Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laisvydo Zederštremo,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Kastyčio Šikšnio apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo

G. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta bausmė – viešieji darbai 9 mėnesiams, neatlygintinai išdirbant po 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirti viešieji darbai 6 mėnesiams, neatlygintinai išdirbant po 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2018-11-15 įstatymo Nr. XIII-1640 dėl amnestijos akto 9 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 2 dalį, G. G. atleistas nuo bausmės;

M. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2016 m. gruodžio 14 d. Kauno apygardos teismo pakeistu nuosprendžiu neatlikta bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės iš dalies pridėta nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ir tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiųjų išlaidos už suteiktas teisines paslaugas advokatams pripažintos proceso išlaidomis ir subsidiariai priteistos iš kaltinamųjų M. V. ir G. G. nukentėjusiajai G. S. 250 Eur, nukentėjusiajam G. K. - 550 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

3. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu vyriausiasis prokuroras nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su G. G. pritaikyto amestijos akto teisėtumu ir pagrįstumu, bei M. V. atžvilgiu nepritaikytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y., nepripažinimo jo recidyvistu, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl amnestijos akto taikymo

4. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad vyriausiasis prokuroras nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kad nuteistajam G. G. amnestija gali būti taikoma vadovaujantis minimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi ir 14 straipsnio 2 dalimi, kur nurodyta, kad asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2018 m. spalio 1 d. Su tokia prokuroro pozicija sutinka ir teisėjų kolegija. Minimo įstatymo 1 straipsnyje nurodyta kas gali būti atleidžiami nuo neatliktos arešto ar laisvės atėmimo bausmės dalies, t. y. : atleidžiami nuteistieji, atliekantys arešto bausmę savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu, išskyrus nuteistuosius, kuriems arešto bausmė buvo paskirta už vengimą atlikti kitą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę; nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleidžiami: 1) nėščios moterys ir motinos, auginančios vaiką pataisos įstaigose, nuteistos laisvės atėmimo bausme iki šešerių metų; 2) neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nustatytas iki šio įstatymo taikymo jiems dienos; 3) nepilnamečiai, nuteisti laisvės atėmimo bausme iki trejų metų, kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų; 4) pusiaukelės namuose bausmę atliekantys nuteistieji, nuo perkėlimo į pusiaukelės namus atlikę vieną trečdalį neatliktosios laisvės atėmimo bausmės.

5. Nuteistajam G. G. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta viešųjų darbų bausmė 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taigi, kaip matyti iš suformuoto amnestijos akto taikymo bei sutinkamai su akto 10 straipsniu, kuriame nurodyta, kad amnestija pagal šį įstatymą taikoma asmenims, atliekantiems areštą ar laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, taikyti šio įstatymo nuostatas ir atleisti nuteistąjį G. G. nuo jam paskirtos visos viešųjų darbų bausmės atlikimo, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo, kadangi amnestijos akto nuostatos apima tik atleidimą nuo dalies bausmės ir tik nuo arešto ar laisvės atėmimo bausmės, todėl apylinkės teismo nuosprendis keičiamas.

6. Įstatymų leidėjas 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 papildė BK 60 straipsnio 1 dalį nauju 13 punktu, kuriame atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad veiką padarė recidyvistas. 2017 m. liepos 31 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ši nuostata BK įtvirtinta kompleksiškai keičiant bausmės skyrimo recidyvistui taisykles, todėl ją aiškinant, be kita ko, aktualu ir tai, kad minėtais 2015 metų BK pakeitimais atsisakyta BK 56 straipsnio 1 dalies, nurodžiusios, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Šios specialios nuostatos panaikinimas, viena vertus, reiškia, kad teismas, skirdamas recidyvistui ne laisvės atėmimo bausmę, nebeprivalo atskirai pateikti tokio sprendimo motyvų, kita vertus, konstatuotas nusikaltimų recidyvas turi būti tinkamai įvertintas išsprendus sunkinančios aplinkybės nustatymo (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir jos įtakos bausmės skyrimui klausimą.

Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo

7. Vyriausiasis prokuroras yra teisus savo apeliaciniame skunde nurodydamas, kad M. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įvykdė būdamas recidyvistu, kadangi iš bylos duomenų matyti, kad M. V. anksčiau teistas penkis kartus, paskutinį kartą teistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, pagal BK 286 straipsnį ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant trims metams, paskiriant įpareigojimus. Skundžiamu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžiu M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kurį įvykdė 2018 m. liepos 6 d., t. y., bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistasis M. V. nusikalstamą veiką, nurodytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė kaip recidyvistas ir tai galėjo būti pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau pažymi, kad teismų praktikoje suformuota taisyklė, kad tos asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte, arba tos, kurių faktinės aplinkybės nebuvo aprašytos kaltinamajame akte, negali būti pripažįstamos asmens atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, išskyrus atvejus, jei bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas patikslinti kaltinimą. Šiuo atveju kaip matyti iš byloje esančio kaltinamojo akto, M. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nurodyta tik tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat, kaip matyti iš pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio 2019 m. vasario 4 d. protokolo, prokuroras baigiamosiose kalbose prašydamas M. V. pripažinti kaltu ir skirti atitinkamą bausmę, taip pat kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę nurodė, tik tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Prašymo pakeisti kaltinimą, papildant M. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu, nepateikė.

8. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 25 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-146-307/2019 pabrėžė, kad įtarimuose ar kaltinamajame akte nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prašymo pakeisti kaltinimą, tokia aplinkybė nepripažįstama atsakomybę sunkinančia.

9. Šiuo atveju nei kaltinamajame akte, nei prokuroro baigiamosiose kalbose, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta apie M. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – recidyvistą, todėl vadovaujantis teismų praktika ir anksčiau paminėta, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės sunkinti asmens padėties ir pripažinti M. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

10. Nagrinėjamoje byloje, be pirmiau minėtų baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nuteistųjų G. G. ir M. V. atžvilgiu, apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, nusikalstamą veiką ir išdėstė bausmių individualizavimo motyvus, todėl keistinas tik toje dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. vasario 11 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos 2018-11-15 įstatymo Nr. XIII-1640 dėl amnestijos akto G. G. taikymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.