Kauno apylinkės teismo įsakymas

2014-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1797-720/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-05-19
Bylos Nr.
1-1797-720/2014
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01810-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tatjana Butkienė
Kaltinamasis
E. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1797-720/2014Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01810-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 2.10.1.1.; 2.10.1.4.; 1.2.9.9.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. J. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12617-638/2008, privalėdamas teikti sūnų E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 litų kiekvienam kiekvieną mėnesį mokamomis piniginėmis periodinėmis išmokomis iki sūnų pilnametystės R. J. naudai, laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 9 d. iki 2011 m. sausio 24 d., nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. kovo 6 d., nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. be pateisinamos priežasties visiškai nemokėdamas lėšų, vengė vykdyti savo pareigą mokėti lėšas vaikų išlaikymui.

Kaltinamasis E. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008 m. lapkričio mėn. jis išsituokė su R. J. ir nuo 2008 m. spalio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo privalėjo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams Edvinui, gim. 1995 m., ir Ervinui, gim. 1997 m., t.y. po 500 litų kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį. E. J. pats dalyvavo teismo posėdyje, todėl apie išlaikymą ir išlaikymo dydį yra informuotas, apie jį žinojo, tačiau piniginių lėšų neteikė ir neteikia iki šiol. Nemokėjo lėšų, kadangi neturėjo ir neturi realių pajamų, kuriomis galėtų remti savo vaikus, nes pats pragyvena versdamasis atsitiktiniais darbais. Nuo 2013 m. gruodžio 27 d. yra prisiregistravęs darbo biržoje, turi II grupės neįgalumą, todėl darbo birža renka darbą pagal jo sveikatos būklę ir darbdavių reikalavimus. Jis teigia, kad yra gavęs antstolio S. U. raštą dėl įsiskolinimo ir įspėjimą, tačiau iki šios dienos jis skolos nepadengė. E. J. yra žinoma, kad Vaikų išlaikymo fondas už jį R. J. naudai pervedinėja pinigus už vaikų išlaikymą. Vaikų gimtadienių ir susitikimų metu jis savo vaikams duodavo pinigų „į rankas“, bet kitaip materialiai nerėmė, t.y. daiktų, drabužių, maisto periodiškai neteikė. Po skyrybų jis oficialiai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo iki 6 mėn. Oficialiai yra dirbęs dar ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininku, kurioje dirbo naktimis slenkančiu grafiku apie 3 mėn. Laikotarpiuose, kai nebuvo registruotas darbo biržoje, jis vertėsi atsitiktiniais neoficialiais darbais: dirbo pagalbiniu darbuotoju, dengė stogą, pjovė žolę, prekiavo turguje, todėl pinigus gaudavo „į rankas“, t.y. vieną kartą 300 litų, kitą kartą - 500 litų ir t.t. Šiuos pinigus E. J. skyrė tik savo pragyvenimui ir reikmėms. E. J. teigimu, jam nebuvo priežasties neįsidarbinti oficialiai tik dėl to, kad vaikams nebūtų atskaitomos lėšos iš jo uždarbio. Jis mano, kad darbdaviai jam nesiūlo darbo dėl jo amžiaus. Pats E. J. registruojasi internetu darbo paieškos tinklalapiuose, prašo draugų, pažįstamų pagalbos, tačiau darbo niekas nepasiūlė (b.l. 112-116).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais - byloje pateiktais kaltinamojo apklausos protokolais, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais bei kitais bylos rašytiniais duomenimis.

Nukentėjusioji R. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad santuokoje su E. J. susilaukė dviejų sūnų Edvino, gim. (duomenys neskelbtini), ir Ervino, gim. (duomenys neskelbtini). Laikui bėgant sutuoktinis pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, prarado darbą, nebesirūpino šeima, nebeišlaikė vaikų, todėl 2008 m. spalio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu R. J. išsituokė su E. J.. 2008 m. spalio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu vaikų E. ir E. J. išlaikymui iš E. J. priteista po 500 Lt kiekvienam. E. J. nuo pat sprendimo įsiteisėjimo nemokėjo nė cento savo vaikų išlaikymui, t.y. buvęs sutuoktinis vaikų nerėmė nei pinigais, nei daiktais (nepirko nei drabužių, nei maisto). Po ištuokos, po metų R. J. kreipėsi į antstolį S. U., kuris užvedė vykdomąją bylą pagal pateiktą vykdomąjį raštą. R. J. skambindavo į antstolio kontorą, kurios darbuotojai paaiškindavo, kad antstolis neturi galimybės visų skolų išieškoti, todėl ir iš E. J. nieko negalima išieškoti. Ji neturi galimybės sužinoti, ką veikia buvęs sutuoktinis E. J., todėl 2009 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą. Buvęs sutuoktinis, R. J. teigimu, nuo santuokos nutraukimo neteikė savo vaikams išlaikymo, pinigų nemokėjo, nepirko vaikams daiktų ir drabužių, todėl vaikus išlaikė ji pati. Antstolis S. U. vaikų išlaikymui lėšų iš E. J. neišieškojo. R. J. parodė, kad buvęs sutuoktinis apie priimtą teismo sprendimą išlaikyti vaikus buvo informuotas, apie jį žino, nes pats dalyvavo teismo posėdyje. E. J. jai teigė, kad ji pati gerai gyvena ir gali vaikais pasirūpinti, o jis (E. J.) nedirba ir neturi pinigų. R. J. teigimu, E. J. nedirba ir nuolat piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais (b.l. 21, 25).

Liudytojas S. U. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 19 d. pagal Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0034/09/01733. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, E. J. buvo išsiųstas pranešimas pagal gyvenamąją vietą, nurodant įsiskolinimą, t.y. R. J. pateikė duomenis, kad E. J. įsiskolinimas yra 10 000 Lt, todėl buvo patikrinta E. J. turtinė padėtis, t.y. sąskaitos ir nekilnojamojo turto registras. E. J. turi sąskaitas SEB banke (dvi sąskaitos), SWED banke (viena sąskaita). 2009 m. rugsėjo 2 d. visos sąskaitos buvo areštuotos. Sąskaitos tuščios, nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba, todėl iš jo turto išieškoti nebuvo galima. Iki šios dienos R. J. naudai išlaikymo įsiskolinimas išieškotas nebuvo. E. J. apie įsiskolinimą R. J. buvo informuotas, nes vyko teismo posėdis. E. J. su juo nebendradarbiavo, apie darbovietes duomenų, paaiškinimų neteikė, sąskaitos tuščios, turto neturi, todėl išieškoti nėra galima. Kas tris mėnesius nuo vykdomosios bylos pradėjimo S. U. tikrino SODROS duomenis, nekilnojamojo turto registrą, „Regitros“ duomenis, bankų sąskaitas, tačiau duomenų apie E. J. turtą nebuvo. E. J. antstoliui S. U. pažymų apie darbovietes ir darbo biržą nepateikė. S. U. paskaičiavimais, E. J. įsiskolinimas nuo 2008 rugpjūčio mėn. iki 2013 m. kovo 10 d., t.y. E. ir E. J. pilnametystės, yra 33 693 Lt, ir iš viso vaikų išlaikymui turėjo būti išieškoti 60 676 litai. S. U. su R. J. bendravo telefonu, tačiau moteris jokių pažymų, dokumentų, susijusių su buvusio sutuoktinio uždarbiu, darbovietėmis antstoliui nepateikė (b.l. 33).

2008 10 09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-12617-638/2008 patvirtina, kad po santuokos nutraukimo tėvas E. J. privalo teikti nepilnamečių vaikų E. J. ir E. J. išlaikymui po 500 Lt kiekvienam kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnų pilnametystės R. J. naudai (b.l. 49).

2014 04 03 antstolio S. U. patikslintas apskaičiavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo Nr. S-00019492 patvirtina, kad E. J. įsiskolinimas yra 60 674 Lt (b.l. 75-76).

Antstolio S. U. vykdomosios bylos Nr. 0034/12/00507 medžiaga patvirtina, kad E. J. vaikų išlaikymui lėšų nemoka, transporto priemonių, nekilnojamojo turto, lėšų banko sąskaitose neturi (b.l. 78-98).

2013 11 28 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymas Nr. (4.2) D2-S1083 patvirtina, kad 2009 m. rugsėjo 30 d. į administraciją kreipėsi R. J. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo nepilnamečiams vaikams E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 str. 1 d., jei nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Iš antstolio S. U. 2009 09 28 pažymos Nr. 0034/09/01733 apie priteistą lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą matyti, kad pagal Kauno miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-12617-638/2008 iš skolininko E. J. vaikams išlaikyti nustatyta mokėti 500 Lt kas mėnesį išieškotojai R. J.. Nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. išieškotojai nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. Skolininkas E. J. apie Fondo administracijos sprendimus bei jų pasekmes 2011 05 26 ir 2013 04 12 informuotas registruotais laiškais. E. J. įsiskolinimą Vaikų išlaikymo fondui sudaro E. ir E. J. išmokėtos išmokos, nes nepilnamečių vaikų tėvas E. J. vengia išlaikyti savo vaikus. Vaikų išlaikymo fondas E. J. civilinio ieškinio nereiškė (b.l. 2-4).

2009 09 30 prašymas išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti patvirtina, kad R. J. kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą dėl išmokų E. J. ir E. J. atžvilgiu gavimo (b.l. 5, 6).

2009 12 04 Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimai Nr. 1.35-16221 ir Nr. 1.35-16222 patvirtina, kad buvo nuspręsta nepilnamečiams E. J. ir E. J. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmokas, jas pervedant į R. J. sąskaitą (b.l. 9, 10).

2014 03 07 VĮ „Regitra“ raštas Nr. (1.5)-24-422 patvirtina, kad įregistruotų – išregistruotų transporto priemonių E. J. neturi (b.l. 51).

2014 04 22 Kauno rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio skyriaus raštas Nr. T5-219 patvirtinam, kad traktorių, savaeigių mašinų ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų E. J. vardu nėra registruota (b.l. 53).

2014 03 18 VĮ Registrų centro raštas Nr. (3.4.23) TS-71 patvirtina, kad nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikos teritorijoje E. J. neturi (b.l. 67).

SODROS duomenimis, E. J. nuo 2008 m. liepos 20 d. nedirbo (b.l. 54).

2014 03 12 Lietuvos Darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštas patvirtina, kad E. J. buvo registruotas Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriuje laikotarpiais: nuo 2011 01 25 iki 2012 04 02; nuo 2013 03 07 iki 2013 07 12 ir nuo 2013 12 27 iki dabar (b.l. 62).

2014 03 26 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad E. J. prie bylos pateikė ir pridėjo Neįgaliojo pažymėjimo kopiją, iš kurios matyti, kad E. J. neįgalumas nustatytas nuo 2014 02 26, ir Darbo biržos atmintinės kopiją (b.l. 119-123).

2014 04 24 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštas Nr. 10.36-2360 patvirtina, kad E. J. laikotarpyje nuo 2014 01 01 iki 2014 04 30 gavo netekto darbingumo pensiją ( b.l. 125-126).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Vengė pareigos pagal teismo sprendimą reiškia, kad asmuo nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo visiškai ar iš dalies, tiesiogiai atsisako vykdyti teismo sprendimą arba vykdo nepakankamai, kiek nustatė teismas. Asmuo, kuriam teismo sprendimu nustatoma pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai be išlygų vykdyti, jis negali savavališkai pakeisti išlaikymo teikimo formos (kasacinė nutartis Nr. 2K-491/2005). Vengimas – jei asmuo turi turto ar lėšų, tačiau tyčia neteikia išlaikymo vaikui, tyčia nedirba arba dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas, jas iššvaisto, panaudoja kitur nevykdydamas teismo sprendimo.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo E. J. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios R. J., liudytojo S. U. ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. J. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12617-638/2008, privalėdamas teikti sūnų E. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 litų kiekvienam kiekvieną mėnesį mokamomis piniginėmis periodinėmis išmokomis iki sūnų pilnametystės R. J. naudai, laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 9 d. iki 2011 m. sausio 24 d., nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. kovo 6 d., nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. be pateisinamos priežasties visiškai nemokėdamas lėšų, vengė vykdyti savo pareigą mokėti lėšas vaikų išlaikymui.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 str. požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos trukme (b.l. 130).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltininkas yra neteistas (b.l. 46), administracine tvarka baustas (b.l. 42-44), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l. 100), Priklausomybės ligų centre lankėsi vieną kartą 2003 08 11, buvo konsultuojamas ir stebimas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu (b.l. 103), iš 2014 m. balandžio 15 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvados Nr. 93TPK-391 matyti, kad E. J. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b.l. 107). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas paskiriant kaltinamajam bausmę – laisvės apribojimą, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą - panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 str., 420 str. 1 d. 1 p. ir 421 str., teismas

nusprendžia:

E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajam galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą - panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

- nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Tatjana Butkienė