- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-793-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16738-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- A. I.
- Suinteresuotas asmuo
- A. A.
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-30 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą dėl antstolės B. T. veiksmų, suinteresuotas asmuo A. A.,
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama LR CPK 510 str. 2 d. nustatyta tvarka sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 005/10/01876 dėl priverstinio skolininkės A. I. įkeisto turto pardavimo iš varžytinių išieškotojo A. A. naudai, kurioje ji yra padavusi skundą dėl antstolės B. T. veiksmų. Nurodė, kad yra grėsmė tuo atveju, jeigu būtų patenkintas jos skundas, kad teismo nutartis dėl antstolio veiksmų liks neįvykdyta, nes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo vykdymo, nebebus galima jos įvykdyti, nes turtas jau bus parduotas iš varžytinių už nepagrįstai mažą nustatytą jo vertę.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-12-30 nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo. Nurodė, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pareiškėja savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia vien savo prielaidomis, jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, nenurodė ir nepagrindė absoliučiai jokiais įrodymais – nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jau yra paskelbtos minėto turto varžytinės. Be to, susipažinus su viešai internete skelbiama antstolių informacija apie rengiamas varžytines, nustatyta, kad dar nėra paskelbta apie pareiškėjos turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytinių.
Atskiruoju skundu pareiškėja A. I. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0005/10/01876 dėl priverstinio skolininkės A. I. įkeisto turto pardavimo iš varžytinių išieškotojo A. A. naudai, pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos mieto apylinkės teismo 2010-08-05 nutartį Nr. 244-2N/2010, iki šioje byloje neįsiteisės galutinė teismo nutartis dėl antstolio veiksmų. Apeliantė nurodo, kad skundu dėl antstolės veiksmų ji kelia antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, atliekant areštuoto turto vertinimą. Mano, kad, antstolei areštuoto turto vertinimą pavedus UAB „Ober Haus“ (vertintojai – A. S., R. V.), 2011-11-25 areštuoto turto vertė buvo nustatyta tik 21 000 Lt, tačiau vykdomojoje byloje jau yra šių vertintojų 2010-10-05 žemės sklypo vertinimas 26 000 Lt sumai. Jokio objektyvaus pagrindo mažesnei turto kainai nustatyta nebuvo ir antstolė nepašalino tų pačių vertintojų nustatytos turto vertės tarpusavio prieštaravimų. Visa tai skolininkei sukėlė pagrįstų abejonių ar jai priklausančio turto kaina nustatyta tinkamai, t .y. ar nėra pažeistos CPK 681, 682 straipsnių nuostatos. Todėl pardavus pareiškėjos turtą už 2011-11-25 nustatytą žemės sklypo rinkos kainą (21 000 Lt), jau nebebūtų įmanoma šio turto parduoti už didesnę kainą (26 000 Lt), ko siekia laikinąsias apsaugos priemones prašiusi taikyti skolininkė.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Taikytinas laikinąsias apsisaugos priemones teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje parenka iš LR CPK 145 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo. Viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių yra vykdymo veiksmų sustabdymas, kuomet paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (LR CPK 510 str. 3 d.). Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet tai nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį – iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, negali būti vertinami bylos įrodymai ir bylos aplinkybės, nes jų tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, grėsmės būsimiems pareiškėjo interesams sumažinimas ar visiškas pašalinimas. Pagal LR CPK 144 str. 1 d. nuostatą teismui, siekiant įvardinto tikslo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka tik įsitikinti, kad tam tikra būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo rizika formaliai egzistuoja.
Teismas nurodo, kad įstatymų leidėjo valia paprastai pats skundo dėl antstolio veiksmų padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų, ir tik tuomet, kai teismas pripažįsta tai esant reikalingu, jis turi teisę taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir vykdymo veiksmus sustabdyti. Nagrinėjamu atveju, reikšminga aplinkybė yra ta, kad pirmosios instancijos teismas nesustabdė vykdymo veiksmų, nurodydamas, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo metu pareiškėja tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo ir neįrodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka, nes iš bylos medžiagos nenustatyta, jog yra paskelbtos ginčo turto varžytinės ar kitokiu būdu kyla grėsmė, jog priimtas teismo procesinis sprendimas, jeigu jis bus palankus pareiškėjai, nebus įvykdytas.
Kiti atskirojo skundo argumentai - skolininkės abejonės ar jai priklausančio turto kaina nustatyta tinkamai - neturi teisinės reikšmės, nes jie gali būti vertinami tik pirmosios instancijos teismo sprendžiant antstolio veiksmų teisėtumo klausimą iš esmės.
Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priimtos teismo nutarties naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą atmesti.