Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. 2018 m. birželio 3 d., apie 15 val. 30 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia nustūmė ant kėdės sėdėjusią motiną G. R., dėl ko pastaroji nukrito ant grindų. G. R. atsistojus, jis du kartus spyrė ir vieną kartą smogė kumščiu į kairės rankos plaštaką bei delnu smogė nukentėjusiajai tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, tačiau ne mažiau trijų kartų į galvos sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai G. R. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną, t. y. 2018 m. birželio 3 d., buvo nemažai išgėręs, nekontroliavo savęs, tarp jo ir mamos įvyko konfliktas dėl maisto. Šio konflikto metu jis mamą stumtelėjo ir mama nugriuvo nuo kėdės. Spyrė mamai, po to sudavė rankos plaštaka smūgius į galvos sritį. Dėl girtumo neprisimena visų įvykio aplinkybių. Pripažįsta visus nusikalstamus veiksmus, nurodytus kaltinime. Būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs, dėl tokių jo nusikalstamų veiksmų įtakos turėjo išgertas alkoholis. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo V. R. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:

2018 m. birželio 3 d. nukentėjusiosios G. R. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, jog 2018 m. birželio 3 d., apie 15.30 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžęs girtas sūnus V. R. sumušė ją, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 11);

ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios G. R. duotais parodymais, kad gyvena kartu su sūnumi V. R.. 2018 m. birželio 3 d., apie 15.30 val., į namus grįžo girtas sūnu. Kadangi ji pagamino valgyti, sūnus nuėjo į virtuvę. Bevalgydamas sūnus jai priekaištavo, dėl pagaminto maisto. Būnant virtuvėje sūnus sėdėdamas prie stalo, staiga ant jos labai supyko. Nuo stalo pasiėmė molinį dubenį ir metė jį į langą. Po to, jis atsistojo nuo kėdės, priėjo virtuvėje prie durų ir keletą kartų į jas spyrė. Ji matė, kad sūnus agresyvus, labai išsigando. Tada, jai besėdint virtuvėje ant kėdės, sūnus priėjo ir ją nustūmė rankomis nuo kėdės. Ji neišlaikiusi pusiausvyros nuo kėdės nugriuvo ant grindų. Jai atsistojus nuo grindų, jis dešine koja du kartus spyrė ir vieną kartą kumščiu smogė į kairės rankos plaštaką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to, vėl priėjo prie jos ir dešine ranka, delnu trenkė ne mažiau kaip tris kartus jai į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Sūnus dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, pasigėręs visada būna agresyvus (b. l. 34–35);

2018 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, kuriame aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, t. y. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvė (b. l. 19–22);

2018 m. birželio 6 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, kad 2018 m. birželio 3 d., apie 15.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus (2,72 prom.) V. R. sumušė blaivią mamą G. R. (b. l. 24–26);

asmens blaivumo testo rezultatų šaknele, iš kurios matyti, kad 2018 m. birželio 3 d., 17 val., V. R. nustatytas 2,79 prom. girumas (b. l. 55).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimąjį ar šeimos narį, sukėlė pastarajam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo V. R. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. V. R. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi V. R. smurtaudamas prieš savo motiną nukentėjusiąją G. R., sukėlė jai fizinį skausmą.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis V. R. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 87-88), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (b. l. 45–51), yra dirbantis (b. l. 53–54). Įvertinus minėtų aplinkybių visumą bei tai, jog V. R. yra teisiamas pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos terminą nustatant tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto laisvės apribojimo bausmės minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai).

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir 7 dalimi, V. R. skirtini įpareigojimai – visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholio. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į V. R. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikiname sulaikyme nuo 2018 m. birželio 3 d., 16.15 val. iki 2018 m. birželio 5 d., 09.07 val., išbūtas laikas, t. y. dvi dienos, ir laikytina, kad V. R. yra atlikęs keturias laisvės apribojimo dienas.

Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiui asmeniui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Įvertinus visas šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis ne pirmą kartą agresyviai elgesi prieš savo motiną, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, V. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 3 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam V. R. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į V. R. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 3 d., 16.15 val., iki 2018 m. birželio 5 d., 09.07 val., t. y. dvi dienas, ir laikyti, kad V. R. yra atlikęs 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, V. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. R. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti V. R., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti V. R., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti V. R., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.