Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal R. B. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2018 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N2041-2018 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė J. K. surašė R. B. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 29 d., 13.00 val. Vilniuje, K. Sirvydo g. 1, vairuodamas transporto priemonę Crysler PT Cruiser, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto, 1 priedo 332 punkto reikalavimus, už ką atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė Inga Micevičiūtė už šį administracinį nusižengimą 2018 m. gegužės 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N2041-2018 R. B. paskyrė 60 Eur baudą.

Per teismo posėdį pareiškėjas skundą palaikė. Nurodė, kad paskirtoji bauda yra neproporcinga, jis nesutinka mokėti tokio dydžio baudos. Atsižvelgdamas į tai, kad anksčiau jam už automobilio pastatymą buvo paskirta 14 eurų dydžio bauda, mano, kad ir šį kartą turi būti skiriama ne didesnė nei 14 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimties iki devyniasdešimties eurų.

Kelių eismo taisyklių 8 punktas reglamentuoja, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.

Pareiškėjas R. B. neginčija pažeidęs aptariamus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, administracinį nusižengimą patvirtina paties pareiškėjo paaiškinimai bei nuotraukos, kuriose užfiksuota teisės pažeidimo data, vieta, pareiškėjo automobilis bei jo stovėjimo vietoje galiojantys kelio ženklai (b.l. 10). Tačiau pareiškėjas teigia, kad jam paskirta per griežta nuobauda. Visų pirma pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 1 priedo 332 punkte nurodytas kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ reiškia, kad „Draudžiama transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.“ Kaip matyti iš šio kelio ženklo reikšmės, ženklu nustatomas draudimas negalioja tik neįgalių asmenų automobilių statymo kortele ar skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtoms transporto priemonėms. Tokių išlygų, kaip trumpas transporto priemonės stovėjimas, nekliudymas eismui, kelio ženklas nenumato; administracinio nusižengimo padarymo vietoje galiojantys kelio ženklai (b.l. 10) taipogi be papildomų kokias nors išimtis numatančių lentelių. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad pažeidimas užfiksuotas ne pažeidimą padariusio asmens akivaizdoje, kas patvirtina, jog nei atvykus savivaldybės darbuotojui, nei jam pildant dokumentus, fotografuojant, vairuotojas neprisistatė, taigi negalima teigti, jog transporto priemonė stovėjo itin trumpą, tokį nereikšmingą laiko tarpą, kad egzistavo būtinojo reikalingumo ar kitokia aplinkybė, šalinanti ar švelninanti atsakomybę.

Antra, ANK 34 straipsnio, reglamentuojančio nuobaudos skyrimo taisykles, 1 dalis nustato, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Minėta, kad už aptariamą administracinį nusižengimą numatyta mažiausia bauda yra 30 eurų, didžiausia – 90 eurų. Pareiškėjui R. B. paskirta įstatymo sankcijos vidurkį atitinkanti bauda – 60 eurų. Skirdama nuobaudą, savivaldybės vyriausioji specialistė motyvavo, kad R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, bet nustatyta sunkinanti atsakomybę aplinkybė, t.y. tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad R. B. 2017 m. gegužės 25 d. buvo surašytas nutarimas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirta nuobauda – įspėjimas; nutarimas skirti įspėjimą įvykdomas jį paskelbiant ar įteikiant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 674 str. 1 d.), todėl, vadovaujantis ANK 40 straipsnio nuostatomis, per metus nuo administracinės nuobaudos įvykdymo dienos R. B. padarius tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, pagrįstai buvo laikoma, kad šis (2017 m. rugpjūčio 29 d.) administracinis nusižengimas, už kurį skundžiamu nutarimu paskirta 60 eurų bauda, padarytas pakartotinai. Pareiškėjui išaiškinama, kad pakartotinumas priskiriama prie sunkinančių aplinkybių siekiant užkardyti administracinius nusižengimus, todėl nesuderinama su proceso tikslais situacija, kai asmeniui vėl darant teisės pažeidimus, jam būtų visuomet skiriama minimali ar net mažesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda. Be to, kaip matyti iš aukščiau aptartų ANK 34 straipsnio reikalavimų, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, o kai yra vien asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Taigi paskirtąją R. B. 60 eurų baudą laikyti nepagrįstai didele nėra pagrindo.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Tačiau ši teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kas reiškia, kad tik nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikoma ši nuostata. Tokia pozicija atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-42-2013, 2AT-25-2013, kt.). Nagrinėjamu atveju R. B. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog paskirta nuobauda yra per griežta. Pareiškėjas nesutinka su paskirtos nuobaudos dydžiu argumentuodamas iš esmės vien nesutikimu su valstybės vykdoma politika socialinėje srityje, kritikuodamas minimalios algos dydį, bei tuo, kad pats yra bedarbis. Tačiau pažymėtina, administracinį nusižengimą padariusio asmens sutikimas su nuobauda nėra būtinas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Tai, kad pareiškėjas nedirba, o transporto priemonė nekliudė eismui ir stovėjo galbūt trumpą laiko tarpą, nėra aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą švelninti nuobaudą. Kita vertus, pareiškėjui nedirbant ir negaunant pakankamai pajamų, nėra pagrindo manyti, kad jam buvo būtina vairuoti transporto priemonę ir ją statyti būtent kelio ženklo draudžiamoje vietoje, kai už 60 m yra parkingas, ar nebuvo galimybės paieškoti parkingo atokesnėje vietoje. Nors R. B. registruotas darbo biržoje, tačiau yra darbingas, vairuoja transporto priemonę, taigi nėra pagrindo ir manyti, kad įstatymo sankcijos ribose paskirta nuobauda tokiam asmeniui būtų nepakeliama, finansiškai žlugdanti našta. Apibendrinant darytina išvada, kad jokių išskirtinių švelninančių atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta, tad nėra ir pagrindo skirti mažesnę nei sankcijoje už administracinį nusižengimą numatyta ir pareiškėjui paskirta bauda.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. B. padarytas administracinis nusižengimas nepatenka ir į ANK 12 straipsnyje „Mažai pavojinga veika“ išvardintų administracinių nusižengimų sąrašą, kuomet teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą.

Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad R. B. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2018 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N2041-2018 palikti nepakeistą. R. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.