Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nukentėjusiajai S. Ž., kaltinamajam R. Ž., gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Akmenės r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. 2015-05-11, apie 06.30 val., Kauno r., (duomenys neskelbtini) teritorijoje stovėjusiame automobilyje ,,Citroen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kumščiu trenkė savo sutuoktinei S. Ž. į veido sritį, padarydamas jai muštinę žaizdelę nosies nugarėlėje ir tuo sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-05-11 ryte sutuoktinė atvežė jį į darbą, automobilyje tarp jų kilo konfliktas, prieš išlipdamas jis trenkė kumščiu savo žmonai į veido sritį. Nuėjo į darbą, tačiau netrukus grįžo prie automobilio, norėdamas žmonos atsiprašyti, matė, kad jos veidas ir rankos kruvinos. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, žmonos ne kartą atsiprašė ir su ja susitaikė.

Nukentėjusioji S. Ž. parodė, kad atsisako liudyti prieš savo sutuoktinį R. Ž. ir paaiškino, kad kaltinamasis dėl įvykio jos atsiprašė, ji jam atleido ir pretenzijų neturi, jie susitaikė, prašo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Iš 2015-05-11 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad R. Ž. trenkė S. Ž. į veidą, matosi, kad nukentėjusiajai sumušta nosis, (b.l. 5-7).

2015-05-11 Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1263/15(02) nurodyta, jog S. Ž. padaryta muštinė žaizdelė nosies nugarėlėje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 14).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 6681 patvirtina, kad 2015-05-11, 08.16 val. R. Ž. nustatytas 1,79 promilių girtumas (b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. Ž. sukėlus nežymų S. Ž. sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino. Kaltinamasis savo kaltė visiškai pripažino, abejoti jo parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi nukentėjusiajai konstatuotą nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, tarnybinis pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Kadangi nežymų sveikatos sutrikdymą kaltinamasis padarė savo sutuoktinei, kas pagal BPK 38 str. nuostatas yra prilyginama šeimos nariui, tokie R. Ž. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 str. 2 d.

R. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Ž. parodė, jog su nukentėjusiąja S. Ž. susitaikė, jos atsiprašė. Nukentėjusioji S. Ž. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė, jis jos atsiprašė, pretenzijų jam neturi ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

R. Ž. teisiamas pirmą kartą, savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo visiškai pripažino, su nukentėjusiąja S. Ž. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta. Yra pagrindo manyti, jog R. Ž. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir R. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).

Kadangi R. Ž. smurtavo prieš savo šeimos narę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-05-22 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-2141 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 23,16 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš R. Ž. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Ž., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja S. Ž., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., R. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai padaryti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti R. Ž., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš R. Ž. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.