- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- T-15-344/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47732-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- D. B.
teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyrius kreipėsi į teismą su teikimu, siūlydamas nuteistajam D. B. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti Telšių apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, paskirtą 6 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Teikimas motyvuojamas tuo, kad probuojamasis D. B. laiku neįkrovė jam priskirtos elektroninio stebėjimo priemonės, dėl ko nebuvo galima stebėti jo buvimo vietos, taip nebuvo užtikrintas jam paskirto įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku vykdymas.
Teismo posėdžio metu Probacijos skyriaus atstovė R. M. prašė spręsti klausimą dėl D. B. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir nurodė, kad probuojamasis laiku neįkrovė jo paties prašymu paskirtos elektroninio stebėjimo priemonės. Tokiu elgesiu jis neužtikrino galimybės stebėti jo buvimo vietos ir kontroliuoti, ar nustatytu laiku jis buvo namuose.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė A. P. prašė tenkinti teikimą. Ji nurodė, kad nuteistasis ne pirmą kartą padarė įpareigojimo pažeidimą, jo atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, kas rodo, kad jis nedaro išvadų ir nesitaiso.
Probuojamasis D. B. teismo posėdyje prašė nepanaikinti bausmės vykdymo atidėjimo. Paaiškino, kad stengiasi nedaryti pažeidimų ir laikytis nurodytų įpareigojimų, tą naktį nuėjo miegoti papildomai neįkrovęs elektroninės stebėjimo priemonės. Prabudęs, tuoj pat įjungė įkroviklį, tą naktį buvo namuose nustatytu laiku. Savo noru pradėjo gydytis priklausomybę, lankosi pas psichiatrą, vartoja vaistus.
Probojamojo gynėja advokatė K. A. prašė teikimo netenkinti. Ji nurodė, kad dėl ankstesnių probavimo sąlygų pažeidimų teismas yra pasisakęs, bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo panaikintas. Elektroninio stebėjimo priemonės Daugirdui butai buvo uždėta jo paties prašymu, nes dėl vaistų vartojimo jis negirdi durų skambučio, dėl ko pareigūnai fiksuoja įpareigojimų pažeidimus, konstatuodami, kad nustatytu laiku jis nėra namuose. Praėjusių metų gruodžio 20 d. apykojė išsikrovė, nes laiku nebuvo įkrauta, tačiau jos ginamasis buvo suklaidintas, nes apykojės veikimo laikas kinta. Probuojamasis nori pakeisti gyvenimo būdą, pradėjo gydytis priklausomybę, mokytis. Dėl pradėto naujo ikiteisminio tyrimo procesinis sprendimas nėra priimtas, kaltu ji nėra pripažintas, todėl nėra pagrindo tenkinti teikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas netenkintinas.
Siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įstatymais nustatyta galimybė teismams tam tikrais išimtiniais atvejais taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir laikinai nevykdyti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatant jos laikino nevykdymo terminą, per kurį nuteistasis privalo pats, per teismo nustatytus įpareigojimus pašalinti priežastis, paskatinusias jį nusikalsti bei pakeisti pasirinktą gyvenimo būdą. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas).
Paskirtai laisvės atėmimo bausmei nustatyta probacija, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas), jo resocializacija. Probacijos metu imamasi priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Analogiškai probacija suprantama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2010 m. sausio 20 d. priimtoje rekomendacijoje CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“, kurioje nustatyta, kad probacija – bausmių ir priemonių, nustatytų įstatymuose ir taikomų teisės pažeidėjui, realizacija visuomenėje. Ji apima veiklas ir intervencijas, kurias sudaro priežiūra, vadovavimas ir pagalba, kuriomis siekiama socialinės teisės pažeidėjo integracijos, taip pat visuomenės saugumo. Probacijos įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, tai yra probuojamojo priežiūra turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių bei pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo principu, tai yra proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai).
Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos numato, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį. Sprendžiant probacijos efektyvumo klausimą, vertinant probuojamojo elgesį, turi būti atsižvelgiama į visų probacijos sąlygų vykdymą, į konkretaus nuteistojo resocializacijos – gebėjimo gyventi nenusikalstant bei integruojantis į visuomenę – pažanga (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas).
Tokios nuostatos leidžia daryti išvadą, kad teismas priima sprendimą panaikinti probaciją tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios būtinybę panaikinti probaciją ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
D. B. Telšių apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas areštas 30 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta Mažeikių rajono apylinkės teismo su 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 20 dienų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Iš asmens bylos Nr. 6/75/18 medžiagos, bylos dalyvių paaiškinimų matyti, kad probuojamasis keletą kartų pažeidė probacijos sąlygas, teismo nustatytus įpareigojimus, tačiau teismas priėmė procesinius sprendimus, kuriais nutarė netenkinti probacijos skyriaus teikimų ir bausmės vykdymo atidėjimo nepanaikino. Siekdamas padėti kontroliuoti jo buvimo vietas, probuojamasis pat paprašė paskirti elektroninio stebėjimo priemonę 2 mėnesiams, nes dėl paskirtų raminamųjų vaistų kietai miega ir negirdi pareigūnų skambučių, dėl ko fiksuojami pažeidimai (asmens b. l. 130, 131).
Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad probuojamasis laiku neįkrovė elektroninio stebėjimo priemonės, dėl ko, kaip nurodė, galėjo būti siunčiamas klaidingas signalas apie jo buvimo vietą, o taip pat apie porą valandų nebuvo galimybės stebėti jo buvimo vietos (asmens b. l. 139, 141). Teikimo nagrinėjimo metu D. B. nurodė, kad elektroninio stebėjimo priemonę kraudavo kartą per parą, tą vakarą nuėjo miegoti žinodamas, kad elektroninio stebėjimo priemonė dar galioja, o nubudęs pamatė, kad ji išsikrovė, dėl ko tuoj pat ją pradėjo įkrauti. Jis paaiškino, kad pradžioje įrenginys veikdavo net po dvi paras neįkrautas, o paskutiniu metu jis prietaisą įkraudavo kas parą. Tokius jo teiginius patvirtino ir probacijos atstovė.
Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad probuojamasis piktybiškai pažeidė probacijos sąlygas bei nustatytus įpareigojimus. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta, kad tą naktį jis buvo namuose, o ryte atvykę pareigūnai jį rado namuose. Teismas sprendžia, kad elektroninio stebėjimo priemonės neįkrovimas laiku, nenustačius, kad asmuo nebuvo namuose teismo nustatytomis valandomis, negali būti laikomas teismo įpareigojimų bei probacijos sąlygų pažeidimu. Tai, kad probuojamojo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas taip pat negali būti pagrindas naikinti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nepriėmus apkaltinamojo procesinio sprendimo galioja nekaltumo prezumpcijos principas ir asmuo laikomas nekaltu.
Teismas pripažįsta, kad tai, jog probuojamasis laiku neįkrovė elektroninio stebėjimo priemonės, nenustačius teismo įpareigojimų pažeidimo – nebuvimo nustatytu laiku namuose, nėra pagrindo pripažinti probuojamąjį šiurkščiai pažeidus pareigas ir spręsti, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Kaip žinia, bausmės tikslai yra ne tik nubausti, bet ir siekti, kad asmuo pasitaisytų ir padarytų išvadas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nuteistojo taisymasis neizoliavus jo nuo visuomenės yra galimas. Probuojamasis savo noru gydosi priklausomybes, mokosi, kaip matyti iš asmens bylos ir teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, jis bendradarbiauja su probacijos pareigūnais, todėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir nuteistojo pasiuntimas atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę būtų neproporcingas jo padarytam pažeidimui ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis dar yra pakankamai ilgas (probacijos terminas baigiasi tik 2019 m. rugpjūčio 20 d.), todėl probuojamajam sudarytina galimybė įrodyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo, todėl Šiaulių apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimas atmestinas (BK 75 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,
nutaria:
Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.