- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-24
- Bylos Nr.
- 2-3612-841/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00968-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Atsakovas
- V. Z.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos
- Advokatai
- Zigmas Burba
- Kategorijos
atsakovo V. Z. atstovui advokatui Zigmui Burbai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ieškinį atsakovams V. Z. ir V. Z. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. Z. ir V. Z. prašydamas: neterminuotai apriboti vaiko A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu motinos valdžią V. Z., gim. (duomenys neskelbtini) neterminuotai apriboti vaiko A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu tėvo valdžią V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės V. Z. išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 152,00 Eur, kas mėnesį mokamomis nuo teismo sprendimo iki vaiko pilnametystės, priteisti iš atsakovo A. Z. išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 152,00 Eur, kas mėnesį mokamomis nuo teismo sprendimo iki vaiko pilnametystės; nustatyti A. Z. gyvenamąją vietą J. Z., gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, šeimoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės globos nustatymo.
Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, paaiškino, kad V. Z. nuo sūnaus auklėjimo yra visiškai nusišalinęs, juo nesidomi, neaugina ir neauklėja. Šeimai socialinės paslaugas pradėtos teikti nuo 2015 m. balandžio mėnesio. Patikrinimų metu nustatyta, kad V. Z. stokoja socialinių įgūdžių, neužtikrina sūnui saugių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, turi priklausomybę alkoholiui, stokoja motinystės įgūdžių, dėl to 2015-06-30 šeima buvo įrašytą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. V. Z. šeima priskiriama sunkios rizikos grupei, jos bute dažnai girtaujama, kyla konfliktai. Pasiekti pozityvių pokyčių šeimoje nepavyksta, nes V. Z. ignoruoja socialinių darbuotojų patarimus ir pagalbą, nevykdo įsipareigojimų, stokoja atsakomybės jausmo ir neturi motyvacijos spręsti problemų savo šeimoje. Situacija šeimoje nepasikeitė ir po to, kai 2017-02-06 vaikui A. Z. buvo nustatyta laikinoji globa brolio A. Z. šeimoje, V. Z. visiškai nusišalino nuo sūnaus priežiūros. Duomenų, kad susidariusi situacija gali keistis nėra, todėl prašo tėvų valdžią apriboti neterminuotai ir iš kiekvieno atsakovo priteisti po 152 Eur vaiko išlaikymui, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Atsakovo V. Z. atstovas advokatas Zigmas Burba teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Prašė teismo spręsti klausimą dėl V. Z. atskyrimo nuo vaiko, o ne neterminuotai apriboti tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, kadangi jis vaiku negali pasirūpinti dėl sveikatos būklės, jam nustatytas neįgalumas ir didelis specialiųjų poreikių lygis. Vaiku nesirūpino, nes apie jį ilgą laiką nežinojo, sužinojęs, kad yra tėvas, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau DNR ekspertizė paneigė jo abejones. Jo turtinė padėtis prasta, pajamas sudaro 230 Eur pensija ir 10 Eur kompensacija transportui. Iš gaunamų lėšų jis turi tenkinti savo poreikius, kurie, atsižvelgiant į sveikatos būklę, yra pakankamai nemaži. Nekilnojamojo turto neturi, butą dovanojo A. Z., kuris globoja jo sūnų.
Atsiliepimas
Atsakovė V. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su visais ieškinio reikalavimais sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai yra nepilnamečio sūnaus A. Z., gim. 2003 m. rugpjūčio 29 d. tėvai (7 b.l.). 2015 m. birželio 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, V. Z. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (11 b.l.). 2017 m. vasario 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu A. Z. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju ir turto administratoriumi paskirtas A. Z. (12 b.l.). 2017 m. liepos 4 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu laikinasis globėjas ir turto administratorius pakeistas į J. Z. (13 b.l.). Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro pranešimuose nurodoma, kad apsilankymų metu nustatyta jog bute trūksta švaros ir tvarkos. Patikrinimų metu V. Z. ne kartą rasta neblaivi, įsipareigojimų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui nevykdo, socialinių darbuotojų patarimus ir pagalbą ignoruoja, nemotyvuota spręsti problemų savo šeimoje (31-32, 36, 37, 39 b.l.). Š. R. progimnazijos rašte nurodoma, kad A. Z. dažnai vėluoja į pamokas, jas praleidinėja be pateisinamos priežasties (46 b.l.). Iš anketos apie globojamą vaiką matyti, kad globėjai savo pareigas atlieka tinkamai, jie labai rūpinasi globotiniu, jį aprūpina reikalingomis priemonėmis ir apranga, skatina lankyti sporto mokyklą, vaiką motyvuoja savo pavyzdžiu (47 b.l.). Iš UAB Varpo šeimos klinikos pranešimų matyti, kad vaiko motina nesugeba pasirūpinti savo vaiko sveikata (51, 52 b.l.).
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų.
Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybės, teismas sprendžia, kad atsakovai V. Z. ir V. Z. dėl jų kaltės, dėl nuo jų pačių priklausančių priežasčių ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis savo nepilnamečiu sūnumi A. Z., jo sveikata, ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti. Bylos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.179 straipsnis numato, jog kai tėvai negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų. Kaip jau minėta, byloje buvo nustatyta, kad vaiko tėvas V. Z. yra visiškai nusišalinęs nuo sūnaus A. Z. auginimo ir auklėjimo, juo niekada nesirūpino, t.y. jis neįgyvendina savo teisių ir nevykdo savo pareigų vaiko atžvilgiu ne dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o dėl savo kaltės, todėl byloje taikomas ne vaiko ir tėvo atskyrimo, o tėvo valdžios ribojimo institutas.
Vadovaujantis CK 3.180 straipsniu laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovams teikta socialinė pagalba nedavė jokio teigiamo rezultato. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, mano, kad nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovų teisę būti kartu su vaiku, todėl tikslinga apriboti atsakovų valdžią jų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu neterminuotai.
Atsakovams išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Apribojus atsakovų valdžią, jiems išlieka pareiga teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.198 straipsnis).
Iš byloje esančių dokumentų ir posėdžio metu nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovai V. Z. ir V. Z. iki šiol neteikė išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. Z.. Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Todėl net ir tas faktas, kad atsakovė V. Z. šiuo metu yra niekur nedirbanti, neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų vykdymo, nes atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju pareiga nevykdoma dėl pačios atsakovės netinkamų veiksmų, o ne dėl objektyvių priežasčių. Atsakovas V. Z. yra 64 metų amžiaus, turi sveikatos problemų- jam neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (116 b.l.), o jo gaunamos pajamos sudaro tik apie 240,00 Eur per mėnesį (124-129 b.l.) ir nors tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų vykdymo, tačiau atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad reikalaujamas priteisti 152,00 Eur išlaikymo dydis yra neproporcingas V. Z. turtinei padėčiai, todėl jis mažintinas.
Spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes sprendžia, kad iš atsakovės V. Z. jos nepilnamečio sūnaus A. Z. išlaikymui priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 152,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, o iš atsakovo V. Z. jo nepilnamečio sūnaus A. Z. išlaikymui priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 60,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės.
Nepilnamečio vaiko A. Z. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas laikinąją globėją J. Z. adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).
Remiantis CPK 88, 93 ir 96 straipsniais, patenkinus ieškinį, iš atsakovų turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė V. Z. pajamų neturi, o atsakovas V. Z. gauna nedideles pajamas, į tai, kad prioritetas teiktinas jų turtinės pareigos vaikui, o ne valstybei vykdymui, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 268-271 straipsniais, 279 straipsniu, 406-407, 496, 504 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Neterminuotai apriboti motinos V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) valdžią jos nepilnamečio vaiko A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio vaiko A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovės V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 152,00 Eur (šimtą penkiasdešimt du eurus) kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Nepilnamečio vaiko A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti pas laikinąją globėją J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.