Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. L. patikslintą apeliacinį skundą dėl Utenos miesto apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui M. L. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. L. (toliau – ir Užsienietis) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo trims mėnesiams iki 2026 m. birželio 1 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje ar išnyks sulaikymo pagrindai (toliau – ir Teikimas).

2.12. 2026 m. vasario 4 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Užsieniečio skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2026 m. sausio 12 d. sprendimo.

II.

5. Teismas įvertino byloje nustatytos faktinės aplinkybės (Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, tačiau pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje terminui, neišvyko ir nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties, o prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė tik tuomet, kai VSAT priėmė sprendimą dėl Užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę, Migracijos departamento 2025 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 25S84396 Užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, nes jis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, Policijos departamentas 2025 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 5-S-7054 pripažino Užsienietį keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, o 2025 m. gruodžio 5 d. VSAT priėmė sprendimą išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), konstatavus, jog jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai), tiek Užsieniečio poziciją (Užsienietis sistemingai pažeidinėjo įstatymo nuostatas, tai yra buvo nubaustas už 44 administracinius nusižengimus, iš kurių 16 – šiurkštūs administraciniai nusižengimai, 9 kartus jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas, jis yra nesumokėjęs 6532,25 € už administracinius nusižengimus paskirtų baudų, paskutinį kartą sulaikytas 2025 m. gruodžio 1 d. vairuojantis transporto priemonę neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones), sudarė pagrindą manyti, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, vengdamas sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo ir pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali pasislėpti, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, be to įvertinęs UPTĮ 113 straipsnio 5 dalies 9 punktą (užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai) bei kitas nustatytas aplinkybes manė, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

6. Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes bei aktualias teisės aktų nuostatas, darė išvadą, jog UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės tolimesnis taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti gautinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, UPTĮ tikslų negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis.

III.

7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 25 d. sprendimą ir paskirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą.

8. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

8.2. Pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2013/32/ES kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo konstatuojamosios dalies 16 punktą: kalbant apie administracines procedūras, susijusias su sulaikymo priežastimis, sąvoka „deramas kruopštumas“ apima valstybių narių pareigą bent imtis konkrečių ir reikšmingų veiksmų užtikrinant, kad būtų reali galimybė, jog toks patikrinimas gali būti sėkmingai atliktas per kuo trumpesnį laiką. Sulaikymas neturi trukti ilgiau, nei to pagrįstai reikia atitinkamoms procedūroms atlikti.

8.3. 2019 m. teismams skirtoje analizėje dėl tarptautinės apsaugos prašytojų sulaikymo pabrėžiama, kad sulaikymas gali būti taikomas tik pirminiam laikotarpiui, būtinu esminiams prašymo motyvams nustatyti, ir tik tada, kai šios informacijos neįmanoma gauti be sulaikymo.

8.4. Užsienietis anksčiau nesikreipė dėl prieglobsčio, nes turėjo leidimą gyventi Lietuvoje, o vėliau Užsienietis iš Lietuvos neišvyko, nors neturėjo dokumento suteikiančio teisę būti Lietuvoje, nes į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini) grįžti bijo dėl ten vykstančio karo, bijo nukentėti nuo Rusijos neprognozuojamų karinių veiksmų. Būtent dėl to, kad asmuo negali grįžti į kilmės valstybę, pateikė prieglobsčio prašymą, jis nepiktnaudžiauja prieglobsčio procedūra, o prašo apsaugos dėl kilmės valstybėje vykstančio karo.

8.6. Užsienietis pabrėžia, kad jis ilgą laiką gyvena Lietuvoje, nuomojasi butą, kuriame kartu gyvena su šeima (sugyventine ir dukra), taigi jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje ir vykdo verslo veiklą, kas rodo, kad jis turi lėšų pragyvenimui ir neturi jokio suinteresuotumo bandyti bėgti, nes Lietuvoje Užsienietis turi šeimą ir verslą.

8.7. Užsieniečio asmens tapatybė ir pilietybė yra nustatyta, jis yra prieglobsčio prašytojas, nėra duomenų, kad jis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis ar būtų pažeidęs jam pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę, be to, nėra nustatyta, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui, yra nustatyta, kad Užsienietis kelią grėsmę viešajai tvarkai.

8.8. Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo yra neproporcinga ir perteklinė, nes Užsienietis turi socialinių ryšių ir gyvenamąją vietą Lietuvoje ir negali nuolat matytis su šeima. Asmuo niekada nesislapstė nuo pareigūnų, jiems buvo žinoma jo gyvenamoji vieta, Užsienietis neketina slapstytis, jis nori gyventi su savo šeima ir padėti prižiūrėti vaiką.

8.9. Užsieniečiui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su dokumentu, kokiu būtent pagrindu jis yra pripažintas keliantis grėsmę visuomenei ir nacionaliniam saugumui ir jo nuginčyti, todėl teismas negali remtis pažyma ir teiginiais, kurie nepatvirtina apelianto pavojingumo.

8.10. Remiantis Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija, Užsienietis negali būti išsiųstas iš Lietuvos per prievartą jį išskiriant su šeima, neatsiklausus vaiko nuomonės, ar dukra pageidauja, kad ji per prievartą būtų išskirta su tėvu. Užsienietis taip pat cituoja Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija.

8.11. Užsienietis nėra pavojingas Lietuvos visuomenei ar nacionaliniam saugumui, nes dirba, moka mokesčius, privalo būti integruotas, turi teisę, kuri privalo būti užtikrinta, būti neišskirtas su šeima, turi teisę ir negali būti diskriminuojamas dėl lyties, amžiaus, tautybės.

8.12. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktines aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio l4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023).

8.13. Lietuvos policija ir Migracijos departamentas galėjo patikrinti ir nustatyti, kad per 2025 metus Užsienietis asmeniškai tik vieną kartą buvo bandytas bausti administracine tvarka ir nenubaustas, todėl jis nėra nei pavojingas visuomenei, nei pavojingas Lietuvai, ypač, atidžiai privalėjo būti įvertintos prieš asmeni pripažįstant keliančiu grėsmę visuomenei ir nacionaliniam saugumui, kas padaryta nebuvo.

9.3. Užsienietis sistemingai daro administracinius nusižengimus, tame tarpe ir būdamas neblaivus, paskutinį kartą (2025 m. gruodžio 1 d.) Užsienietis buvo sulaikytas vairuojantis transporto priemonę neblaivus ir neturintis teisės vairuoti transporto priemones.

9.4. Užsienietis nurodė Europos prieglobsčio paramos biuro 2019 m. leidinio 25 psl., tačiau šis leidinys yra ne teisinės nuostatos ir skirtas rekomendaciniam pobūdžiui, atsižvelgus į valstybių narių gerąją praktiką ir yra bendro pobūdžio neindividualizuojant bylos aplinkybių.

9.5. Užsieniečiui nėra apribota teisė matytis su atvykstančiais pas jį žmonėmis laikinojo apgyvendinimo vietoje. Centras pažymi, jog laikino apgyvendinimo vietoje Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti.

9.7. Užsienietis nėra linkęs laikytis migracinių įstatymų ir tvarkos, gali siekti sutrukdyti kompetentingoms institucijoms tinkamai išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą. Užsieniečiui pateiktas Migracijos departamento 2026 m. balandžio 8 d. raštas, minėto rašto apskundimo terminas vienas mėnuo, byloje nėra duomenų, kad Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, todėl manytina, kad Užsienietis sąmoningai taip elgiasi, kad Migracijos departamentas neturėtų prielaidų išsiaiškinti kaip įmanoma greičiau prieglobsčio prašymo motyvus.

9.8. Centras akcentuoja, kad Užsienietis akivaizdžiai nenori grįžti į kilmės šalį, todėl tikėtina, kad pritaikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, nebūtų pasiekti UTPĮ tikslai.

9.9. Išvykimo pavojų į kitas Europos Sąjungos valstybes pagrindžia faktas, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nebuvo Užsieniečio tikslas. Jis nenori būti grąžintas į kilmės valstybę, nesieks nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus, bet prioritetą teiks savo asmeniniams interesams nepaisydamas, kad ir toliau pažeis įstatymais nustatytą tvarką.

9.10. Užsienietis nurodė, jog turi lėšų pragyvenimui turi įmonę, kurioje dirba, šią aplinkybę 2026 m. vasario 4 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įvertino ir pagrįstai nustatė, kad nors Užsienietis nuo 2022 m. gyvena Lietuvos Respublikoje, turi socialinių ryšių ir gyvenamą vietą Lietuvos Respublikoje, tačiau šios aplinkybės savaime nepaneigia, jog šiuo atveju paskyrus Užsieniečio prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis nebandys sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę, taip pat Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Pagal UTPĮ 64 straipsnio 1 punktą (užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti), Užsienietis neturėdamas Migracijos departamento išduoto leidimo dirbti Lietuvoje teisės dirbti neturi.

9.11. VSAT vadovaudamasi tiek tarptautiniais, tiek nacionaliniais aktais, teismų formuojama praktika, laikosi pozicijos, kad vadovaujantis proporcingumo principu, visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje laisvai gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už Užsieniečio galbūt patiriamus nepatogumus ir neigiamas pasekmes.

9.12. Byloje nėra duomenų apie tai, kad yra nuginčyta Policijos departamento 2025 m. vasario 25 d. pateikta išvada ir Užsienietis nėra keliantis visuomenei grėsmės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui buvo pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2026 m. birželio 1 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis, bylos nagrinėjimo metu buvo prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nebuvo priimtas, neišvyko ir nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties, o prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė tik tuomet, kai buvo priimtas sprendimas dėl, Užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę, be to teismas nurodė, jog Užsieniečio analogiškais pagrindais pateiktą prašymą skirti jam kitą alternatyvią sulaikymui priemonę, išsamiai išnagrinėjo ir pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1771-415/2026, todėl teismas pripažino, jog Užsieniečio atžvilgiu turi būti ir toliau taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu taikė tokią griežtą ir sulaikymui prilygstančią laisvę ribojančią priemonę.

13. UTPĮ 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

14. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalį užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas, be kita ko, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai yra joje (2 p.).

15. Pagal UTPĮ 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio UTPĮ 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą (5 p.).

16. Užsienietis apeliaciniame skunde neprašo panaikinti jam paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, tik prašo taikyti švelnesnę, neribojančios jo judėjimo laisvės, priemonę.

17. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato UTPĮ 115 straipsnis. UTPĮ 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

18. Pagal UTPĮ 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

19. Teisėjų kolegija, pirmiausia pažymi, jog pagal UTPĮ 2 straipsnio 20 dalį – prieglobsčio prašytojas yra užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas, nagrinėjamu atveju, Užsienietis 2026 m. kovo 10 d. pateikė prašymą nutraukti prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, todėl jis nėra prieglobsčio prašytojas, UTPĮ 2 straipsnio 20 dalies prasme. Migracijos departamentas 2026 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 26S58898 nutraukė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. 2026 m. kovo 26 d. Užsienietis VSAT pateikė prašymą atnaujinti pabėgėlio statuso suteikimą. Migracijos departamentas 2026 m. balandžio 8 d. atsakė, jog neturi teisinio pagrindo atnaujinti Užsieniečio prieglobsčio prašymą.

20. Teisėjų kolegija, vertindama Užsieniečiui pratęstos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumą, atsižvelgia į šias individualias ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: asmens pilietybė ir tapatybė nustatytos; Užsieniečio teisinis statusas yra pasikeitęs (jis nėra prieglobsčio prašytojas); asmuo ilgą laiką gyvena Lietuvoje turi šeimą (sugyventinę ir dukrą), Užsienietis nurodė, kad jo biologinė dukra nuo gimimo yra neįgali ir jai nustatyta 1-oji neįgalumo grupė; Užsienietis vykdo verslo veiklą, kas rodo, jog Užsienietis turi lėšų pragyvenimui; į administracinę bylą pateikta Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (kuria nutarta panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gruodžio 31 d. nutarimą ir grąžinti bylą institucijai nagrinėti iš naujo) yra neįsiteisėjusi (apeliacinis skundas paduotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato) ir galutinai nepatvirtina Užsieniečio teiginio apie tai, jog šio konkretaus administracinio nusižengimo Užsienietis nėra padaręs; nagrinėjamu atveju matyti, kad nors Užsienietis yra pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, tačiau šis asmuo bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, sprendžia, kad tolimesnis Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas yra nepagrįstas.

21. Teismas pažymėjo, kad pasikeitus aplinkybėms, t. y. Užsieniečiui netekus prieglobsčio prašytojo statuso, išnyko teisinis pagrindas Užsieniečio apgyvendinimui laikino apgyvendinimo įstaigoje, be to nėra duomenų apie kompetentingų institucijų veiksmus pasikeitus asmens teisinei padėčiai. Todėl alternatyvi sulaikymui priemonė numatyta UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 1 punkte, būtų proporcinga, kadangi leis tinkamai kontroliuoti Užsienietį, jo judėjimo laisvę apribojant tik tiek, kiek yra būtina galimoms grėsmėms, kurios gali kilti dėl Užsieniečio veiksmų. Byloje nėra pateikta duomenų, kuriais būtų grindžiamos aplinkybės, jog be privalomo Užsieniečio buvimo Centre, nebūtų įmanoma tinkamai atlikti veiksmų, susijusių su Užsieniečio teisinės padėties nustatymu. Įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo manyti, kad alternatyvi sulaikymui priemonė nebūtų pakankama išspręsti Užsieniečio teisinės padėties klausimą.

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas bylos aplinkybes ir siekdama užtikrinti teisinių vertybių bei interesų pusiausvyrą, vertina, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pasikeitusią Užsieniečio teisinę padėtį ir UTPĮ nustatytus tikslus, Užsieniečio teisinės padėties klausimas Lietuvos Respublikoje gali būti išspręstas Užsieniečiui taikant švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir Užsieniečiui skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT iki 2026 m. birželio 1 d., bet ne ilgiau iki kol bus išspręstas Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio M. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2026 m. vasario 25 d. sprendimą pakeisti ir taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. L. alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą nustatytu laiku periodiškai atvykti į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2026 m. birželio 1 d., bet ne ilgiau iki kol bus išspręstas Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas.

Nutartis neskundžiama.