- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-11
- Bylos Nr.
- I-2564-121/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška (pirm.), Nijolė Šidagienė (pran.), Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- M. S.
- Trečiasis asmuo
- K. N., R. B.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Advokatai
- Tomas Veščiūnas
- Kategorijos
- 11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas), Nijolė Šidagienė (pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos M. S. atstovui advokatui Tomui Veščiūnui, atsakovės atstovei Zitai Malovai, trečiojo suinteresuoto asmens K. N. atstovui advokatui Antanui Lenkučiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. S. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai (VAVA), tretieji suinteresuoti asmenys- R. B. ir K. N., dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus Komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti (toliau- Komisija) 2007-01-19 nutarimo pirmojo punkto antrą dalį (2007-01-19 protokolas Nr.R-5-1) ir 2007-11-30 nutarimą (2007-11-30 protokolas Nr.R-5-21); 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad ginčijami Komisijos nutarimai naikintini kaip nepagrįsti ir neteisėti, nes atsakovė klaidingai vertina faktines aplinkybes ir siekia paneigti pareiškėjos motinos K. S. nuosavybės teises. Pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kreipusis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos motinos K. S. Novosiolki kaime turėtą žemę, pateiktų dokumentų pagrindu buvo parengta VAVA 2000-09-06 išvada Nr.40, kuria konstatuota, kad K. S. nuosavybės teise Novosiolki kaime, Vilniaus mieste, valdė 1,25 ha žemės ir šios išvados pagrindu buvo priimti teisėti ir pagrįsti VAV sprendimai (2002-11-26 sprendimas Nr.01-1813 ir 2006-06-05 sprendimas Nr.2.5-41-2269), kuriais pareiškėjai atkurta nuosavybės teisė į K. S. iki nacionalizacijos valdytą 1,25 ha žemės sklypą Novosiolki kaime. K. S. nuosavybės teises į šį žemės sklypą patvirtina Lietuvos valstybinio archyvo 1993-04-16 pažymėjimas Nr.M-11 ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000-07-04 pažymėjimas Nr.T-1319-K ir šie dokumentai, vadovaujantis įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų”, Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr.1057 „Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų” (toliau- Tvarka), 1993-05-20 nutarimo Nr.349 bei 1993-06-10 nutarimo Nr.407 nuostatomis, yra dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises. Paminėti archyvo pažymėjimai ir dokumentai, kurių pagrindu jie parengti, patvirtina aplinkybę, jog I. S., pareiškėjos motinos antrasis vyras, taip pat galėjo valdyti Novosiolki kaime kitą 1,09 ha žemės sklypą, taigi, K. S. nuosavybės teise valdė 1,25 ha žemės sklypą, paveldėtą iš savo pirmo vyro M. K., o I. S. valdė atskirą 1,09 ha žemės sklypą. Ginčijamuose Komisijos protokoluose padaryta išvada, kad pareiškėja nepatenka į asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, grupę, yra nepagrįsta, nes padaryta neatsižvelgus į aplinkybes, jog K. S. žemę paveldėjo iš savo pirmo vyro M. K., į tai, kad K. S. ir I. S. valdyti žemės sklypai yra skirtingų plotų, bei į tai, kad M. K. ir K. S. valdyti žemės sklypai tapatūs savo plotu. Komisija, pažeisdama Žemės ūkio ministro (ŽŪM) 1997-10-31 įsakymu Nr.634 patvirtintus Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos(toliau- Metodiniai nurodymai), nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nepasisakė dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių ir pažeidė šių metodinių reikalavimų 3.1, 3.2, 3.4, 3.5 ir 3.6 punktų reikalavimus (b.l.3-5).
Atsiliepimas
Atsakovė, atsikirsdama į skundą, prašo jį atmesti. Paaiškina kad Komisija, vertindama archyvinius dokumentus ir pripažindama faktą, kad tik I. S. Novosiolkų rėžiniame kaime valdė 1,25 ha žemės, o jo sutuoktinė K. S. nebuvo savininkė ir nuosavybės teisės į jos valdytą žemę pareiškėjai atkurtos nepagrįstai, nepažeidė Metodinių nurodymų reikalavimų. Be to, pareiškėja nesilaikė išankstinės neteisminės skundų nagrinėjimo tvarkos, nes, nesutikdama su Komisijos išvadomis bei Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2007-12-06 raštu Nr. S22-1517 dėl žemės valdymo fakto, turėjo šiuos sprendimus skųsti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM ir tik tuomet- kreiptis į teismą, todėl pareiškėjos skundas paliktinas nenagrinėtu. Patikslintu atsiliepimu papildomai paaiškino, kad skundžiami Komisijos nutarimai nėra viešojo administravimo subjekto norminiai aktai ar individualūs teisės aktai, kurie gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjos reikalavimai nenagrinėtini administraciniame teisme ir administracinė byla nutrauktina kaip neteisminga šiam teismui. Tuo atveju, jeigu teismas pareiškėjos skundą visgi nagrinėtų ir jį patenkintų, toks teismo sprendimas nesukeltų pareiškėjai teisinių pasekmių, nes tai nereikštų, jog pakanka nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, patvirtinančių, kad K. S. iki nacionalizacijos Novosiolkų kaime nuosavybės teise valdė žemės sklypą, taip pat nereikštų, kad VAV sprendimai, kuriais pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės, yra teisėti. Administracinis teismas nėra kompetentingas nustatyti juridinius faktus (b.l.28-29,34).
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. B. atsiliepimu prašo bylą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškina, kad ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises į I. S. žemę, prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir prašyme tarpininkauti dėl kreipimosi į archyvą ji nurodė, kad pretenduoja į žemę, priklausančią I. S. ir K. S.. Nurodė, kad iš pateiktų archyvo pažymėjimų matyti, jog I. S. turėjo nuosavybės teisėmis žemės sklypą, archyvas pateikė duomenų, kad ir K. S. turėjo žemės Novosiolki kaime. Analizuojant sklypų plotus matyti, kad plotai skyrėsi, todėl neatmetama aplinkybė, kad K. S. nuosavybės teisėmis taip pat turėjo žemės, tačiau kalbama apie du skirtingus savininkus – I. S. ir K. S.. Gi pareiškėja jokių pretenzijų dėl Komisijos sprendimo dalies, kuria pripažintos nuosavybės teisės į buvusio savininko I. S. žemę, nekelia ir prašo panaikinti tik tą protokolo dalį, kuria pripažinta, kad K. S. žemės neturėjo, taigi, iš esmės pareiškėjos reikalavimas R. B. teisėms ir interesams įtakos nedaro (b.l. 121-122).
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad Komisijoje priimant skundžiamus sprendimus, pažeisti procedūrų reikalavimai, ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka praeita, nes pateikė teismui Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), atsakymą į skundą. Dėl abiejų VAV sprendimų, kuriais pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės, yra užginčyti šiame teisme, skundą padavė tretysis suinteresuotas asmuo R. B., byla dar neišnagrinėta. Antrąjį Komisijos sprendimą (protokolą) supranta kaip atsakovės poziciją, todėl skundo VAV nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė skundą prašė atmesti, pripažino, kad ginčas NŽT išnagrinėtas, tačiau su skundu nesikreipta į VAV ir jo veiksmai ar neveikimas šioje byloje neskundžiami.
Trečiojo suinteresuoto asmens K. N. atstovas sprendimą paliko teismo nuožiūrai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniais bylos įrodymais patvirtinta, jog pareiškėja 2000-07-20 kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių atkurti nuosavybės teises į motinos K. S. 1 ¼ ha žemės sklypą buvusį Novosiolkų kaime, Baltupiuose, su šiuo prašymu pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000-07-04 pažymėjimą Nr. T-1319-K, kuriame nurodyta, kad Vilniaus mst. magistrato archyviniame fonde, esančių Vilniaus mst. ribose žemės ūkio paskirties ūkių sąrašų 1929-1938 m. byloje yra: 1929-07-09 sąrašas, kuriame eil. Nr. 52 įrašyta: „K. M. (įrašas išbrauktas pieštuku); šalia parašyta pieštuku: „S. K. ”; skiltyse „Nekilnojamo turto adresas”, „Žemės plotas” atitinkamai įrašyta: „Novosiolki 4” „1,09 ha”; 1933 m ir 1937 m. sąrašai, kuriuose nurodytas nekilnojamo turto savininkas S. I.; 1933 m. sąraše nurodyta, kad jis turėjo 1,09 ha žemės Novosiolki 4; 1937 m. sąraše žinių apie turėtą žemę nėra; Vilniaus mst. savivaldybės 1940-1945 m. archyviniame fonde, Vilniaus mst. žemės ūkio plotų 1939 m. byloje įrašytas S. I., turėjęs 1,09 ha žemės Novosiolkai 4; Vilniaus mst. savivaldybės 1940-1945 m. archyviniame fonde, Vilniaus mst. priemiesčių gyventojų sąrašų 1940 m. byloje yra Baltupio seniūnijos gyventojų sąrašas, kuriame įrašyta K. S., turėjusi 1 ¼ ha privačios žemės Novosiolkų k. (b.l. 23-24, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr. 2397, b.l.69,74). Paminėto prašymo pagrindu buvo suformuota nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr. 2397 ir VAVA 2000-09-06 parengė išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr.40, kurioje konstatavo, kad pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus nustatyta, jog buvęs savininkas K. S. Novosiolki kaime, Vilniaus mieste, valdė nuosavybės teise 1,25 ha žemės, ir šios išvados pagrindu VAV 2002-11-26 sprendimu Nr.01-1813 bei 2006-06-05 sprendimu Nr.2.5-41-22699 pareiškėjai atkūrė nuosavybės teisės į buvusio savininko K. S. buvusiame Novosiolki kaime, Vilniaus mieste, iki nacionalizacijos valdytą 1,25 ha žemės sklypą (b.l.6-10, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr. 2397, b.l.54,65).
Byloje esančiame 1993-04-16 Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjime Nr.M-11 nurodoma, kad: „Vilniaus miesto savivaldybės 1939-1940 m. archyviniame fonde, Vilniaus miesto žemės sklypų savininkų 1939 m. sąraše įrašytas savininkas S. I. Novosiolki kaime 4 turėjęs 1,09 ha žemės; Vilniaus miesto savivaldybės 1941-1944 m. archyviniame fonde, Vilniaus miesto Baltupių seniūnijos gyventojų, valdžiusių žemę, sąraše (be datos) įrašyta S. K. Novosiolkų kaime turėjusi 1 1/4 ha privačios žemės; Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio gyventojų surašymo 1942 05 27 žiniose, Vilniaus miesto Novosiolkų kaimo Nr. 4 gyventojo S. I. buto - ūkio lape įrašyti: S. I., šeimos galva, ūkininkas, šeimininkas be samdinių; žmona S. K., ūkininkė; vaikai: K. M., K. J., S. K., S. R. (b.l.22).
Byloje taip pat nustatyta, kad 1991-12-31 į Vilniaus miesto valdybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į I. S. iki nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame Novosiolkų kaime kreipėsi R. B. ir šio prašymo pagrindu suformuota nuosavybės teisių atkūrimo į žemę byla Nr. 5263, kurioje pagal Lietuvos valstybinio archyvo 1993-04-16 pažymėjimą Nr.M-11 nustatyta, kad Vilniaus miesto žemės sklypų savininkų 1939 m. sąraše įrašytas savininkas S. I. Novosiolki kaime 4 turėjo 1,09 ha žemės (nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr. 2397, b.l.41-42).
Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2005-07-28 pažymą Nr.(P1-8268) P-8050 nustatęs, kad K. S. ir I. S., kaip vyras ir žmona nuosavybės teisėmis valdė vieną ir tą patį žemės sklypą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad buvusio Novosiolkų kaimo gyventojai 2005-04-28, 2006-03-09, 2006-11-30 prašymuose nurodė, kad minėti savininkai neturėjo nuosavybės teisėmis atskirų sklypų, o pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000-07-04 pažymėjimą Nr.T-1329-K K. S. minėtą sklypą paveldėjo iš savo pirmojo vyro M. K., bei į tai, kad nuosavybės teisės į visą minėtą žemėnaudą jau yra atkurtos M. S. o R. B. nebuvo įtraukta į Novosiolkų rėžinio kaimo sąrašus, 2006-11-27 tarnybiniu pranešimu Nr. V3-147 kreipėsi į VAVA Teisės departamentą dėl susidariusios situacijos išaiškinimo, į kurį atsakydamas šis 2006-12-28 raštu Nr.(50)-7.5-149-(8.6) rekomendavo nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylas Nr.5263 ir Nr.2397 pateikti Komisijai pakartotiniam nagrinėjimui, nustačius, kad pretendentams nepakanka dokumentų atkurti nuosavybės teises, inicijuoti sprendimų panaikinimą teismine tvarka (nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr. 2397, b.l.41-42,49-51,52-53).
Komisija, pakartotinai apsvarsčiusi nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylose Nr. 2397 ir 5263 esančius žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančius dokumentus: Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000-07-04 pažymėjimą Nr. T-l319-K ir Lietuvos valstybinio archyvo 1993-04-16 pažymėjimą Nr. M-11, 2007-01-19 posėdžio protokolo Nr.R-5-1 1 punktu pripažino, kad pagal Lietuvos valstybinio archyvo 1993-04-16 pažymėjimą Nr. M-11 buvęs savininkas S. I. turėjo 1,09 ha žemės Novosiolki 4, ir atsižvelgusi į tai, jog M. S. yra buvusio savininko I. S. žmonos K. S. duktė iš pirmos santuokos su M. K., nutarė, jog ji nepatenka į Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau- Atkūrimo įstatymas) 2 straipsniu nustatytą asmenų grupę, todėl neturi teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko I. S. Novosiolkų kaime turėtą žemę (b.l.13-14, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr. 2397, b.l.39-40). Apie nurodytą komisijos posėdžio protokolą atsakovas informavo pareiškėją 2007-02-27 raštu Nr.S22-289 ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl VAV 2002-11-23 sprendimo Nr.01-1813 bei 2006-06-05 sprendimo Nr.2.5-41-22699 panaikinimo administracine tvarka (b.l.11-12, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr. 2397, b.l.32-33).
Nesutikdama su Komisijos 2007-01-19 protokolu Nr.R-5-1, pareiškėja 2007-03-23 skundu kreipėsi į atsakovę, prašydama panaikinti protokolo antrąją dalį, tokį reikalavimą motyvuodama tuo, kad Komisija išvadą, jog pareiškėja nepatenka į Atkūrimo įstatymo 2 straipsniu nustatytą asmenų grupę padarė remdamasi tik archyviniu pažymėjimu Nr.M-11 ir nepasisakė dėl archyviniame pažymėjime Nr.T-1319-K nurodomų duomenų bei neįvertino archyviniame pažymėjime Nr.M-11 esančių duomenų apie K. S. valdytą 1,25 ha ploto žemę tame pačiame kaime (b.l.19-20). Atsakydama į pareiškėjos skundą, atsakovė 2007-04-27 raštu Nr.20-353 pranešė pareiškėjai, kad kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą dėl duomenų, kurių pagrindu buvo parengtas 1993-04-16 pažymėjimas Nr.M-11 ir 2000-07-04 pažymėjimas Nr.T-1319-K, pateikimo ir nurodė, kad gavus papildomos informacijos, peržiūrės ginčijamą Komisijos sprendimą (b.l.21,Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr.2397,b.l.30). Komisija, pakartotinai išnagrinėjusi nuosavybės teisę įrodančius dokumentus bei Komisijos 2007-01-19 posėdžio protokolą Nr. R-5-1 ir įvertinusi Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2007-06-01 raštu Nr. R4-2754 pateiktus dokumentus: Vilniaus mst. ribose žemės ūkio paskirties ūkių sąrašų 1929-1938 m. bylos 1929-07-09 sąrašą; 1933 m. ir 1937 m. sąrašus; Vilniaus mst. Žemės ūkio plotų 1939 m. sąrašą; Vilniaus mst. priemiesčių gyventojų 1940 m. bylos Baltupių seniūnijos gyventojų sąrašą, 2007-11-30 posėdžio protokolu Nr. R-5-21 nustatė, kad nurodyti dokumentai buvo įvertinti Komisijos 2007-01-19 posėdžio protokole Nr. R-5-1, o naujų dokumentų nėra pateikta, todėl nutarė palikti galioti Komisijos 2007-01-19 posėdžio protokolą Nr. R-5-1 (b.l.16, nuosavybės teisių į žemę atkūrimo byla Nr. 2397, b.l.1).
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė ir išvados.
Originalios redakcijos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 6 punktu buvo pavesta Žemės ir miškų ūkio ministerijai iki 1997 m.lapkričio 1 d. parengti žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarką. Vyriausybės 2001 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1347 6 punkto redakcija buvo pakeista ir buvo nutarta pavesti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos metodiškai koordinuoti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę problemų sprendimą.
Minėta tvarka (t.y. Metodiniai nurodymai) buvo patvirtinta Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634, įsakymas Valstybės žiniose neskelbtas. Įsakymo 1-ju punktu apskrities viršininkai buvo įpareigoti patvirtinti komisijos sudėtį rajonų, miestų žemėtvarkos skyriuose dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo. Pagal Metodinių nurodymų 5 punkto 1 pastraipą (žemės ūkio ministro 2003 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. 3D-463 bei 2007 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 3D-271 redakcija), paruošus dokumentaciją, (...) į komisijos posėdį visi pretendentai, pageidaujantys gauti žemę šiame kaime, raštu kviečiami tuo atveju, jei kartografuojant rėžinio kaimo ribas kilo ginčų dėl kaimo ribų ar ploto. Sprendimas, kuris priimamas komisijos narių paprasta balsų dauguma, skelbiamas žemėtvarkos skyriaus skelbimų lentoje. Komisijos priimtas sprendimas gali būti skundžiamas apskrities viršininkui, o apskrities viršininko sprendimas skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teritorinis žemėtvarkos skyrius, atlikęs iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimą, surašo šio žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą. Kilus ginčams dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos, šis aktas gali būti skundžiamas apskrities viršininkui, o apskrities viršininko sprendimas skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (5 punkto 2 pastraipa).
Komisijos įgalinimų ribos nustatytos tos pačios redakcijos Metodinių nurodymų 6 punktu, pagal kurį Komisija, vadovaudamasi išnagrinėtais dokumentais bei protokolu, surašo pasiūlymą ir šiuo pagrindu parengia: esant teigiamam pasiūlymui- pažymas žemės pretendentams dėl nuosavybės teisės atkūrimo, nurodant papildomus dokumentus ir jų nagrinėjimo komisijoje datą; esant neigiamam pasiūlymui - komisijos pasiūlymo kopiją.
Iš to, kas pasakyta šio sprendimo dalyje „Faktinės bylos aplinkybės“, darytina išvada, kad administraciniam teismui galėjo būti apskųstas ne Komisijos sprendimas (protokolas), o VAV aktas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl minėtų Komisijos protokolų (jų dalių) panaikinimo, ar kitoks atsakovės veikimas ar neveikimas, pažeidęs pareiškėjos subjektines teises. Minėta, kad pareiškėja skundo Vilniaus apskrities viršininkui dėl Komisijos 2007-11-30 posėdžio protokolo, kaip to reikalauja cituoti Metodiniai nurodymai, nėra padavusi, be to, pareiškėja neskundė ir atsakovės sprendimo- VAV 2007-04-27 rašto Nr.20-353, kuriuo pareiškėjos skundas neišnagrinėtas iš esmės, o nutarta kreiptis į archyvo įstaigas dėl papildomų duomenų gavimo.
Tokia yra ir LVAT praktika panašiose bylose. Antai, šis teismas administracinėje byloje Nr. A7-1471-06, kurioje buvo ginčijama Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2004 m. rugsėjo 10 d. posėdžio protokolo Nr. 62 dalis, pasisakė, kad šiame „(...) protokole esantis nutarimas pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus ekspertų komisijos posėdžio 1998 m. balandžio 17 d. protokolo Nr. 1 dalį, kuri liečia bylą Nr. 159 aA, yra nuosavybės teisių atkūrimo procese priimamas procedūrinis aktas, kurio vertinti kaip savarankiško individualaus teisės akto, ginčytino Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, pagrindo nėra (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 punktas, 3 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis)”, nes aptariamu atveju toks individualus teisės aktas, skundžiamas administraciniam teismui, būtų jau paminėtas VAV sprendimas, pažeidžiantis pareiškėjos subjektines teises (ABTĮ 5 str.1 dalis).
Kadangi Komisijos sprendimų apskundimo tvarka nėra numatyta įstatymu, jos negalima laikyti privaloma ikiteismine tvarka ABTĮ 25 str. prasme, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ABTĮ 103 str. 1 punktą, tačiau, kolegijos nuomone, šis teismo sprendimas neužkerta kelio dėl Komisijos protokolų paduoti VAV skundą, gi netenkinantis VAV sprendimas teismui skųstinas tiesiogiai, nes šiam atvejui netaikytinas Žemės reformos įstatymo 18 str., nes nuosavybės teisės pareiškėjai jau yra atkurtos, o VAV sprendimai, kuraiis tai padaryta, iki šiol nenuginčyti.
Įvertinus išdėstytą, skundas atmestinas, gi skundo nepatenkinus, atmestinas ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1p., 127 str.,
nusprendė:
skundą atmesti kaip nepagrįstą , o prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas- netenkinti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.