- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- A-2620-968/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01618-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Valstybinė duomenį apsaugos inspekcija
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2020 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 3R-293 (2.13-1) (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. 2020 m. sausio 17 d. pareiškėjas kreipėsi su skundu (reg. Nr. 1R‑348 (2.13) (toliau – ir Skundas) į atsakovą, prašydamas įpareigoti duomenų valdytoją uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „EDS Invest“ (toliau – ir Bendrovė) pateikti Skunde nurodytus dokumentus. Inspekcija ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau – ir ADTAĮ), duomenų tvarkytojas nepagrįstai nedelsdamas, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, privalo pateikti duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą. Atsižvelgus į prašymų sudėtingumą ir skaičių, laikotarpis gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams.
2.2. Individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas, t. y., turi būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas. Ginčijamu atveju Inspekcija kaip pagrindą atmesti Skundą nurodė, kad Bendrovė į pareiškėjo prašymą atsakė 2019 m. rugsėjo 13 d. raštu bei tai, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 24 d. susitikimo su Bendrovės atstovais metu atsisakė priimti pareiškėjo prašomus dokumentus, dėl to Bendrovė juos 2019 m. rugsėjo 25 d. išsiuntė pareiškėjui. Nurodytos aplinkybės nėra paremtos jokiais Skundo tyrimo medžiagoje esančiais objektyviais duomenimis. Teiginys, kad pareiškėjas susitikimo su Bendrovės atstovais metu atsisakė priimti pareiškėjo prašomus dokumentus yra deklaratyvus, niekuo nepagrįstas vienašališkas Bendrovės pareiškimas. Bendrovės atstovo pateikta siuntų išklotinė nepagrindžia, jog ji pareiškėjui būtų siuntusi prašomus dokumentus, kadangi pateiktoje siuntų išklotinėje yra fiksuotos visiškai kito juridinio asmens (UAB„EASY DEBIT SERVICE“) siuntos.
2.3. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 11 d. Bendrovei išsiuntė pakartotinį prašymą pateikti dokumentus, prašydamas įteikti juos per antstolį (fiksavimo tikslu). Pareiškėjui buvo įteiktas Bendrovės trečias dokumentas, o prašomi dokumentai ar atsakymas į pareiškėjo prašymą įteikti nebuvo. Pareiškėjas prašymą pateikti dokumentus Bendrovei padavė 2019 m. rugsėjo 6 d., o Skundą – 2020 m. sausio 17 d. Per trijų mėnesių laikotarpį Bendrovė pareiškėjui neteikė nei dokumentų, nei raštiškų paaiškinimų, todėl pareiškėjui Bendrovės dokumentų turinys tapo žinomas tik susipažinus su Skundo tyrimo medžiaga.
Atsiliepimas
3. Inspekcija atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ji atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:
3.1. Nagrinėdama Skundą, Inspekcija kreipėsi į Bendrovę dėl reikalingos informacijos gavimo. Bendrovė Inspekcijai pateikė atsakymus pareiškėjui ir juos pagrindžiančius įrodymus. Bendrovė nurodė, kad pareiškėjas raštu į jį kreipėsi 2019 m. rugsėjo 6 d., prašydamas pateikti jam raštiško atsakymo į UAB „Verslo konsultantai“ 2016 m. balandžio 20 d. raštą Nr. VTK-0062 patvirtintą kopiją, taip pat pranešimą dėl mokėtino skolos likučio, kurį minėta bendrovė 2016 m. balandžio 28 d. nurodė kredito unijai „Sostinės kreditas“. Bendrovė pareiškėjui atsakė 2019 m. rugsėjo 13 d. raštu, išsiųstu per kurjerių tarnybą. Bendrovė Inspekcijai pateikė ir UAB „Samus“ siuntų registro išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjui siunta išsiųsta 2019 m. rugsėjo 13 d., dar dvi siuntos – 2019 m. rugsėjo 25 d. Iš išrašo matyti, jog siuntos neįteiktos ir grąžintos Bendrovei. Kadangi siuntos siųstos registruotu paštu, Inspekcija neturėjo pagrindo abejoti Bendrovės teiginiais.
3.2. Bendrovė buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnį už melagingos informacijos pateikimą. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad dokumentai, kurių pareiškėjas prašė išreikalauti iš trijų subjektų, neegzistuoja. Pareiškėjas, skųsdamas skirtingus subjektus ir Inspekcijos sprendimus teismams, piktnaudžiauja savo teisėmis.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į skundą Bendrovė grindė šiais argumentais:
4.1. Ginčijamame sprendime Inspekcija pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui paštu buvo pateikti atsakymai, tačiau pareiškėjas jų neatsiėmė. Tai užfiksuota registruotos pašto siuntos siuntimą ir gavimą patvirtinančiuose išrašuose. Bendrovė pašto paslaugų pirkimą vykdo per UAB „EASY DEBIT SERVICE“, kuri ir siuntė pašto siuntas pareiškėjui. Skunde nurodoma aplinkybė, jog pateiktoje siuntų išklotinėje yra fiksuotos visiškai kito juridinio asmens siuntos, nepaneigia fakto, kad pareiškėjui buvo siunčiama jo prašoma informacija, ir jis 2019 m. rugsėjo 2 d. atsiėmė siuntą.
4.2. Bendrovės advokatas 2019 m. rugsėjo 25 d. vykusio susitikimo metu pareiškėjui teikė Bendrovės 2019 m. rugsėjo 24 d. atsakymą su priedais, tačiau pareiškėjas atsisakė jį priimti. Pareiškėjas niekada nesikreipė dėl galimybės atsiimti atsakymą asmeniškai, atvykus pas kreditorių. Pareiškėjo nurodomas pranešimo įteikimas per antstolį yra susijęs su pareiškėjo nevykdomais įsipareigojimais pagal kitą paskolos sutartį. Pareiškėjas, teikdamas skundus dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų pažeidimų, tiesiog siekia užvilkinti turimų piniginių prievolių vykdymą.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, taip pat netenkino trečiojo suinteresuoto asmens UAB „EDS Invest“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas byloje nustatė, kad Inspekcija 2020 m. sausio 17 d. gavo pareiškėjo Skundą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Bendrovę, prašydamas pateikti UAB „Verslo konsultantai“ sudaryto atsakymo į pareiškėjo 2016 m. balandžio 20 d. UAB „Verslo konsultantai“ pateiktą raštą Nr. VTK-0062 patvirtintą kopiją ir pranešimą dėl mokėtino skolos likučio, kurį UAB „Verslo konsultantai“ 2016 m. balandžio 28 d. nurodė KU „Sostinės kreditas“, tačiau Bendrovė jam atsakymo nepateikė. Ginčijamu sprendimu Inspekcija pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavusi, kad Bendrovė pareiškėjui atsakė per nustatytą terminą, kaip tai nustato teisės aktai. Inspekcija nustačiusi, kad Bendrovė negalėjo pateikti prašomų dokumentų pareiškėjui, nes jų nerado tarp bankrutuojančios KU „Vilniaus taupomoji kasa“ perduotų paskolos sutarčių dokumentų, konstatavo, kad pareiškėjo teisė pagal BDAR 12 straipsnį buvo įgyvendinta tinkamai ir laiku.
7. Teismas nustatė, kad Inspekcijos nurodytus teiginius dėl Bendrovės pareiškėjui pateikto atsakymo patvirtina bylos duomenys. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistos BDAR 12 straipsnio 3 ir 4 dalių ir 15 straipsnio nuostatos. Iš bylos medžiagos teismas sprendė, kad pareiškėjas pats sąmoningai nesiekė susipažinti su esama situacija dėl dokumentų jam pateikimo, nors dokumentai teikiami buvo 2019 m. rugsėjo 24 d. susitikimo metu, taip pat per kurjerių tarnybą. Teismas pažymėjo, kad Bendrovės teiginiai dėl atsakymo pareiškėjui pateikimo susitikimo metu patvirtinti rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat advokato įrašu „Atsisakyta priimti 2019-05-25 susitikimo metu“ dokumente, tuo tarpu pareiškėjas dėl šio epizodo nepateikia jokios savo įvykių versijos.
8. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nėra gavęs iš Bendrovės jokio atsakymo į jo pateiktus prašymus. Bendrovės elgesys šioje byloje svarbus tiek, ar ji vykdė pareigą pagal BDAR 12 straipsnio 3 ir 4 dalių ir 15 straipsnio reikalavimus, t. y. ar atsakė į pareiškėjo prašymą. Teismas nustatė, kad Bendrovė ėmėsi priemonių atsakyti į pareiškėjo prašymą, o už tai, kad nurodytu adresu neatsiėmė siuntos, atsakingas pats pareiškėjas, o ne Bendrovė.
9. Teismas pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jam nebuvo pateiktas atsakymas, laikė neįrodyta, nes Bendrovė negalėjo pateikti prašomų dokumentų pareiškėjui, kadangi jų nebuvo tarp bankrutuojančios Taupomosios kasos perduotų paskolos sutarčių dokumentų. Teismas vertino, kad pareiškėjo teisė pagal BDAR 12 straipsnio nuostatas buvo įgyvendinta tinkamai.
10. Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, sprendė, kad jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
11. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, teismas nepriteisė jam bylinėjimosi išlaidų. Bendrovei nepateikus prašymo su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat netenkintas.
III.
12. Pareiškėjas E. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Inspekcijos priimta ginčijamą sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Teismo sprendimas pagrįstas prielaidomis, o ne faktiniais duomenimis, sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Į bylą pateikta siuntų išklotinė įrodo ne Bendrovės, o kito juridinio asmens – UAB „EDS Invest 3“ – pareiškėjui siųstas siuntas. Pareiškėją su Bendrove ir UAB „EDS Invest 3“ sieja skirtingi santykiai, atsiradę skirtingais pagrindais, skirtingu laiko momentu. Bendrovė nėra UAB „EDS Invest 3“ atstovas ir atvirkščiai. Todėl teismo išvada dėl siuntų išklotinės kaip įrodymo, kad pareiškėjui dokumentai buvo teikiami, yra nepagrįsta, pažeidžianti įrodymų sąsajumo bei leistinumo principus. Antstolio 2020 m. sausio 15 d. dokumento gavimo pažyma bei prie jos pridėto dokumento turinys akivaizdžiai rodo, kad UAB „EDS Invest 3“ veiksmai buvo atliekami ne Bendrovės interesais.
13.2. Teismo išvada, kad Bendrovės 2019 m. rugsėjo 24 d. atsakymą su priedais pareiškėjui buvo bandoma įteikti tos pačios dienos susitikimo metu, remiasi išimtinai tik Bendrovės paaiškinimais, kurie nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjas nurodo, kad kategoriškai nesutinka su Bendrovės teiginiais, jog 2019 m. rugsėjo 24 d. susitikimo metu jis pats atsisakė priimti dokumentus, kuriuos prašė pateikti. Bendrovei nepateikus įrodymų apie jo dėstomas aplinkybes, tokios aplinkybės turėtų būti vertinamos teismo kaip neįrodytos. Spręsdamas minėtą aplinkybę, teismas taip pat rėmėsi tuo, kad pareiškėjas negali pateikti savo versijos apie susitikimą. Toks teismo vertinimas akivaizdžiai prieštarauja procesiniam principui, draudžiančiam reikalauti įrodyti tai, ko įrodyti apskritai nėra galimybės.
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas, todėl nepagrįstai sprendė, kad Inspekcijos priimtas ginčijamas sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, remiasi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad, Inspekcijai priimant ginčijamą sprendimą, aplinkybės dėl atsakymo pareiškėjui įteikimo Bendrovės būstinėje nebuvo vertinamos.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, bei priteisti Bendrovei bylinėjimosi išlaidas. Savo atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą Bendrovė grindžia šiais argumentais:
15.1. Bendrovės atsakymai pareiškėjui išsiųsti registruotu paštu per kurjerių tarnybą UAB „Samus“, užfiksuojant tiek siuntos įteikimo, tiek grąžinimo faktus. UAB „Samus“ paslaugas teikia per vieną bendrą paskyrą visoms UAB „EASY DEBT SERVICE“ įmonių grupėms (tarp jų – ir Bendrovei), kuri yra administruojama tik vieno asmens vardu. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje esanti siuntų išklotinė patvirtina UAB „EDS Invest 3“, o ne trečiojo suinteresuoto asmens siųstus laiškus, t. y. pats pripažįsta, jog per UAB „EASY DEBT SERVICE“ paskyrą siunčiami kitų EDS grupės įmonių laiškai.
15.2. Bendrovės pareiškėjui siųstų pranešimų datos (2019 m. rugsėjo 13 d. raštas; 2019 m. rugsėjo 24 d. raštas) atitinka pašto kurjerio suvestinę, kurioje nurodyta, kad siuntos paimtos 2019 m. rugsėjo 13 d. bei 2019 m. rugsėjo 25 d., t. y. minėti pranešimai buvo išsiųsti tinkamai. Teismas pagrįstai atsižvelgė į trečiojo asmens nurodytas aplinkybes dėl pranešimų pareiškėjui teikimo 2019 m. rugsėjo 25 d. vykusio susitikimo metu, nes šios aplinkybės patvirtina Bendrovės pastangas tinkamai informuoti pareiškėją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 3R-293 (2.13-1) teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Inspekcija teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, o jos priimtas ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.
18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
19. Bylos duomenys patvirtina, kad Inspekcija ginčijamą sprendimą priėmė išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. sausio 17 d. Skundą, kuriame pareiškėjas nurodė, jog Bendrovė nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio nepateikia pareiškėjui prašomos informacijos (UAB „Verslo konsultantai“ sudaryto atsakymo į pareiškėjo 2016 m. balandžio 20 d. UAB „Verslo konsultantai“ pateiktą raštą Nr. VTK-0062 patvirtintos kopijos ir pranešimo dėl mokėtino skolos likučio, kurį UAB „Verslo konsultantai“ 2016 m. balandžio 28 d. nurodė KU „Sostinės kreditas“) ir prašė įpareigoti Bendrovę pateikti prašomą informaciją, skirti šiai įmonei baudą.
20. BDAR 12 straipsnio 3 dalis nustato, kad duomenų valdytojas nepagrįstai nedelsdamas, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, pateikia duomenų subjektui informaciją apie veiksmus, kurių imtasi gavus prašymą pagal 15–22 straipsnius. Tas laikotarpis prireikus gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams, atsižvelgiant į prašymų sudėtingumą ir skaičių. Duomenų valdytojas per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo informuoja duomenų subjektą apie tokį pratęsimą, kartu pateikdamas vėlavimo priežastis. Kai duomenų subjektas prašymą pateikia elektroninės formos priemonėmis, informacija jam taip pat pateikiama, jei įmanoma, elektroninėmis priemonėmis, išskyrus atvejus, kai duomenų subjektas paprašo ją pateikti kitaip. BDAR 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad tais atvejais, jei duomenų valdytojas nesiima veiksmų pagal duomenų subjekto prašymą, duomenų valdytojas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo, informuoja duomenų subjektą apie neveikimo priežastis ir apie galimybę pateikti skundą priežiūros institucijai bei pasinaudoti teisių gynimo priemone. BDAR 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis.
21. Pareiškėjas tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde teigia, jog Inspekcija, priimdama ginčijamą sprendimą, nepagrįstai konstatavo, kad trečiasis asmuo pateikė pareiškėjui atsakymą.
22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Inspekcija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, turėjo įvertinti, ar Bendrovė vykdė pareigą pagal BDAR 12 straipsnio 3 ir 4 dalių ir 15 straipsnio reikalavimus, t. y. ar atsakė į pareiškėjo prašymą.
23. Nustatyta, kad Bendrovė, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 6 d. prašymą pateikti informaciją, 2019 m. rugsėjo 13 d. rašte nurodė, kad tarp bankrutuojančios KB KU „Vilniaus taupomoji kasa“ Bendrovei, kaip naujajam kreditoriui, perduotų paskolų sutarčių dokumentų nėra raštiško atsakymo į 2016 m. balandžio 20 d. UAB „Verslo konsultantai“ pateiktą raštą Nr. VTK-0062, taip pat pranešimo dėl mokėtino E. B. skolos likučio, kurį UAB „Verslo konsultantai“ 2016 m. balandžio 28 d. nurodė KU „Sostinės kreditas“. Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, kad tarp Bendrovei perduotų paskolų dokumentų yra Taupomosios kasos 2016 m. balandžio 18 d. pranešimas Nr. VTK-0270 „Dėl skolos likučio“. Šis raštas 2019 m. rugsėjo 13 d. per kurjerių tarnybą išsiųstas pareiškėjui registruotu laišku pareiškėjo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Bendrovė, atsakydama į pakartotinį pareiškėjo prašymą (gautas 2019 m. rugsėjo 16 d.) dėl dokumentų pateikimo, 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu pakartotinai informavo pareiškėją, kad ji pareiškėjo prašomų dokumentų neturi, bei pridėjo 2019 m. rugsėjo 13 d. rašto pareiškėjui kopiją. Šis raštas su priedais per kurjerių tarnybą UAB „Samus“ pareiškėjui išsiųstas 2019 m. rugsėjo 25 d. registruotu laišku pareiškėjo nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtų siuntų pareiškėjas neatsiėmė per siuntų saugojimo laiką, ir jos buvo grąžintos siuntėjui.
24. Pakartotinai visų byloje surinktų įrodymų kontekste įvertinusi Nutarties 23 punkte paminėtas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad Bendrovė ėmėsi priemonių atsakyti į pareiškėjo prašymą, t. y. parengė atsakymus ir juos išsiuntė pareiškėjo nurodytu adresu. Tai, kad pareiškėjas neatsiėmė jam siųstų siuntų, negali būti vertinama kaip Bendrovės pareigos pateikti pareiškėjui jo prašomus duomenis nevykdymas.
25. Pareiškėjas teiginį, kad Bendrovė nepateikė jam atsakymo grindžia aplinkybe, jog Bendrovės pateikta siuntų išklotinė įrodo ne jos, o kito juridinio asmens siųstas siuntas (pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog siuntas siuntė UAB „EASY DEBT SERVICE“, o apeliaciniame skunde – UAB „EDS Invest 3“). Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad Bendrovė siuntoms siųsti gali pasitelkti kitus juridinius asmenis, o įvertinus siuntų datas ir adresatą nėra pagrindo abejoti, jog per UAB „Samus“ kurjerių tarnybą, naudojant UAB „EASY DEBT SERVICE“ savitarnos paskyrą, 2019 m. rugsėjo 13 d. ir 2019 m. rugsėjo 25 d. būtent Bendrovė išsiuntė atsakymus pareiškėjui. Nustačius tai, kad Bendrovė teisės aktuose nustatytais terminais parengė ir išsiuntė pareiškėjui atsakymus į jo prašymus dėl duomenų pateikimo, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl Bendrovės bandymo įteikti minėtus atsakymus pareiškėjui 2019 m. rugsėjo 25 d. vykusio susitikimo metu yra nereikšmingos, neturinčios įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.
26. Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai vertintų įrodymų, pažymėtina, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, bei padarė pagrįstas išvadas, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų nekartoja iš naujo, bei neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.). Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Trečiasis suinteresuotas asmuo tokių įrodymų ir paskaičiavimų nepateikė, todėl jo prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.