Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Kristina Baškienė Baudž. byla Nr. 1A–179-174/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2011 m. vasario 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-09 nuosprendžio, kuriuo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. Č. paskirtą kardomąją priemonė – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Laikmeną (CD) su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta saugoti baudžiamojoje byloje.

Daiktinį įrodymą – cigarečių „MARLBORO Gold“ pakelį, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti savininkei UAB „Palink“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, tai yra: 2010-03-30, apie 18 val., Taikos pr. prie 105 namo. Klaipėdoje, radęs dovanų krepšelį su N. S. vardu išduota AB banko „Parex“ elektronine mokėjimo kortele „The American Express Gold Card“, tokiu būdu neteisėtai ją įgijo ir laikė su savimi iki 2010-03-30 20.07 val., kol pateikė parduotuvės „Iki“, esančios Laukininkų g. 19, Klaipėda, pardavėjai kasininkei atsiskaitydamas už prekes.

Be to, A. Č. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti, tai yra: 2010-03-30, apie 20.07 val., parduotuvėje „Iki“, esančioje Laukininkų g. 19, Klaipėda, atsiskaitydamas už 8.50 Lt vertės cigaretes „MALBORO“, panaudojo svetimą N. S. vardu išduotą AB banko „Parex“ elektroninę mokėjimo kortelę „The American Express Gold Card“.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam A. Č. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į bausmės tikslus.

Apeliantas A. Č. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistasis A. Č. anksčiau septynis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei. Teistumas jam nėra išnykęs. Tai rodo nuteistojo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko A. Č. bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. Č. anksčiau ne kartą buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, A. Č. už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai parinko BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistajam A. Č. atitinkamai už atskiras padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytas šios bausmės vidurkis.

Priešingai nei teigia apeliantas A. Č., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes, kritiškai vertino savo elgesį, ir tai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei atsižvelgė į tai skirdamas bausmę.

Nors apeliantas A. Č. prašo sušvelninti bausmę atsižvelgiant ir į tai, kad jis, dirbo, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Apelianto skunde nurodo, jog jis iki suėmimo rūpinosi sūnumi, turi pareigą jį išlaikyti, tačiau ši aplinkybė nepateisina jo nusikalstamo elgesio, nes, kaip minėta, A. Č., būdamas jauno amžiaus, anksčiau net septynis kartus buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Tai rodo, kad jis, nepaisant jauno amžiaus, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi pareigą pasirūpinti sūnumi, negali būti suabsoliutinama ir lemiama skiriant bausmę.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui A. Č. yra aiškiai per griežta. Atitinkamai apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, bausmė yra mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo A. Č. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Č. apeliacinį skundą atmesti.