Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 66 – 227 / 2009

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

atsakovo Audriaus Juzelskio atstovui advokatui Jonui Stankevičiui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Audriaus Juzelskio apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Editos Juzelskienės ir Daliaus Juzelskio ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymo priteisimo atsakovui Audriui Juzelskiui, institucijai teikiančiai išvadą-Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškovas Dalius Juzelskis, tapęs pilnamečiu(gim. 1990-06-11 ) įstojo į bylą ir prašė: pakeisti 2002 02 06 Rokiškio raj. apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-172-01/2002 priteistą išlaikymą ir priteisti išlaikymą jam iš tėvo- atsakovo Audriaus Juzelskio, a.k 36570301093, nuo ieškinio teismui padavimo dienos po 600 Lt kas mėnesį iki jis baigs mokyklą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad jis mokosi Utenos regioniniame profesinio rengimo centre, kur kartu su profesija įgyjamas ir vidurinis išsilavinimas. Nuomoja butą, kurio nuoma sudaro 500 Lt, reikalingos lėšos drabužiams, maistui. Gauna pašalpą, kuri šiuo metu yra 456 Lt, nuo 2008m. rugpjūčio 1d. įsidarbinęs 3 mėnesiams UAB ”ASP Security”, tačiau atlyginimas dar nebuvo nė karto išmokėtas. Nurodė, kad tėvas nesiųsdavo po 100 eurų kas mėnesį, kaip tas teigė, nors atvažiuodamas iš užsienio nupirkdavo kai kuriuos daiktus, per metus asmeniškai iš tėvo yra gavęs apie 1200Lt savo išlaidoms ir jam tėvas nupirko kompiuterį. Iškėlus bylą tėvas davęs 200Lt buto nuomai. Paaiškino, kad tėvas žadėjo padengti buto nuomos išlaidas, tuomet jis būtų išsivertęs su gaunamomis pajamomis, tačiau tėvas savo pažado nevykdo. Nors nurodė, kad gauna 100 Lt stipendiją, tačiau teismo posėdyje patikslino šią aplinkybę, nurodydamas, kad stipendijos negauna, nes laiku neišlaikė vieno egzamino. Taip patikslino aplinkybę apie gaunamą atlyginimą- pateikė įrodymus, kad jam už 2008m. rugpjūčio mėnesį dirbant UAB”ASP Security” išmokėta 770,74Lt.

Teismas iš byloje esančių įrodymų visumos sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis po sprendimo priėmimo pagerėjo. Nors atsakovas neturi jokio turto, šiuo metu niekur nedirba, registruotas darbo biržoje, tačiau 2006-2008 metais dirbo Airijoje. Iš to, kad siuntė pinigus ieškovei, rodo, jog tuo laiku jis gavo pajamas. Be to, jo paties pateiktais įrodymais bendros pajamos per 21 darbo savaitę, sudarė 9095,86 euro, kas vidutiniškai sudaro 433,14 euro per savaitę, t.y vidutiniškai apie 1472 Lt per savaitę. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis apie gautas lėšas, į tai, jog teismo sprendimu vaikų išlaikymui iš jo buvo priteista ½ , t.y pusė jo gaunamų pajamų, sprendė, kad atsakovas tinkamai sprendimo nevykdė. Jis visos vaikams priklausančios mokėti pagal teismo sprendimą išlaikymo sumos nemokėjo, pasinaudodamas tuo, kad ieškovė neturėjo duomenų apie jo darbo vietą kitoje valstybėje ir jo 2006-2008metais gaunamas pajamas. Tai, jog teismo sprendimu nebuvo nustatyta konkreti periodinių išmokų suma, buvo apsunkintas sprendimo vykdymas ir todėl antstolė skaičiavo susidariusį įsiskolinimą po 125 Lt/mėn kiekvienam vaikui, o nuo 2008-01-01- po 130 Lt/mėn. Nors atsakovas siuntė ieškovei pinigus, tačiau didžiąją dalį siųstų pinigų- 5712 Lt, ieškovė skyrė ne papildomiems vaikų poreikiams tenkinti, o atsakovo išlaikymo įsiskolinimui padengti. Tai, jog atsakovui 2008-08-27 suteiktas bedarbio statusas ir jis rugsėjo mėnesį du kartus užsiregistravo darbo biržoje, nerodo jo turtinės padėties pablogėjimo, nes tai per trumpas laiko tarpas per kurį atsakovas nurodo negaunantis pajamų. Todėl ši jo būsena nelaikytina pagrindu ieškinio netenkinimui.

Įvertinęs įrodymus, teismas ieškovės ieškinį tenkintino pilnai atsižvelgdamas į jos pablogėjusią turtinę padėtį , išaugusius vaikų poreikius jiems pradėjus mokytis, o dukrai Ramintai ir dėl jos sveikatos sutrikimų, taip pat žymiai pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį ir jo realias galimybes teikti didesnio dydžio išlaikymą.

Teismas tenkindamas ieškovo Daliaus Juzelskio ieškinį iš dalies ir priteisdamas jam, kaip pilnamečiui išlaikymą, atsižvelgė į tai, kad jam už mirusią motiną mokama maitintojo netekimo pensija, kuri nuo rugpjūčio mėnesio yra 456,66Lt, ieškovas tris mėnesius dirbo ir per tą laiką jam priskaičiuota 2221,70 Lt atlyginimo. Teismas nurodė, kad nors dalis atlyginimo dar neišmokėta, tačiau jis turi galimybę šias pajamas išsiieškoti įstatymo nustatyta tvarka, pažymėjo, kad jam dalį reikalingų išlaikymui pajamų skiria ieškovė Edita Juzelskienė. Atsižvelgiant į gaunamas pajamas bei galimybę gyventi bendrabutyje teismas laikė ieškovo turimas išlaidas dėl buto nuomos nepagrįstai didelėmis. Priteisdamas išlaikymą taip pat atsižvelgė į tai, jog atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai Ramintai. Teismas padarė išvadą, jog pagrįstas mėnesinis paramos dydis pilnamečiui vaikui yra 300 Lt. Todėl likusioje dalyje Daliaus Juzelskio ieškinį atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamas sprendimas keistinas sumažinant skundžiamu teismo sprendimu priteistą iš atsakovo išlaikymą vaikams bei išlaikymo laikotarpį pilnamečio sūnaus atžvilgiu(CPK 326 str.1d.3p).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės, išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokio dydžio, kurį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl teismų sprendimai dėl išlaikymo šalims neįgyja res judicata galios, o CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas, priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties. Ar konkrečioje byloje yra šie išlaikymo dydžio keitimo pagrindai, teismas konstatuoja, įvertinęs faktinius bylos duomenis. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. Korsakovas v. T. Korsakienė, Nr. 3K-3-286/2004). Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant prašomo priteisti išlaikymo dydį kiekvienu atveju svarstomos konkrečios bylos aplinkybės. Išlaikymo dydžio parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas ir kita. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktika orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, sieja su, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), nes pirmiausia tėvai privalo užtikrinti sąlygas vaikui tapti pilnaverte asmenybe ir jie turi teikti tokio dydžio išlaikymą, kad nebūtų ribojami vaiko poreikiai tenkinant tik minimalius poreikius. Teismų praktika laiko, jog šiuo metu išlaikymo vaikui dydis turi būti ne mažesnis kaip 800 Lt per mėnesį, o pareiga rūpintis ir išlaikyti vaikus tenka abiems tėvams.

Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad vaikų poreikiai dėl amžiaus, sveikatos, bei mokymosi išaugo ir vien dėl to būtina keisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2002-02-06 sprendimą. Atsakovas iš esmės sutinka su tuo, jog kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės išlaikymas turi būti padidinamas nuo 130Lt iki 300Lt, nesutinka teikti išlaikymą pilnamečiui sūnui.

Svarstant tėvų turtinę padėtį ir realias jų galimybes teikti vaikams būtiną išlaikymą, bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti vaikus, vertinami visi įrodymai. Taip pirmosios instancijos teismas pakeisdamas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2002-02-06 sprendimu priteistą nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo dydį, nustatė, kad po sprendimo priėmimo ieškovės turtinė padėtis nepasikeitė, tačiau atsakovo turtinė padėtis ženkliai pagerėjo. Su pastarąja išvada kolegija nesutinka.

Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovas iki 2008 m. vasaros dirbo Airijoje ir iš to, kad siuntė ieškovei pinigus(laikotarpiu nuo 2006-05-19 iki 2007-10-26- 2700 eurų arba 9180 Lt), bei pateikė įrodymus apie jo gautą uždarbį per 21 savaitę(po 433,14 euro, arba 1472 Lt per savaitę), sprendė, jog laikotarpiu nuo 2006 iki 2008 metų jis dirbo ir gavo uždarbį, antstolė skaičiavo išlaikymą po 130Lt/mėn, o jo siųstų pinigų virš 5000Lt suma buvo panaudota ne vaikų poreikių tenkinimui, bet išlaikymo įsiskolinimui likviduoti. Taigi, priešingai apelianto teiginiui, apylinkės teismas įvertino jo siųstus pinigus, bei nustatė jų panaudojimą, taip pat nustatė, kad įsiskolinimas padengtas, tačiau liko nepaneigta, jog atsakovas, dirbdamas ir uždirbdamas paties nurodyto dydžio pinigines sumas, nemokėjo po ½ dalį savo pajamų vaikų išlaikymui, kaip buvo priteista teismo sprendimu, kas rodo, kad jis elgėsi nesąžiningai ir sutaupė vaikų sąskaita taip pagerindamas savo turtinę padėtį. Apylinkės teismas priimdamas sprendimą vertino ir tai, jog atsakovas nupirko sūnui kompiuterį ir jam davė pinigų geruoju( ieškovo teigimu apie 100Lt/mėn). Šios aplinkybės, priešingai nei mano apeliantas, neduoda pagrindo pripažinti, kad jis(atsakovas) teikė pastoviai ir būtino dydžio išlaikymą vaikams. Teismas, nustatydamas teiktino išlaikymo dydį, nurodė, jog atsakovas nuo 2008-06-01 yra bedarbis, negauna jokių pajamų, neturi turto. Padarė išvadą, jog tai laikina padėtis , kuri nerodo jo turtinės padėties pablogėjimo, dėl kurios ieškinys negali būti nepatenkintas. Vienok, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad Airijoje pragyvenimo išlaidos buvo didesnės nei Lietuvoje, kad atsakovas turėjo kelionių lėktuvais išlaidų, bei dalinai prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad atsakovo padėtis po sprendimo priėmimo neženkliai pagerėjo.

Šiuo metu minimalus pragyvenimo lygis 800Lt/mėn. Nors abiejų šalių pareiga yra išlaikyti vaikus, tačiau svarstant išlaikymo dydžio klausimą pagal išaugusius vaikų poreikius, vertinama tai, jog šalių turtinė padėtis nelygiareikšmė. Būtent atsakovo ženkliai geresnei padėčiai nei ieškovės, jam tenka didesnė dalis teiktino išlaikymo. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo nustatytas išlaikymas- po 600Lt/mėn kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, aiškiai neatitinka atsakovo šiuo metu turimų galimybių, bei tokio dydžio būtinumo nepilnamečiui sūnui Daliui, kuris gauna pašalpą netekus maitintojo.

Bylos nagrinėjimo eigoje- 2008-06-11 Dalius Juzelzkis tapo pilnamečiu, tačiau dėl to, kad jis mokosi dieniniame skyriuje, teismas, įvertinęs gaunamą pašalpą netekus maitintojo(nuo rugpjūčio mėnesio 456,66Lt), tai, jog jis 3 mėnesius dirbo(priskaityta 2221,70 Lt atlyginimo), padarė išvadą, jog atsakovas turi teikti išlaikymą po 300Lt/mėn. iki 2010m.birželio 30d, t.y jo mokymosi Utenos regioniniame profesinio mokymo centre pabaigos.

Kolegija atsižvelgusi į nepilnamečių vaikų amžių, į šalių dukters Ramintos sveikatos būklę, į tai, jog ieškovė teikia išlaikymą dukrai ir prisideda prie sūnaus Daliaus išlaikymo, kuris turi pajamų- gauna pašalpą, įvertinusi atsakovo turtinę padėtį, bei jo siūlomo išlaikymo dydžius po 300Lt/mėn kiekvienam vaikui, daro išvadą, jog atsakovas nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės privalo teikti dukters išlaikymui po 450Lt/mėn, o sūnaus- po 300Lt/mėn ir tokio dydžio išlaikymą jis išgali teikti.

Kolegija laiko pagrįstu apelianto teiginį, jog, nustačius teiktino išlaikymo dydį, bei esant daliniam mokėjimui, jais (atliktais mokėjimais) turi būti sumažintas priteisiamas išlaikymas, kas nepadaryta skundžiamu teismo sprendimu.

Nustatyta, kad išlaikymas buvo skaičiuojamas kiekvienam vaikui po 125Lt/mėn, o nuo 2008-01-17 iki vaikų pilnametystės po 130Lt/mėn. Iš antstolės 2008-11-06 pažymos matyti, kad atsakovas 2008-11-01 buvo skolingas ieškovei 49,01Lt dydžio išlaikymą( t.2, b.l.75). Jis 2008-11-06 mokėjimo pavedimu į ieškovės sąskaitą pervedė 130Lt(t.2, b.l.77).

Iš to seka, kad atsakovas dukters išlaikymui laikotarpiu nuo 2008-01-17 iki 2008-11-17(10 mėn) sumokėjo 1 300Lt ir liko skolingas 3 200Lt(4 500Lt-1 300Lt), o sūnaus išlaikymui laikotarpiu nuo 2008-01-17 iki 2008-06-11(5 mėn)- 650Lt ir liko skolingas 850Lt(1 500Lt-650Lt). Todėl išlaikymo skola už aukščiau nurodytus laikotarpius priteistina iš atsakovo.

Nuo 2008-11-18 atsakovas privalo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 450Lt/mėn iki jos pilnametystės , priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl materialinės paramos pilnamečiui sūnui

Ieškovas Dalius Juzelskis prašė iš atsakovo priteisti 600 Lt mėnesinę paramą, kol jis baigs mokyklą remdamasis CK 3.194str.3d. nuostatomis. Teismas ieškinį tenkino dalinai. Priteisė po 300Lt/mėn iki 2010m.birželio 30d, t.y iki jo mokymosi Utenos regioniniame profesinio mokymo centre pabaigos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija, Nr. IX–2571) ta apimtimi, kuria nustatyta, jog teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam nei 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad, aiškinant Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies nuostatą, jog tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, yra skirta tėvų ir jų nepilnamečių vaikų santykiams reglamentuoti ir nereguliuoja tėvų ir vaikų santykių po to, kai vaikai tapo pilnamečiai. Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad šios konstitucinės nuostatos negalima aiškinti kaip reiškiančios, jog įstatymų leidėjas apskritai negali įstatymu nustatyti tėvų pareigos remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokią pareigą galima pagrįsti. Tačiau CK įtvirtintas nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas (tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus) ir pilnamečių vaikų, besimokančių aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas netapatūs, jie iš esmės skiriasi dėl skirtingų atitinkamų teisinių santykių subjektų. Išlaikymas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais, kaip nepilnamečiams, nes priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Esminės sąlygos CK 3.194 straipsnio 3 dalies normai taikyti yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą ir pajamas. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėtį, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatytoji parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiam vaikui nustatymo, taip pat turi būti konstatuotos aplinkybės, ar šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje. Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.

Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovui mokama 456,66 Lt maitintojo netekimo pensija už mirusią motiną Juzelskienę Dalią, į tai, kad jis tris mėnesius dirbo ir jam priskaičiuota 2221,70 Lt atlyginimo, į tai, kad dalį reikalingų išlaikymui pajamų skiria ieškovė Edita Juzelskienė. Teismas pagrįstai pripažino buto nuomos kainą nepagrįstai didele, nes jis gauna nedideles pajamas ir turi galimybę gyventi mokymo centro bendrabutyje. Tuo pačiu pagrįstai įvertino aplinkybę, kad atsakovas turi pareigą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai. Vienok, teismas, nustatydamas konkretų paramos pilnamečiui vaikui dydį- po 300Lt/mėn, neįvertino, kad atsakovas šiuo metu yra bedarbis, jokių pajamų negauna ir kad pats ieškovas, kaip sveikas, darbingas, turi galimybę įsidarbinti, taip pat gerai mokytis ir gauti stipendiją. Taip pat vertintina aplinkybė, kad perskaičiavus mokėtiną išlaikymą už nepilnamečius vaikus, iš atsakovo yra priteistas išlaikymo įsiskolinimas dėl ko paramos teikimas pilnamečiui sūnui yra apsunkintas.

Kolegija iš įrodymų visumos sprendžia, jog atsakovas turi galimybę teikti pilnamečiui sūnui materialinę paramą po 150Lt/mėn , o ieškovui D.Juzelzkiui tokio dydžio paramos teikimas pakankamas patenkinti jo būtiniems poreikiams.

Įstatymas numato tėvų pareigą išlaikyti pilnamečius vaikus tik iki tol, kol jie mokysis aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir ne ilgiau nei jiems sukaks 24 metai. Ieškovas turi galimybę nutraukti mokymąsi anksčiau laiko, arba atvirkščiai, dėl susidariusių aplinkybių tęsti mokslus ilgiau nei iki 2010m. birželio 30d. Kadangi apylinkės teismas iki nurodytos dienos priteisė materialinį išlaikymą ieškovui D.Juzelzskiui, šioje dalyje sprendimas tikslintinas, nustatant, kad ieškovui iš atsakovo priteistina po 150 Lt dydžio kasmėnesinė parama nuo 2008 m. birželio 12d. iki kol jis mokysis Utenos regioniniame profesinio mokymo centre dieniniame skyriuje, be ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai.

Aptartais motyvais kolegija dalinai tenkina atsakovo apeliacinį skundą ir keičia skundžiamą sprendimą, sumažindama priteisto išlaikymo dydžius, bei laikotarpį(CPK 326 str.1d.3p). Pakeitus skundžiamą sprendimą, keistinos priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.4d). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai iš ieškovų priteistina atsakovui žyminio mokesčio dalis, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos, bei proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš šalių priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (CPK 88 str.1d.3p).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Daliaus Juzelskio apeliacinį skundą tenkinti dalinai. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Ieškovės Editos Juzelskienės ieškinį tenkinti dalinai. Pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2002-02-06 sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-172-01/2002 priteisto iš Audriaus Juzelskio, gim.1965-10-30 Rokiškio r., išlaikymo sūnui Daliui Juzelskiui gim.1990-06-11 ir dukrai Ramintai Juzelskytei gim.1991-10-10, dydį, priteisiant iš Audriaus Juzelskio, gim.1965-10-30 Rokiškio r.,:

išlaikymo įsiskolinimą dukrai Ramintai Juzelskytei , gim.1991-10-10 - 3 200Lt (tris tūkstančius du šimtus litų) ir sūnui Daliui Juzelskiui, gim.1990-06-11- 850Lt(aštuonis šimtus penkiasdešimt litų);

nuo 2008-11-18 dukters Ramintos Juzelskytės, gim.1991-10-10 išlaikymui po 450 Lt(keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei Ramintai Juzelzkytei ir jai priteisto išlaikymo tvarkymą uzufrukto teise iki jos pilnametystės pavesti ieškovei Editai Juzelskienei, a.k.46806011248.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Ieškovo Daliaus Juzelskio ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo Audriaus Juzelskio gim. 1965-10-30 Rokiškio r., a.k.36510301093., gyv. Biliūno g.1, Rokiškio m. paramą sūnui Daliui Juzelskiui gim.1990-06-11, a.k.39110100859, gyv. Vilties 28-18, Rokiškio m., nuo 2008 m. birželio 12d. iki kol jis mokysis Utenos regioniniame profesinio mokymo centre dieniniame skyriuje, be ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, po 150 Lt(vieną šimtą penkiasdešimt litų) kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

313,00 Lt (tris šimtus trylika litų ) ieškovei Editai Juzelskienei jos turėtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti;

276 Lt (du šimtus septyniasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio ir 25,00 Lt (dvidešimt penkis litus ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovės Editos Juzelskienės 11,00Lt (vienuolika litų)išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovo Daliaus Juzelskio 21,00 Lt (dvidešimt vieną litą ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.

Priteisti iš ieškovės Editos Juzelskienės 99 Lt (devyniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio atsakovui Audriui Juzelskiui.

Priteisti iš ieškovo Daliaus Juzelskio 57 Lt (penkiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio atsakovui Audriui Juzelskiui.

Priteisti iš atsakovo Audriaus Juzelskio 8,00Lt (aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš ieškovės Editos Juzelskienės ir ieškovo Daliaus Juzelskio kiekvieno po 6,00Lt(šešis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.