Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - VTAS) įgaliotajai atstovei Rimai Likaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. O. B. pareiškė ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuriame nurodė, kad iškart po santuokos sudarymo išryškėjo atsakovo polinkis be saiko vartoti alkoholį ir smurtauti. 2014 m. rugsėjo pradžioje atsakovas, būdamas girtas, ieškovę apstumdė, grasino nužudyti. Dėl to ieškovė su vaiku išėjo iš namų ir apsigyveno Vilniaus miesto krizių centre. Nurodytais veiksmais atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti lojaliam, rūpintis šeimos santykių kūrimu bei dorai auklėti vaiką, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Kadangi nuo pat gyvenimo skyriumi su atsakovu pradžios vaikas gyvena su ieškove, tarp vaiko ir mamos yra glaudus dvasinis ryšys, o su tėvu ryšio nėra, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nurodė, kad atsakovas dažnai būna apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl gali kelti grėsmę vaiko sveikatai, taip pat daryti neigiamą įtaką vaiko harmoningam vystymuisi, todėl prašo atsakovui leisti bendrauti su vaiku tik ieškovės akivaizdoje ir būnant neapsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismui nustačius sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove, prašo priteisti iš atsakovo 203 Eur dydžio išlaikymą.

Valstybės institucija duodanti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius (toliau – VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog mažamečio D. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina, ieškove O. B., taip pat 203 Eur dydžio mėnesinio išlaikymo priteisimas vaikui iš tėvo D. B., neprieštarauja mažamečio interesams.

Teismo posėdžio metu ieškovė O. B. paaiškino, kad susituokė su atsakovu 2013 m. spalio 12 d. Prieš pat santuokos sudarymą 2013-09-26 jiems gimė sūnus D. B.. Iškarto po santuokos sudarymo atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, ieškovės atžvilgiu naudojo smurtą. Po 2014 m. rugsėjo pradžioje atsakovo ieškovės atžvilgiu įvykdyto smurto, ieškovė atsakovą paliko ir su vaiku apsigyveno Vilniaus miesto krizių centre. Nors atsakovas teigė skirtis nenorintis, tačiau ir toliau piktnaudžiauja alkoholiu, todėl galimybių šeimai išsaugoti nėra. Pažymėjo, kad sūnus gimė neišnešiotas, yra alergiškas pieno produktams, reikalingi vaistai. Atsakovas vaikui išlaikymo neteikia, tik kelis kartus yra nupirkęs vaikui sauskelnių. Šiuo metu ieškovė dirba UAB „Penta Electronics“ surinkėja, gauna minimalų atlyginimą, vaikas lanko darželį „Šnekutis“. Nurodė, kad krizių centre ji su vaiku gyvens tik iki rugpjūčio 17 d., o vėliau teks nuomotis būstą.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos VTAS atstovė paaiškino, jog atsakovas nuo rūpinimosi vaiku ir jo auginimo nusišalino, išlaikymo vaikui neteikia. Nurodė, kad vaikas Danas turi specialių poreikių - gimė neišnešiotas, turi imuniteto problemą, yra alergiškas. Prašo nustatyti nepilnamečio Dano gyvenamąją vietą su motina O. B., o kadangi ieškovė atsakovą paliko ir išėjo iš namų dėl atsakovo smurto, atsakovas turi prisidėti prie būsto iškovei ir vaikui nuomos, be to, vaikas Danas turi specialių poreikių, todėl prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 203 Eur periodinių mėnesinių išmokų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. O būtent, CPK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyto prezumpciją, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Vienas iš įstatymo nustatytų atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra vieno iš sutuoktinių žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais.

Santuoka tarp O. B. ir D. B. įregistruota 2013 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto civilinio metrikacijos (toliau – CM) skyriuje (įrašo Nr. 4733) (b.l. 4). Prieš pat santuokos sudarymą 2013-09-26 šalys susilaukė sūnaus D. B. (b.l. 5). Ieškovė nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas. Šalys turi įrodyti vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis). Teismui nustatant kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo, procesiniai dokumentai (ieškinys ir pranešimas dėl pareigos pateikti atsiliepimą) įteikti asmeniškai (b.l. 21). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovas D. B. piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo prieš sutuoktinę smurtą (b.l. 6-7), dėl ko 2014 metų rugsėjo mėnesį ieškovė su vaiku atsakovą paliko ir apsigyveno Vilniaus miesto krizių centre (b.l. 24-26). Atsakovo smurtas sutuoktinės atžvilgiu trūko ne trumpiau kaip savaitę, kadangi ieškovė su mažamečiu vaiku dėl atsakovo veiksmų buvo priversta išeiti iš bendrų namų ir apsigyventi Vilniaus krizių centre. Tokį atsakovo elgesį teismas laiko žiauriu elgesiu prieš ieškovę ir savo vaiką. Pagal suformuotą ir taikomą teismų praktiką žiaurus elgesys (smurtas) šeimoje reiškia prezumpciją, kad santuoka faktiškai iširo dėl sutuoktinio, smurtavusio prieš kitą sutuoktinį ar šeimos narius (vaikus), kaltės. Akivaizdu, kad toks trunkantis smurtas ardo šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Kaip minėta, žiaurus elgesys reiškia atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), todėl ieškovei, priešingai nei atsakovui, nereikia įrodinėti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Surinkti įrodymai yra pakankami šalių santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio – atsakovo D. B. kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė - B. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Vaiko teisių apsaugos institucija, patikrinusi vaiko gyvenimo sąlygas, nustatė, kad ieškovė gyvena vieno kambario būste Vilniaus miesto krizių centro patalpose, kurios nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto krizių centro socialinė darbuotoja D. Š. pokalbio su Skyriaus specialiste metu teigė, kad O. B. su mažamečiu sūnumi D. B. centre gyvena pusę metų, O. B. atsakingai rūpinasi sūnumi, nepalieka jo be priežiūros. Nors D. B. ir O. B. šeima Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2010 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. A30-4129 šeima buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 31); iš 2014-09-24 susitikimo protokolo Nr. A17-1047/14(3.1.16-AD15), 2014-09-24 įspėjimo dėl atsakomybės už vaiko auklėjimą ir vystymąsi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-14 nutarimo (b.l. 32-33, 37-38), matyti, kad ieškovė O. B. taip pat piktnaudžiavo alkoholiu, netinkamai rūpinosi savo mažamečiu sūnumi, padarė ne vieną administracinės teisės pažeidimą (b.l. 47-50), tačiau situacija pasikeitė - ieškovė O. B. yra charakterizuojama teigiamai tiek Vilniaus krizių centro darbuotojų, kur ji gyvena, tiek šeimai socialines paslaugas teikiančių Socialinės paramos centro Darbo su šeimomis skyriaus socialinių darbuotojų (b.l. 34-35). Socialinės darbuotojos L. Š. - Pilkauskienės pateiktoje informacijoje (2015-03-18 elektroninis dokumentas Dėl informacijos pateikimo apie O. B. ir D. B. šeimą) yra nurodyta, kad O. B. siekia pozityvių pokyčių, stengiasi sukurti tinkamą ir saugią aplinką sūnui. Su nepilnamečiu Skyriaus specialistė bendravo jam įprastoje aplinkoje. Danas buvo linksmas, atrodė prižiūrėtas. Vaikas dėl amžiaus išsakyti nuomonės negalėjo. Ieškovės teigimu, Danas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą „Šnekutis“. Skyriaus specialistė 2015-03-26 lankėsi atsakovo bute, tačiau D. B. buvo išgėręs, pažadėjęs blaivus atvykti pokalbiui į Naujininkų seniūniją, neatvyko. Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro išrašo apie D. B. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad atsakovas D. B. dažnai pažeidžia dorovę ir visuomeninę tvarką, padarydamas administracinės teisės pažeidimus (b.l. 41-46). Laikytina, kad vaiko interesus labiausiai atitiks vaikui D. B. gyvenant kartu su motina. Esant nurodytoms aplinkybėms, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su O. B. (CK 3.178 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. CK 3.198 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 325 Eur. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo D. B. nepilnamečiui vaikui D. B. 203 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad nuosavo gyvenamojo būsto neturi, jos gaunamos pajamos – minimalus darbo užmokestis, Vilniaus miesto krizių centre gyvens tik iki 2015-08-17, vaiką išlaiko viena, pateikė į bylą įrodymus, todėl teks būstą nuomotis ir tai kainuos apie 250 Eurų. Taip pat nurodė, kad vaikas turi specialių poreikių – jis yra alergiškas pieno produktams, nuolat reikia vartoti vaistus, kurie mėnesiui kainuoja apie 30 Eurų; mokestis už lankomą vaikų darželį - apie 120 Eurų, išlaidos drabužiams apie 30 Eurų, maistui – 80 Eurų per mėnesį.

Atsakovas, žinodamas ieškinio reikalavimus, nepateikė atsiliepimo, nėra pateikęs jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, savo sveikatos būklę bei kitus turimus išlaikytinius. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Nors atsakovas galimai šiuo metu nedirba (b.l. 67), tačiau iš 2015-06-29 Socialinio fondo draudimo pažymos nustatyta, kad atsakovas iki 2015 m. birželio 12 d. dirbo ir gavo darbo užmokestį. Tai įrodo, kad atsakovas yra darbingas, o būdamas jauno amžiaus, atsakovas privalo ieškoti darbo, įsidarbinti, bei vykdyti pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Dėl nustatyto teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis ir jaunas amžius leidžia jam teikti tinkamą išlaikymą nepilnamečiui savo vaikui.

Prašomas priteisti nepilnamečiui sūnui D. B. išlaikymo dydis yra nežymiai didesnis už minimalų (prašo priteisti po 203 Eur periodinių išmokų, o minimalus vieno tėvo teiktinas išlaikymas vaikui šiuo metu yra 162,50 Eur), tačiau atsižvelgtina į tai, kad vaikas turi specialių poreikių – gimė neišnešiotas, turi imuniteto problemą, alergiškas pieno produktams, ieškovei su vaiku nuo 2015-08-17 išvykus iš Vilniaus miesto krizių centro, būstą sau ir vaikui teks nuomotis, todėl iš atsakovo priteistina po 203 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio sūnaus D. B. išlaikymui nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t.y. 2015 m. kovo 19 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė O. B. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik sūnaus D. B. poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsni). Vaikui išlaikyti skirta pinigų suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, jog sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo.

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).

Teismas nustatė, kad santuokoje sutuoktiniai turto neįgijo, todėl jo padalinimo klausimai nutraukiant O. B. ir D. B. santuoką, nesprendžiami.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (toliau - Konvencija), įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kaip vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų, nustatytas ir CK 3.3 straipsnyje. Pagal CK 3.155 straipsnio nuostatas tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. B. tvarką: nustatyti, kad atsakovas D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su savo vaiku D. B., gim. 2013-09-26 tik vaiko motinos O. B., a.k. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje ir būdamas neapsvaigęs nuo bet kokių kvaišalų pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 12.00 val. iki 15.00 val., atvykdamas į ieškovės trumpąja žinute ne vėliau kaip vieną dieną prieš susitikimą, nurodytą vietą. Atsakovas, žinodamas ieškinio reikalavimus dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, nepateikė atsiliepimo, taip pat neprieštaravo dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos, neprašė nustatyti kitokią jo ir sūnaus Dano bendravimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, linkęs smurtauti, dėl ko tarp šalių egzistuoja konfliktiški santykiai, pats atsakovas nesiekia su vaiku bendrauti, praleisti maksimalų laiką, teismas sprendžia, kad šiuo metu maksimalus tėvo bendravimas su sūnumi gali pakenktų jo interesams. Todėl teismas tenkina ieškovės prašomą nustatyti minimalią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką: - atsakovas D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su savo vaiku D. B., gim. 2013-09-26, tik vaiko motinos O. B., a.k. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje ir būdamas neapsvaigęs nuo alkoholio ar kitokių svaiginančių medžiagų, pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 12.00 val. iki 15.00 val., atvykdamas į ieškovės ne vėliau kaip vieną dieną prieš susitikimą trumpąja žinute nurodytą vietą.

Šalims išaiškinta, kad ateityje teismo nustatyta bendravimo tvarka gali būti keičiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė 100 procentų yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pagal Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-03-05 sprendimą Nr. (1.7.)S-556, todėl kreipiantis į teismą ieškinio žyminiu mokesčiu ieškovė neapmokėjo. Kadangi ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės patenkintas visiškai, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 41 Eur dydžio žyminis mokestis.

Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo apmokėjimo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d., žyminis mokestis už šį reikalavimą priteisiamas iš atsakovo valstybės naudai. Iš atsakovo valstybės naudai priteisiamas žyminis mokestis sudaro 73,08 Eur ((203 x 12 mėn.) x 3 proc.).

Ieškovei buvo teikiamos antrinės teisinės pagalbos paslaugos, todėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos surašė 2015-06-29 pažymą Nr. (4.22.)TPA-1947 dėl antrinės teisinės pagalbos patirtų išlaidų bei prašo valstybės naudai priteisti 73,34 Eur sumą. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai iš atsakovo D. B. į valstybės biudžetą priteisiamos 73,34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma 2,68 Eur. Kadangi teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nepriteistinos.

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai, kita teismo sprendimo dalis vykdytina, teismo sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą 2013-10-12 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 4733 tarp O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo D. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei O. B. palikti santuokinę pavardę - B..

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina O. B., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 203 Eur (du šimtus tris Eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teisme padavimo dienos, t.y. 2015 m. kovo 19 d. iki vaiko pilnametystės, pavedant piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jo įstatyminei atstovei - motinai O. B., a.k. (duomenys neskelbtini), priteistas išlaikymo sumas periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatyti tokią skyrium gyvenančio atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

atsakovas D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su savo vaiku D. B., gim. 2013-09-26, tik vaiko motinos O. B., a.k. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje ir būdamas neapsvaigęs nuo alkoholio ar kitokių svaiginančių medžiagų, pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 12.00 val. iki 15.00 val., atvykdamas į ieškovės ne vėliau kaip vieną dieną prieš susitikimą trumpąja žinute nurodytą vietą.

Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 114,08 Eur (vieną šimtą keturiolika Eur ir 8 ct) žyminio mokesčio, sumokant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 73,34 Eur (septyniasdešimt tris Eur ir 34 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) “Swedbank” AB (įmokos kodas 5630).

Sprendimą išlaikymo priteisimo dalyje nukreipti vykdyti skubiai.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.