetimas savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ir vertintinas kaip teismo šališkumas. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus. Pažymėtina, kad šiuo atveju filmuotos medžiagos iš internetinio puslapio panaudojimas taip pat nesudaro pagrindo manyti, kad teismas buvo šališkas. Teismas visuotinai prieinamais duomenis pasinaudojo siekdamas išsiaiškinti gyvenamojo namo padėtį ir prieinamumą prie jo, tačiau tai nebuvo esminis įrodymas, kuriuo remiantis A. B. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą. Be to, aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo eigą, skundžiamą nutarimą ir bylos medžiagą, atsižvelgdamas į tai, kad buvo tenkintas A. B. prašymas apklausti liudytojus A. S., pareigūnus E. P., S. G., D. P., I Š., neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ar subjektyviai buvo šališkas A. B. ir konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra nepagrįsti.

Kiti apeliantės argumentai taip pat nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, turi imtis visų priemonių, kad nustatytų tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes, tai nagrinėjamu atveju teismas ir padarė. Kitų duomenų, leidžiančių abejoti teismo nešališkumu, apeliantė nepateikė, todėl argumentai dėl teismo šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarimą nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.