- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-03
- Bylos Nr.
- 1-447-1058/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36633-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- A. N.
- Nukentėjusysis
- N. N.
- Advokatai
- Eugenijas Algirdas Burokas
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vedęs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę kontroliuojančios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (bausmę atlikęs, teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. N. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui. Jis, 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 13.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,23 promilių girtumo laipsnis), žodinio konflikto su sutuoktine N. N. metu, ranka paėmęs ją už plaukų išplėšė plaukų kuokštą, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iš ryto buvo nuvažiavę į statybinių prekių parduotuvę „Moki veži“, vėliau grįžo namo, buvo kieme, ilsėjosi pavėsinėje, paskui šiek tiek išgėrė. Tą dieną vartojo alkoholį, keturiese, t. y. jis, jo žmona N. N., žmonos sesuo S. ir jos brolis L., išgėrė 0,5 l butelį degtinės, visi išgėrė maždaug vienodai. Jis klausėsi muzikos, jo sutuoktinei N. N. buvo per garsiai, ji liepė pritildyti arba visai išjungti, ji priėjo ir padarė tyliau, tada jis padarė dar garsiau ir prasidėjo konfliktas. Žmona nutarė išjungti elektrą, kad jis nesiklausytų muzikos, priėjo prie skydelio, norėdama atjungti elektrą. Jis norėjo N. N. sustabdyti, bandė paimti ją už peties, norėdamas atitraukti nuo skydinės, pas ją tuo metu plaukai buvo ilgesni, ir taip išėjo, kad paėmė ją už plaukų ir išrovė kuokštą. Sutinka, jog tyčia išrovės plaukus, sutuoktinei sukėlė fizinį skausmą, tokius jo veiksmus galėjo išprovokuoti ir suvartotas alkoholis. Jo žmona supyko, tikriausiai dėl to, kad jai skaudėjo ir dėl to, kad jis jos neklausė, garsiai buvo įjungęs muziką, todėl ir iškvietė policiją. Daugiau veiksmų iš jo pusės, išskyrus paėmimą už plaukų, nebuvo, stumdymo taip pat nebuvo, bent jau nepamena. Taip yra tikrai ne dėl suvartoto alkoholio, po galvos traumos būna, kad susinervinęs jis dažnai daug ką pamiršta. Nežino, ar kas nors dar matė, kaip jis išrovė nukentėjusiajai plaukus, jos sesė išėjo pas draugę, brolis – namo, tuo metu nieko jau nebuvo. Nedažnai griebiasi tokių veiksmų, anksčiau yra teistas už fizinio skausmo sukėlimą, tuo metu konfliktas įvyko dėl to, kad išeidamas petimi kliudė N. N. ir jį iškvietė policiją, galėjo būti, kad ir ranka per veidą buvo trenkęs. Suprato, kad taip elgtis nedera, dabar nuolat vartoja vaistus, nes turi problemų su galva, spaudimas aukštas, todėl alkoholio vartoti negalima. Vaistus vartoja po traumos, kai jį išrašė iš ligoninės, bet paskui kurį laiką negėrė, tačiau šįkart leido sau šiek tiek išgerti alkoholio. Alkoholį vartoja nedažnai, nebent per šventes ir mažais kiekiais. Priklausomybės alkoholiui neturi. Kai žmona kvietė pagalbą išėjo, nes bijojo, kad bus didesnis skandalas, negirdėjo, ką ji kalbėjo skambindama Bendrajam pagalbos centrui. Įvykių metu jo žmona taip pat vartojo alkoholį, pagal dokumentus žmonai buvo nustatytas girtumas 2,13 promilės, o jam – 2,23 promilės. Žmona išgėrusi paprastai elgiasi normaliai, arba eina ilsėtis, arba užsiima kuo nors. Nors būna ir taip, kad žmona išgėrusi konfliktuoja, priežastys būna skirtingos, kažkas nepatinka ar panašiai. Jis mėgsta, kad viskas gulėtų vietoje, kartais žmonai padaro pastabas, o jai tai nepatinka. Konfliktai šeimoje kyla dėl alkoholio vartojimo. Kalbėjo su žmona dėl alkoholio vartojimo nutraukimo, nes po traumos blogai jaučiasi ir geriau būtų visai nevartoti. Savo veiksmus vertina blogai, su žmona kalbėjo, jos atsiprašė, jie susitaikė, pažada, kad nuo šiol jų šeimoje bus ramybė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. N. parodė, kad 2017 m. turėjo galvos traumą, dėl to turi invalidumą, kartais praranda atmintį. Apie 20 metų gyvena kartu su žmona N. N., turi bendrą sūnų, kuris yra pilnametis ir gyvena atskirai. Šiuo metu gyvena dviese žmonai priklausančiame dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 12 d., apie pietus, jų kieme, pavėsinėje, kartu su žmona N. ir jos sese S. V., vartojo alkoholį – degtinę. Kiek suvartojo degtinės, pasakyti negali, neatsimena. Išgertuvių metu su žmona susipyko, dėl ko neatsimena, tuomet žmona N. delnu du kartus sudavė jam į pakaušį. Daugiau nieko neatsimena. Mano, kad supykęs dėl to, kad žmona sudavė jam į galvą, galėjo griebęs ją už plaukų išplėšti juos, bet to neatsimena. Daugiau nieko negali patikslinti, nes neatsimena, ir neatsimena ar įvykio metu buvo S. Dėl įvykio gailisi. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gyvens pas motiną, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 104-105).
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė bei gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji N. N. prašė jos vyro (kaltinamojo A. N.) nebausti, nurodė, kad įvyko nesusipratimas. Ikiteisminio tyrimo metu N. N. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., būdama savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, maždaug nuo 11 val., kartu su savo sutuoktiniu A. N. ir seserimi S. V., vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Apie 11.30 val. jos sesuo S. V. nuėjo pas savo draugę. Apie 14.45 val. tarp jos ir jos sutuoktinio A. N. kilo žodinis konfliktas. Abu buvo labai neblaivūs. Jiems barantis, jis ją dešine ranka sugriebė už plaukų ir pradėjo už jų tempti. Tempdamas A. N. jai išplėšė plaukų kuokštą, tuo metu juto fizinį skausmą, vertinant skausmą nuo 1 iki 10 balų, jaučiamą skausmą vertintų vienu balu. Kadangi buvo neblaivi labai impulsyviai reagavo ir iškvietė policiją bei nurodė, kad sutuoktinis prieš ją smurtavo, taip pat parašė pareiškimą, kuriame nurodė nebūtus faktus. Jos sesers konflikto metu nebuvo, kiti asmenys jų konflikto nematė. Tikėtina, kad jos sutuoktinis jai išplėšė plaukus netyčia, nes jos plaukai yra blogos būklės ir labai silpni. Dėl patirtų sužalojimų į teismo medicinos ekspertus, medicinos darbuotojus nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas jai išduotas nebuvo. Su sutuoktiniu yra susitaikę, toliau veda bendrą ūkį, nekonfliktuoja. Teisė į civilinį ieškinį jai išaiškinta. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 38).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. V. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia gyvena jos sesuo N. N. su savo sutuoktiniu A. N.. 2020 m. rugsėjo 12 d. buvo kartu su jais kieme, vartojo alkoholį. Apie 13 val. ji išėjo savo reikalais iš namų, namo grįžo apie 19 val. Kieme policijos pareigūnų nematė. Jokio dienos metu kilusio konflikto tarp jos sesers N. N. ir jos sutuoktinio A. N. nematė. Apie tai, kad tarp jų būtų įvykęs konfliktas ar kad A. N. būtų panaudojęs smurtą prieš N. N. ji nieko nežino, nei vienas iš jų jai nieko apie tai nėra sakę (b. l. 42).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. dirbant Vilniaus AVPK KP NVRS vyresniojo tyrėjo pareigose gavo informaciją, kad į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje nuvykę policijos patruliai patvirtino smurto artimoje aplinkoje faktą ir užpildė pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą. Gavus informaciją buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atvykę į iškvietimą policijos patruliai apklausė nukentėjusiąją N. N.. Jam perduotų ikiteisminio tyrimo byloje buvusių duomenų buvo pakankamai nustatyti, kad N. N. nukentėjo nuo nusikalstamumos veikos, dėl ko buvo atlikti pirminiai procesiniai veiksmai – buvo priimtas nutarimas pripažinti ją nukentėjusiąja, paskirta užduotis atlikti tyrimą. Policijos patruliai jam perdavė nuotraukas iš įvykio vietos, kurias sukėlė į fotolentelę. Nuotraukose buvo užfiksuoti nukentėjusios plaukai, kuriuos nukentėjusioji nurodė, kad jai išplėšė sutuoktinis A. N.. Jis pats į įvykio vietą nevyko, su nukentėjusiąja nebendravo (b. l. 45-46).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. P. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 14 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. Š. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), konflikto metu vyras panaudojo smurtą prieš žmoną. Asmenų pavardžių neprisimena, bet proceso dalyvių vardai ir pavardės teisingai nurodyti jo 2020 m. rugsėjo 12 d. užpildytuose procesiniuose dokumentuose. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja, kuri pasakė, kad vyras prieš ją smurtavo, išplėšė plaukus. Paklausė, kur yra prieš ją smurtavęs sutuoktinis, pranešėja atsakė, kad nežino. Būnant minėto namo kieme ant žolės matėsi plaukų kuokštai, pranešėja nurodė, kad tai plaukai, kuriuos jai išplėšė sutuoktinis. Pranešėja aiškino, kad žodinio konflikto metu sutuoktinis pradėjo ją tampyti, ji juto fizinį skausmą, po ko sugriebė ją už plaukų ir juos išplėšė, dėl ko ji taip pat juto fizinį skausmą. Pranešėja mintis dėstė aiškiai, buvo užpildytas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas. Bendraujant su pranešėja iš jos išvaizdos, emocinės būsenos ir ant žemės išmėtyto didelio plaukų kiekio, buvo aišku ir suprantama, kad prieš ją buvo panaudotas smurtas. Pildant procesinius dokumentus pro šalį ėjęs vyras pasakė, kad pranešėjos sutuoktinis yra namo antrame aukšte. Įtariamasis buvo sulaikytas ir kito ekipažo pagalba pristatytas į VPK OVS (b. l. 49-51).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Š. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 14 val. dirbant kartu su E. P. iš VPK OVS jį su A. P. pasitiko pranešėja, kuri paaiškino, kad žodinio konflikto metu sutuoktinis pradėjo ją tampyti, sugriebė už plaukų ir juos išplėšė, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Pranešėja parodė ant žolės namo kieme išmėtytus išplėštus jos plaukus. Pranešėja atrodė išsigandusi, buvo akivaizdu, kad prieš ją buvo panaudotas smurtas. E. P. užpildė pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, išplėšti plaukai buvo surinkti ir sudėti į voką. Paklausė pranešėjos, kur yra jos sutuoktinis, ji atsakė, kad nežino, tačiau pro šalį kieme ėjęs vyras pasakė, kad pranešėjos vyras slepiasi namuose. Įtariamasis buvo sulaikytas ir kito ekipažo pagalba pristatytas į VPK OVS (b. l. 54).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2020 m. rugsėjo 12 d., 13.46 val. užregistruotas įvykis apie tai, kad pranešėją sumušė neblaivus vyras, nepilnamečių vaikų nėra, GPM atsisakė (pranešėjo skambučio data ir laikas 2020 m. rugsėjo 12 d., 13.45 val.). Informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad smurtas pasitvirtino, 14.15 val. sulaikytas A. N., kuris buvo pristatytas į VPK OVS, pranešėjai N. N. nustatytas 2,13 promilių girtumas (b. l. 13).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad pareiškėja N. N. paaiškino, jog 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 14.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), savivaldybės nuomojamo buto kieme lauke pavėsinėje įvyko žodinis konfliktas tarp jos ir jos vyro A. N., kurio metu pastarasis dešine ranka išplėšė jai plaukų kuokštą, taip naudodamas prieš ją fizinį smurtą, kurio metu ji juto fizinį skausmą. Su vyru gyvena beveik 20 metų, veda bendrą ūkį, nepilnamečių vaikų neturi. Konfliktai vyksta labai retai. Policija buvo kviesta per viso bendro gyvenimo laikotarpį keletą kartų, dėl minėtų įvykių pareiškimų nebuvo. Jos vyras turi neįgalumą (50 proc. dėl galvos traumos) vartoja antidepresantus, šiandien jų negėrė ir vartojo alkoholį. Protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje taip pat užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – vieno aukšto raudonos spalvos gyvenamasis namas su palėpe. Privažiavimas prie namo yra važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve didėjančia tvarka, ties (duomenys neskelbtini) namu iš pagrindinio kelio sukama į kairę ir važiuojant apie 10 metrų žvyrkeliu iš kairės pusės privažiuojama prie nurodyto namo, po kaire yra išbetonuotas siauras takelis, apie 6 metrus, paėjus po dešine puse pieva, kurioje stovi šviesios spalvos pavėsinė. Netoli pavėsinės prie elektros įvado stulpo ant žemės guli plaukų kuokštas. Pavėsinė yra tvarkinga, grumtynių ar smurtavimo pėdsakų akivaizdžiai nesimato. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo kameromis (b. l. 18-27).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., 15.06 val. A. N. buvo nustatytas 2,23 promilių neblaivumas (b. l. 95).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., 14:43:39 val. N. N. buvo nustatytas 2,13 promilių neblaivumas (b. l. 29).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo perklausytas skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Garso įraše, pavadinimu „2020_09_12_13-44-24_(duomenys neskelbtini).mp3“ užfiksuotas moteriškas balsas iki Bendrojo pagalbos centro darbuotojai atsiliepiant į skambutį. Padarytas garso įrašo vertimas iš rusų kalbos. Garso įraše girdimas N. N. balsas, moteris sako: „Tai pas tave šiandien stogas nuvažiavo, tu man pirmas sudavei, tu man pirmas. Ne, viskas, aš pasakiau - gana, kaip mušei mane taip ir muš visą gyvenimą. (necenzūrinis žodis), visą galvą išdraskė, (necenzūrinis žodis)“. Atsiliepus Bendrojo pagalbos centro operatorei, moteris prašė iškviesti policiją, adresu (duomenys neskelbtini) (nurodė, kad tai medinis namas), dėl smurto šeimoje. Pranešėja, prisistačiusi N. N. Bendrojo pagalbos centro darbuotojai paaiškino, kad vyras yra neblaivas, ją muša, greitoji jai nereikalinga (b. l. 64-66).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos V. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų pagrindžiančių A. N. kaltę ir patvirtinančių smurto prieš N. N. panaudojimą 2020 m. rugsėjo 12 d., dėl to 2020 m. rugsėjo 17 d. papildomos apklausos metu duoti N. N. parodymai vertinami kaip melagingi, dėl ko tikslinga spręsti dėl N. N. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 235 straipsnį (b. l. 9-10).
Dėl veikos kvalifikavimo.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamoje byloje iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų bei kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. N. smurtą vartojo savo sutuoktinės, su kuria jau ilgą laiką kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, atžvilgiu, todėl N. N. atitinka šeimos nario sąvoką.
Kaltinamasis A. N. savo kaltę pripažino, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios N. N. parodymai apie tai, kad įvykus žodiniam konfliktui, jos sutuoktinis išplėšė jai kuokštą plaukų, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, ką patvirtina liudytojų E. P. ir V. Š. parodymai. Kaltinamojo kaltę taip pat įrodo liudytoju apklausto D. V. parodymai, pareigūnų tarnybinis pranešimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotos aplinkybės, apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog buvo perklausytas nukentėjusiosios skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais nustatyta, kad A. N. 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 13.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto su sutuoktine N. N. metu, ranka paėmęs ją už plaukų išplėšė plaukų kuokštą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl A. N. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.
Teismas tikslina faktines aplinkybes dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, nurodant, jog nusikaltimas buvo padarytas 13.45 val. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, būtent šiuo laiku gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, be to, tokį nusikaltimo padarymo laiką patvirtina ir kiti byloje surinkit įrodymai, įskaitant ir nurodomą kaltinamojo laikino sulaikymo laiką (sulaikytas 14.40 val.), iš kurio matyti, jog nusikalstama veika negalėjo būti padaryta 14.45 val., kaip tai nurodoma kaltinamajame akte, todėl kaltinime nurodytas laikas laikytinas rašymo apsirikimu. Toks faktinių aplinkybių tikslinimas A. N. veiksmų kvalifikavimui įtakos neturi.
Dėl skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas. Teisme savo veiksmus kaltinamasis vertino neigiamai, nukentėjusiosios atsiprašė, jie susitaikė. Teismas įvertina ir pačios nukentėjusiosios elgesį įvykio metu. Ji taip pat buvo pavartojusi alkoholio ir nors neatliko priešingų teisei ar moralei veiksmų, kas galėtų būti laikoma provokuojančiu ar rizikingu elgesiu, nesuprasdama, kad savo veiksmais gali iššaukti neigiamą kaltinamojo reakciją, pati pradėjo konfliktą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – A. N. anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, teistumas šiuo metu yra išnykęs, taip pat praeityje ikiteisminis tyrimas už analogiško pobūdžio nusikaltimo padarymą jo atžvilgiu buvo nutrauktas, jam susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 83-86), baustas administracine tvarka, padaryti nusižengimai nėra itin šiurkštūs, turi vieną galiojančią nuobaudą, visos skirtos baudos sumokėtos (b. l. 80-82), SODRA duomenimis šiuo metu niekur nedirba (b. l. 77, 78), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 79), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 61, 62), turi neįgalumą. Anksčiau kaltinamajam už analogiško nusikaltimo padarymą tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau akivaizdu, jog po bausmės atlikimo jis teigiamų išvadų nepadarė, kadangi nusikalstamas elgesys kartojasi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos švelniausios bausmių rūšys, t. y. viešieji darbai ir laisvės apribojimas, nepasieks bausmei keliamų tikslų, ypač atsižvelgiant į tai, jog smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinamasis naudoja ne primą kartą, viešųjų darbų bausmė netinkama ir dėl to, kad kaltinamasis turi neįgalumą, kas apsunkintų skirtos bausmės atlikimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatant šiek tiek mažesnį už šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis savo kaltę pripažino, A. N. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis savo poelgį vertina neigiamai, nukentėjusiosios atsiprašė, taip pat į A. N. charakterizuojančius duomenis, įskaitant tai, kad jis turi neįgalumą, praeityje jam skirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygų nėra pažeidęs, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesių laikotarpiui, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. N. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jeigu tai susiję su darbu, mokymusi arba gydymusi. Įvertinus tai, jog smurtas artimoje aplinkoje naudojamas ne pirmą kartą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį bei savo nusikalstamų veiksmų pasekmes.
Ikiteisminio tyrimo metu A. N. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. rugsėjo 12 d., 14.40 val. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. 13.24 val., t. y. dvi dienas (b. l. 94, 97), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 108-109) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – plaukų kuokštas, kuris supakuotas į pakuotę Nr. 1 (voką), perduotas saugoti į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius (b. l. 20, 58, 59) – sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 42 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. N. paskirti galutinę bausmę – 28 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. N. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 12 d., 14.40 val. iki 2020 m. rugsėjo 14 d. 13.24 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai ir nustatyti galutinę bausmę – 26 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesių laikotarpiui, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant A. N. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės, t. y. nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išskyrus jeigu tai susiję su darbu arba gydymusi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. N. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – plaukų kuokštą, kuris supakuotas į pakuotę Nr. 1 (voką), perduotą saugoti į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius – sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.