- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-07-07
- Bylos Nr.
- e1-1364-972/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- V. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja V. T. išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Viktorijos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista (teistumas išnykęs), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Č. panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui: ji 2024-11-25 apie 01.20 val. (duomenys neskelbtini), atvykus policijos pareigūnams dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nevykdė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjos A. R. teisėtų reikalavimų, t. y. nepateikdama vaiko asmens tapatybę patvirtinančio dokumento bei išvadindama pareigūnę necenzūriniais žodžiais, sugriebė policijos pareigūnę A. R. už šarvinės liemenės movos ir prisitraukusi vieną kartą kumščiu sudavė jai į veido sritį, po to rankomis sugriebusi A. R. už plaukų, juos tempė, parvertė ją ant žemės, dėl to nukentėjusioji pakaušiu atsitrenkė į grindis. A. R. gulint ant žemės, sudavė pastarajai ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu į veido sritį ir nagais subraižė veidą, padarydama odos įdrėskimą veido dešinėje. Tokiu būdu V. Č. panaudodama fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekančiai valstybės tarnautojai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėjai A. R., ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
Kaltinamoji V. Č. apklausta ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kalta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, parodė, kad 2024-11-24 nuo 20 val. vakaro, būdama namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį kartu su sugyventiniu E.. Apie 01.00 val. į butą atvyko uniformuoti policijos pareigūnai – pareigūnas ir pareigūnė. Kodėl jie buvo iškviesti, ji (kaltinamoji) nežino, nes pati policijos nekvietė. Spėja, kad pareigūnus galėjo iškviesti kaimynai, nors namuose tuo metu nebuvo nei triukšmo, nei konflikto. Pareigūnų nurodytos atvykimo priežasties ji neprisimena. Atsimena, kad jautėsi provokuojama pareigūnės, todėl atsitraukė už jos kolegos nugaros, siekdama išvengti konflikto. Pareigūnė buvo jauna mergina, kalbėjo įžūliai, tačiau konkrečių jos žodžių neprisimena. Ji (kaltinamoji) matė grėsmę kilti konfliktui ir net įspėjo pareigūnę, kad jos neprovokuotų. Vaiko asmens dokumentą pateikti pareigūnei atsisakė, nes baiminosi dėl savo vaiko. Ji neprisimena, ar pareigūnei pasakė žodį „žertva“, šis žodis galimai buvo ištartas bendrai, o ne tiesiogiai pareigūnei ir ne siekiant ją įžeisti. Kaip įvyko susistumdymas su pareigūne, taip pat neprisimena, nežino, ar pati pirmoji priėjo prie pareigūnės, ar pareigūnė priėjo prie jos. Kokių fizinių veiksmų ėmėsi pareigūnės atžvilgiu, taip pat neprisimena. Visiškai neatsimena įvykio dėl stipraus streso ir girtumo. Jai labai gėda, sunku patikėti tuo, kas nurodyta pranešime apie įtarimą, ir ji nuoširdžiai atsiprašo dėl šios situacijos, dėl savo poelgio labai gailisi. Neneigia, kad galėjo padaryti jai inkriminuojamus veiksmus, mano, kad taip galėjo pasielgti dėl stipraus neblaivumo ir dėl to, kad pareigūnė ją išprovokavo. Ji pripažįsta pareikštus civilinius ieškinius ir pasižada juos atlyginti. Tačiau mano, kad neturtinės žalos atlyginimas policijos pareigūnei turėtų neviršyti 1 000 Eur, nes susipažinusi su vaizdo įrašais susidarė nuomonę, kad pareigūnės elgesys buvo neprofesionalus ir kad ji pati provokavo konfliktą. Klaipėdos apskrities VPK jau yra pareigūnei išmokėjęs kompensaciją už sužalojimą tarnybos metu, todėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra adekvati. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Ji įsipareigoja atlyginti visus civilinius ieškinius pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, yra įsitikinusi, kad visus juos atlygins per 12 mėnesių.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo ir parodymų, jos kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:
2024-11-25 tarnybiniais pranešimais;
2024-11-25 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais;
2024-11-25 asmens apžiūros protokolu ir jo priedais;
2024-11-25 nukentėjusiosios A. R. apklausos protokolu;
2024-11-25 liudytojo E. A. apklausos protokolu;
2024-11-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1073/2024 (03);
2024-12-06 policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolu;
2025-04-14 – 2025-05-14 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 85TPK-77/2025;
Iš 2025-05-29 įsipareigojimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą matyti, kad V. Č. įsipareigojo atlyginti jai pareikštus civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje. Kadangi Klaipėdos apskrities VPK nukentėjusiajai išmokėjo kompensaciją, sutinka ir įsipareigoja A. R. atlyginti 1 000 Eur neturtinės žalos. Įsipareigoja turtinę ir neturtinę civiliniams ieškovams atlyginti per 12 mėnesių.
Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad V. Č. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jos veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį. Kaltinamoji V. Č. veikė tiesiogine tyčia: ji suprato, kad panaudodama aktyvius smurtinius veiksmus priešinasi valstybės tarnautojai – policijos pareigūnei, vykdančiai savo pareigas, ir norėjo taip veikti.
Kaltinamosios V. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. Č. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreiptą į valstybės tarnautojo veiklą, juo padaryta žala neatlyginta. Kaltinamosios teistumas išnykęs, todėl ji laikoma neteista (ĮKNR duomenimis, jai bausmės vykdymas buvo atidėtas, 2024-06-04 ji buvo išregistruota iš Probuojamųjų asmens duomenų registro), bausta administracine tvarka už (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus (už policijos pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą, garbės ir orumo pažeminimą), paskirtą baudą sumokėjusi, nuobauda galiojanti, taip pat bausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimas priešingai vaikų interesams įspėjimu, nuobauda galiojanti, kaltinamoji dirba, turi nepilnamečių vaikų, jai buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nustatytas jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajai skirtina BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas) (BK 48 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas). Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, V. Č. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-11-25 01.20 val. iki 2024-11-25 15.43 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.
Nukentėjusioji A. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad įvykio metu ir po jo jautė stresą, buvo šoko būsenos, jautė išgąstį, jai buvo sukeltas fizinis skausmas veido, galvos srityje bei pakaušyje. Fizinį skausmą, patirtą įvykio metu, jautė dar kelis mėnesius. Kadangi įvykis įvyko prieššventiniu laikotarpiu, tai iš esmė sutrikdė jos emocinę būseną bei paveikė jos šeimos narius (tėvus ir mažametį vaiką). Dėl sukelto fizinio skausmo kelias dienas ją pykino, svaigo galva, ji negalėjo atsikelti iš lovos, dėl tokios jos būsenos jos mažametis vaikas jautė išgąstį, ji turėjo prašyti savo tėvų pagalbos dėl jos pačios ir vaiko priežiūros. Jai gydytojas išrašė vaistus nuo pykinimo ir skausmo, vaistus nuo galvos skausmo vartojo kiekvieną dieną, nes skausmas nepraėjo. Dėl šio įvykio nuo 2024-11-25 iki 2025-01-28 turėjo nedarbingumą, visą šį laikotarpį vartojo vaistus nuo galvos skausmo, kartais juos vartoja ir dabar, turėjo vykti tikrintis pas gydytoją.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, t. y. atsižvelgia į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, kad neturtinė žala kilo dėl tyčinių smurtinių nusikalstamų kaltinamosios V. Č. veiksmų, nukreiptų prieš nukentėjusiąją, pastaroji dėl jų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji yra darbingo amžiaus, dirba. Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamosios pavartoto smurto nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą, nepatogumus, tačiau, spręsdamas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji yra policijos pareigūnė, įvykio metu atliko savo tarnybines funkcijas, pasirinkdama tokio pobūdžio tarnybą, nukentėjusioji prisiėmė ir galimų sužalojimų atliekant savo pareigas riziką, nukentėjusiosios patirti sužalojimai nėra susiję su itin dideliais asmens sveikatos pakenkimais, ji buvo gydoma ambulatoriškai, objektyvių duomenų apie liekamuosius sužalojimo reiškinius šiuo metu, dėl to žymiai pablogėjusią gyvenimo kokybę nukentėjusioji teismui nepateikė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities VPK nukentėjusiajai A. R. dėl 2024-11-25 įvykio išmokėjo 1 436,53 Eur piniginę kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo atliekant tarnybines pareigas. Ji apima tiek nukentėjusiosios patirtą turtinę, tiek neturtinę žalą. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tokio pobūdžio bylose susiformavusią teismų praktiką, manytina, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė. Todėl ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajai A. R. iš kaltinamosios V. Č. priteisiant 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Civilinis ieškovas Klaipėdos apskrities VPK pareiškė civilinius ieškinius dėl 99,27 Eur ir 1 436,53 Eur turtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad šias sumas sudaro sugadinto turto (šarvinės liemenės) vertė ir nukentėjusiai pareigūnei išmokėta kompensacija už sveikatos sutrikdymą tarnybos metu. Ieškinių reikalavimai yra pagrįsti, įrodyti kaltinamosios kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamosios veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamosios neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis) ir iš kaltinamosios V. Č. Klaipėdos apskrities VPK naudai priteistina iš viso 1 535,80 (99,27 + 1 436,53) Eur turtinės žalos atlyginimo.
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 635,73 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl nukentėjusiajai A. R. paskirtos ir išmokėtos ligos išmokos. Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamosios kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamosios veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamosios neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis) ir iš kaltinamosios V. Č. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteistina 635,73 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (nuo 2025-07-01 Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos sujungtos į vieną juridinį asmenį) pareiškė civilinį ieškinį dėl 27,05 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas. Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamosios kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamosios veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamosios neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis) ir iš kaltinamosios V. Č. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteistina 27,05 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. Č. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Č. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. Č. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-11-25 01.20 val. iki 2024-11-25 15.43 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nukentėjusiosios A. R. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamosios V. Č. nukentėjusiosios A. R. naudai priteisti 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštus civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios V. Č. civilinio ieškovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteisti 1 535,80 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios V. Č. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai priteisti 635,73 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios V. Č. civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 27,05 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.