Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., gim. (duomenys neskelbtini)Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2013-07-03 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 str. 1 d. laisvės apribojimu 3 mėnesiams, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2014 m. rugsėjo 27 d. apie 19.20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kauno r., paėmęs už plaukų tempė sutuoktinę L. B., lenkė ją prie grindų ir išrovė jos plaukų kuokštą, taip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. B. teisme kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad tikslios datos neatsimena, tačiau tą dieną jis buvo neblaivus, būnant namuose kilo konfliktas su sutuoktine L. B.. Su sutuoktine nuolat konfliktuoja, sutuoktinė nuolat jį provokuoja, šį kartą taip pat ėmė jį erzinti, ėmė sakyti negražius žodžius, jis tuomet buvo koridoriuje, griebė jai už plaukų, tempė, stūmė per duris, išrovė jai plaukus. Tiksliai visų aplinkybių neatsimena, nes buvo gerokai neblaivus, tačiau mano, kad konfliktas kilo dėl turto, sutuoktinė nuolat grasina viską iš jo atimti, tyčia provokuoja jį, kai jis būna neblaivus, jie dažnai konfliktuoja, bet žodžiu. Sutuoktinės neatsiprašė, nes grįžęs po laikino sulaikymo jos nerado namuose, mano, kad sutuoktinė nenori su juo taikytis ir kartu su juo gyventi.

Nukentėjusioji L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. rugsėjo 27 d. apie 19 val. ji buvo namuose, vonioje prausė šuniuką. Sutuoktinis A. B. neleido jai išeiti iš vonios kambario, užtvėrė kelią, pradėjo priekabiauti. Kadangi sutuoktinis buvo neblaivus, ji norėjo praeiti į savo kambarį, sutuoktiniui neleidžiant, pradėjo šaukti, kad praleistų ją, išsiveržė į koridorių, bandė pabėgti į savo kambarį, kuris yra priešais vonios kambarį, tada sutuoktinis griebė jai už plaukų, lenkė prie grindų, neleido eiti, dėl ko jai buvo išrauta plaukų. Tai sukėlė fizinį ir moralinį skausmą. Kai ji ištrūko, pabėgo į savo kambarį ir užsirakino, nes bijojo, kad sutuoktinis įsibraus. Sutuoktinis alkoholį vartoja kiekvieną dieną, tada būna agresyvus, daužosi namuose, keikiasi, žino, kad ji viską girdi. Su sutuoktiniu gyvena viename bute, tačiau jau keturi metai negyvena kaip sutuoktiniai, turi savo atskirus kambarius, tačiau sutuoktinis nuolat prie jos kimba, ji yra kreipusis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Prieš metus sutuoktinis buvo nuteistas už grasinimą jai. Šiuo metu ji gyvena pas draugę, nes bijo grįžti namo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. B. visiško prisipažinimo bei nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais:

- tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2014-09-27 Kauno apskrities VPK Žaliakalnio policijos nuovados tyrėja I. K. surašė tarnybinį pranešimą apie tai, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini)Kauno r., L. B. skundėsi, kad prieš ją smurtavo jos sutuoktinis A. B., tampė ją už plaukų, išpešė kuokštą plaukų, užfiksuoti smurtą patvirtinantys požymiai – išpešti plaukai (b. l. 2-4).

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2491/14(02), kurioje konstatuojama, kad L. B. konstatuotas plaukų praretėjimas, sužalojimas galėjo būti padarytas raunant plaukus 2014-09-27. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 22);

- įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta yra butas adresu (duomenys neskelbtini) Kauno r. (b. l. 12-15);

- asmens blaivumo teste Nr. 0610 užfiksuotas 2014-09-27 20 val. 48 min. A. B. tikrinimo rezultatas – 2,66 promilių girtumas (b. l. 47);

- daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad L. B. pateikė prie medžiagos A. B. išrautą ja plaukų kuokštą (b. l. 20, 49).

A. B. BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2014-09-27 20 val. 10 min., iš sulaikymo paleistas 2014-09-28 18 val. 47 min. (b. l. 44, 46).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog A. B., tyčia menkaverčio konflikto metu, prokurorės pareiškime nurodytoje vietoje ir laiku, paėmęs už plaukų tempė sutuoktinę L. B., lenkė ją prie grindų ir išrovė jos plaukų kuokštą, tokiu būdu sukėlė šiai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinės L. B. sveikatą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Kaltinamajame akte suformuluotame kaltinime buvo nurodyta, jog kaltinamasis A. B. paėmęs už plaukų tempė grindimis sutuoktinę L. B.. Apklausti teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis tiek nukentėjusioji, parodė, jog kaltinamasis buvo sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų, lenkė ją prie grindų, tačiau grindimis netempė. Ištyrus teisiamojo posėdžio metu byloje esančius įrodymus, matyti, jog kitų duomenų, paneigiančių šias aplinkybes nėra, todėl atitinkamai patikslintinos smurtavimo aplinkybės. Tokia kaltinimo korekcija kaltinamojo teisių nesuvaržo, kadangi ji neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. padaryme, nenustatyta. Norint pripažinti kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Nors kaltinamasis iš esmės prisipažino visas kaltinime pagal BK 140 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, nurodė, kad gailisi, tačiau teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus menkino savo vaidmenį, nurodė, kad smurtavo prieš sutuoktinę ir dėl šios kaltės, neva ši provokavusi jį tyčia, nukentėjusiosios neatsiprašė nei iš karto po įvykio nei teisiamojo posėdžio metu, todėl tokia formali nuteistojo atgaila, faktiškai neprisiimant atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nepripažintina atsakomybe lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.), veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę – A. B. yra dirbantis, VĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Marių sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 28, 30), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 26). Kaltinamasis administracine tvarka ankščiau buvo baustas, nuobaudos negalioja (b. l. 31-32). Kaltinamasis nusikalsta ir teisiamas ne pirmą kartą (b. l. 33-34), tyčinę nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinį nusikaltimą – psichologinį smurtą prieš sutuoktinę L. B., kas rodo, kad kaltinamasis nedaro teigiamų išvadų iš ankstesnio teistumo, nesiekia taisytis, be to, pagal BK 27 str. 1 d. tai vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal BK 56 str. 1 d. esant nusikaltimų recidyvui, kaltininkui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas (BK 50 str.), kurios trukmė parinktina mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, A. B. išbūtas laikiname sulaikyme (1 para).

Taip pat, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis apie veikos padarymo aplinkybes - buitinis konfliktas tarp šeimos narių, į jos pavojingumą - smurtinis nusikaltimas, tačiau smurtas neintensyvus, trukęs trumpą laiko tarpą, padarytas nežymus sužalojimas, nusikaltimas nesukėlė nukentėjusiajai sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, kaltinamasis yra dirbantis, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas matyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas. Atsižvelgiant į tai, kad padaryta smurtinė veika prieš savo šeimos narį, nukentėjusioji ne pirmą kartą patyrė kaltinamojo smurtą, bijo su juo gyventi, šiuo metu yra priversta laikinai gyventi ir slapstytis nuo kaltinamojo pas draugę, siekiant ateityje apsaugoti nukentėjusiąją nuo kaltininko galimo fizinio ir psichinio smurto, kaltinamajam A. B. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.) bei draudimas šešių mėnesių laikotarpiui prisiartinti prie nukentėjusiosios L. B., uždraudžiant A. B. bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja L. B., lankytis vietoje, kurioje gyvena nukentėjusioji, adresu (duomenys neskelbtini)Kauno r., ir įpareigojant nurodytą laiką kaltinamąjį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (BK 72¹ str. 1 d.), kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų prieš nukentėjusiąją darymo, kaltinamajam A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41, 42) iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeistina į kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. B. (BPK 132¹ str. 1 d., 119 str.).

Byloje esantis daiktinis įrodymas – nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu pateikti išrauti plaukai (b. l. 49) , nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 ir 4 punktai).

Byloje 2014-10-06 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3470, kurioje nurodyta, kad advokatė Daiva Jurevičienė teikė antrinę teisinę pagalbą A. B. ir baudžiamojoje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 80,00 Lt. Šios išlaidos yra laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo ir, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, nurodė esąs pajėgus sumokėti šias išlaidas, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš A. B. (BPK 103 str., 105 str., 106 str. 2 d.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 273 str., 291 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d., 432 str. 3 d.,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, A. B. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2014-09-27 iki 2014-09-28 (vieną parą).

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant A. B. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72¹ str., 72² str., A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

- draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios L. B., uždraudžiant A. B. bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja L. B., lankytis vietoje, kurioje gyvena nukentėjusioji, adresu (duomenys neskelbtini) ir įpareigojant kaltinamąjį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, įpareigojant jį iki nuosprendžio įsiteisėjimo bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios:

nebendrauti, neieškoti ir nepalaikyti ryšių su nukentėjusiąja L. B.;

- nesilankyti nukentėjusiosios L. B. gyvenamojoje, darbo ir kitose jos galimo buvimo vietose.

Išaiškinti, kad būste, esančiame (duomenys neskelbtini) Kauno r., lieka gyventi nukentėjusioji. Įspėti nuteistąjį A. B., jog už kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios nesilaikymą jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios gali būti paskirta kita (griežtesnė) kardomoji priemonė.

Daiktinį įrodymą – plaukus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Priteisti iš A. B. 80,00 Lt (aštuoniasdešimt litų) valstybės naudai, sumokant nurodytą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, AB Swedbank, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei pateikiant banko kvitą Kauno apylinkės teisto Baudžiamųjų bylų raštinės (adresu Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.