Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A–134–417/2009

Teisėjas Jonas Špelveris Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.5.

2009 m. birželio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu pagal LR BK 132 str. 3 d ir nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš A. R. priteista nukentėjusiosios R. K. naudai 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. pripažintas kaltu pagal BK 132 str. 3 d. už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2006 m. gegužės 14 d. 8.50 val., duomenys neskelbtini atviroje metalo sandėliavimo aikštelėje, esančioje duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, nesilaikė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, neatsargiai paspaudė ožinio krano KKT-5 valdymo pulto judėjimo įjungimo-išjungimo mygtuką, todėl kranas pradėjo judėti ir prispaudė nukentėjusįjį V. K. (K.) ir dėl to jam buvo padaryti šie sužalojimai: dauginiai dešinės šlaunies sužalojimai – masyvi plėštinė žaizda ant dešinės šlaunies vidurinio-apatinio trečdalių ribos išoriniame užpakaliniame, vidinio-užpakalinio bei priekiniame-išoriniame paviršiuje, nutraukta ir sutraiškyta dalis pritraukiamųjų šlaunies raumenų, nutraukta dešinė šlaunies arterija ir vena, tai sukėlė ūmų nukraujavimą ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, kuris 2006 m. gegužės 14 d. 11 val. baigėsi nukentėjusiojo V. K. mirtimi. Tokiais veiksmais A. R. , dirbdamas UAB duomenys neskelbtini, reg. duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, stropuotoju-operatoriumi, pažeidė „Stropuotojo, stropuotojo telferisto darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 03-155“, patvirtintos šios bendrovės direktoriaus 2004-02-03 įsakymu Nr.87/k-5, punktą 6.11.1.: „draudžiama pasirodyti darbo vietoje ir bendrovės teritorijoje neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų“, punktą 6.11.2.:„draudžiama gerti alkoholinius gėrimus ir kitus svaigalus, pagamintus naudojant spiritą, darbo vietoje ir bendrovės teritorijoje“ ir instrukcijos 2-o priedo punktą: „...jeigu telferio (krano) kelyje yra žmonių, jį reikia sustabdyti“. Taip pat pažeidė Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT8-00, patvirtintų 2000-12-28 LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 351, 118.14 punkto reikalavimą: „draudžiama įjungti krano mechanizmus, kai krano galerijoje, mašinų skyriuje, ant strėlės, atsvaro ir kt. yra žmonių“. Be to, A. R. , dirbdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė vidaus darbo taisykles, t. y. AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų 2005-11-10 Generalinio direktoriaus, punktą 2.1.: „draudžiama atsinešti į įmonių grupės teritoriją alkoholinius gėrimus, narkotines ar toksines medžiagas bei įmonių grupės teritorijoje vartoti arba realizuoti šiuos svaigalus, būti neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, toksinių medžiagų ar medicinos preparatų“.

Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, jog medicininė pagalba V. K. buvo suteikta pavėluotai ir tik todėl pastarasis nukraujavęs mirė.

Nuteistojo įsitikinimu, dėl nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad, jis krano pulto neįjungė net ir neatsargiai ir todėl nėra atsakingas už atsiradusias sunkias pasekmes Pažymi, kad nors buvo išgėręs iš vakaro, įvykio dieną dirbti galėjo ir dirbo niekam iš bendradarbių nesukeldamas jokių įtarimų ir, apelianto nuomone, nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog girtumas ir dėl to visiškai prarasta veiksmų kontrolė –nelaimingo atsitikimo priežastis, neteisinga. Civilinio ieškinio nepripažįsta, todėl prašo jį atmesti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė bei nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuteisdamas A. R. pagal BK 132 str. 3 d., savo sprendimą motyvavo tuo, kad pastarasis nenumatė, jog dėl jo veikimo, tai yra saugos darbe reikalavimų nesilaikymo gali atsirasti neigiamos pasekmės, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes, nes yra išklausęs visą saugos darbe kursą, susijusį su savo tiesioginiu darbu krano operatoriumi, kilusias pasekmes turėjo ir galėjo numatyti. Teismas nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu, A. R. veiksmai buvo aiškiai netinkami, nes su padidinto pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai technika dirbo būdamas girtas, neatsargiai elgėsi su krano valdymo pultu, įjungė krano judėjimo mechanizmą, neįsitikinęs, kad krano judėjimo kelyje yra žmogus, nukentėjusysis V. K. ir todėl pripažino, kad tokie nuteistojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam įvykiui ir su juo susijusioms pasekmės atsirasti. Apylinkės teismo nuomone, jei A. R. būtų vykdęs visus saugos ir sveikatos darbe reikalavimus, nurodytus kaltinamajame akte ir būtų buvęs blaivas, šis įvykis nebūtų kilęs. Taip pat teismas padarė išvadą, jog pakanka įrodymų ir duomenų, kad nustatyti priežastinį ryšį tarp krano operatoriaus A. R. veiksmų ir kilusių neigiamų pasekmių ir kad jo veiksmai darbo vietoje sąlygojo šias aplinkybes, dėl ko kilo byloje nustatytos V. K. sužalojimo pasekmės.

Tačiau teisėjų kolegija kitaip vertina byloje surinktus įrodymus ir mano, kad 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, A. R. pagal BK 132 str. 3 d. išteisintinas, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.

BK 132 str. 3 d. numatyta atsakomybė asmens, kuris dėl neatsargumo atėmė kitam žmogui gyvybę pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles.

Kaip nustatyta iš faktinių bylos aplinkybių, 2006 m. gegužės 14 d. 08.50 val., UAB „duomenys neskelbtini“ atviroje metalo sandėliavimo aikštelėje, esančioje duomenys neskelbtini, Klaipėdoje, A. R. būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, pažeidus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, ožiniu kranu KKT-5 šiam pajudėjus buvo prispaustas nukentėjusysis V. K. , kuris nuo patirtų sužalojimų mirė.

Nuteistasis A. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną prieš pradedant dirbti darbus, kuriuos jam, V. K. , N. L. paskirstė meistras K. U. , t. y. dirbti su 5 tonų kranu, apeliantas pastebėjo, kad neveikė krano valdymo pultas. Jis paprašė operatorės N. L. patikrinti pultą, ši sukeitė elementus ir kranas pradėjo veikti. Pultą N. L. perdavė jam, kai kraną pastatė į darbo vietą. V. K. nuėjo prikabinti trosą, o jis (A. R. ) valdymo pultą laikė kairėje rankoje. Staiga kranas savaime pradėjo važiuoti pirmyn ir prispaudė V. K. prie metalo konstrukcijų rietuvių. V. K. stovėjo labai arti krano, todėl nespėjo pasitraukti.

Taip pat A. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad minėtasis kranas nuolat buvo techniškai netvarkingas, buvo netvarkinga elektronika, kibirkščiuodavo kabelis ir apie visus krano gedimus buvo rašoma apskaitos žurnale, vadovai apie juos taip pat žinojo, tačiau vis tiek liepdavo dirbti, tik atsargiai (t. 1, b. l. 138, t. 2, b. l. 47–50; 171–173).

Ikiteisminio tyrimo apklausta kaip liudytoja N. L. parodė, kad įvykio dieną gavus nurodymus dėl dienos darbų, apie 8. 10 val. ją pakvietė nuteistasis A. R. , kuris paprašė pažiūrėti, kodėl neveikia krano valdymo pultas. Pultas tikrai neveikė ir tada ji pakeitė neteisingai įdėtus elementus ir kraną pati atvarė iki vietos, kur turėjo būti kraunas metalas. Tuo metu nukentėjusysis V. K. stovėjo tarp stelažų, į kuriuos buvo kraunamas metalas. Kadangi kranas dar nebuvo privažiavęs kiek reikia prie metalo juostų, su nuleista strėle pajudėjo stelažų link. Tačiau privažiavęs reikiamą atstumą, kranas nesustojo ir važiavo toliau. Tuo metu pasigirdo nukentėjusiojo V. K. , stovėjusio ant metalo krūvos, šauksmas stabdyti kraną, į tai A. R. , taip pat šaukdamas atsakė, kad jis krano nevaldo. Važiuodamas kranas kliudė nukentėjusįjį, prispaudė jo koją ir nugarą (t. 1, b. l. 123).

Iš esmės analogiškus parodymus liudytoja N. L. davė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taipogi parodė, jog iš savo sutuoktinio buvo girdėjusi, kad kranas KKT- 5 pradeda veikti pats. O be to, parodė, kad jai žinoma, jog pagal saugaus darbo reikalavimus veikiant kranui darbuotojas negali stovėti ant metalo juostų, o šį reikalavimą nukentėjusysis pažeidė (t. 2, b. l. 52).

L. N. L. apklausta apeliacinės instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną jiems gavus nurodymą dirbti su 5 tonų kranu, t. y. KKT- 5, A. R. pasakęs, jog su tuo kranu nedirbs, nes jis neveikia. A. R. nenorėjo dirbti su kranu, meistrui sakė, kad kranas yra netvarkingas ir pastarajam liepė pasižiūrėti į žurnalą, kuriame buvo fiksuojami gedimai. Taip pat parodė, kad iš kitų bendradarbių žinojo, jog minėtojo krano pultas dažnai būdavo netvarkingas. Be to, žinojo ir tai, jog kranas ir važiuoja pats (t. 3, b. l. 122- 126).

Pirmosios instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas K. U. parodė, kad įvykio dieną kranas buvo netvarkingas būtent dėl kabelio ir juo pagal instrukciją nebuvo galima dirbti. Taip pat liudytojas parodė, kad pagal darbo saugos reikalavimus nukentėjusysis negalėjo būti įvykio vietoje ir jis pažeidė reikalavimus (t. 2, b. l. 50).

Pirmosios instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas A. Š. parodė, kad jam yra tekę pačiam dirbti su KKT- 5 kranu ir būdavo, kad kranas veikdavo pats be komandų. Yra buvę ir taip, kad neveikia krano magnetai ar kabelis, taip pat sugedusi elektronika (t. 2, b. l. 55; 177–178).

Pirmosios instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas V. P. parodė, kad kranas KKT- 5 būdavo techniškai netvarkingas: neveikdavo stabdžiai, nebūdavo magnetų, taip pat kranas ne priežasties pradėdavo pats veikti. Ypač šis gedimas būdavo dažnas palijus lietui, t. y. nuo drėgmės. Kartą teko bėgti paskui kraną norit jį sustabdyti. Yra buvę, kad pultą tik įjungus kranas pradedant veikti. Valdymo pultas paprastai išjungiamas baigus darbą. Taip pat yra buvę, kad atleidus eigos rankenėlę, kranas nesustojo ir toliau važiavo. O taipogi buvo, kad net ir paspaudus avarinį stabdymą kranas nesustojo (t. 2, b. l. 74–77; 178).

Liudytojas D. E. parodė, kad yra buvę atvejų, kad kranas veikia pats arba vykdo ne tas komandas, kurios duodamos, pavyzdžiui, važiuoja į priešingą pusę. Taip pat liudytojas parodė, kad po lietaus kranas KKT- 5 veikdavo pats ir taip atsitiko dirbant jam pačiam, tačiau tąkart pasekmių pavyko išvengti (t. 2, b. l. 77–78).

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas V. Š. parodė, kad yra tekę dirbti ir su kranu KKT- 5, kuris dažnai būdavo techniškai netvarkingas. Yra buvę, kad ir jam pačiam dirbant su nurodytu kranu, kranas pradėjo dirbti pats. Parodė, kad ypač tada, kai pultas gaudavo drėgmės, minėtasis kranas veikdavo pats, be komandų, neretai pultą reikėdavo prieš darbą gerai išdžiovinti. Apie krano gedimus į žurnalą būdavo rašoma nuolat, tačiau nebuvo kreipiama dėmesio. Būtent dėl to, kad reikėjo dirbti su netvarkingu kranu, liudytojas parodė, kad išėjo iš darbo. Liudytojas V. Š. taip pat parodė, kad ir po 2006- 05- 14 įvykio kranas buvo netvarkingas, tačiau tas netvarkingas pultas buvo pakeistas. Tai, kad pultas yra kitas, pastebėjo kranistas S. N. (t. 3, b. l.139- 140).

Kaip liudytojas apeliacinės instancijos teisme apklaustas S. N. parodė, kad tiek KKT- 5, tiek didžiojo, t. y. 30 t, krano pultai yra identiški. Jie neretai sugesdavo: tai neveikdavo visai, tai be nurodymų suveikdavo patys, t. y. pradėdavo pats kranas važiuoti ar kelti. Dėl kiekvieno krano buvo vedami atskiri žurnalai, į kuriuos buvo pažymimos kranų techninės būklės. Įvykio dieną pultų prie kranų nebuvo ir darbuotojams nebuvo leista dirbti. O atėjus į darbą 17 d., t. y. po poilsio dienų, pastebėjo, kad prie 30 t krano yra padėtas 5 t krano pultas, t. y. 5 t ir 30 t kranų pultai buvo sukeisti. Kur dingo senasis pultas, negali pasakyti. Tai, kad pultais buvo pakeistas kitu, sprendžia iš to, jog senasis, buvęs įvykio dieną, buvo geltonos spalvos. Taip pat parodė, kad buvo paskirstomi tik darbai, tačiau darbuotojai neinstruktuojami. Net ir tuo atveju, kai kranas būdavo techniškai netvarkingas, buvo juo dirbama, nes taip liepdavo vadovai. Be to, liudytojas S. N. parodė, kad ir V. P. jam sakęs, jog kranas KKT- 5 savaime pradėdavo veikti.

Iš įvykio vietos schemos bei prie jos pridėtų fotonuotraukų (t. 1, b. l. 23–27) matyti, kad įvykio metu nukentėjusysis V. K. stovėjo tarp metalo sandėliavimo stovų.

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 180 patvirtina, kad A. R. 2006-05-14 10.50 val. neblaivumas yra 2,73 promilės, 11.10 val. – 3 promilės (t.1 b. l. 51).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. M 520/ 06(03) konstatuota, kad specialisto išvadoje Nr. T- A 1433/ 06(03) nurodyta, kad V. K. kraujyje rasta 0, 86 prom. etilo alkoholio, tai rodo, kad prieš mirtį jis buvo neblaivus (t. 1, b. l. 64–65).

Stropuotojo veiksmai, pareigos, teisės numatyti UAB „duomenys neskelbtini“ stropuotojo, stropuotojo-telferisto darbų saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 03-155 (t. 1, b. l. 31–37) bei stropuotojo-operatoriaus pareigybės nuostatuose (t. 1 b. l. 42–43). Darbų saugos reikalavimai stropuotojui-telferistui taip pat numatyti ir minėtos instrukcijos 2 priede. 3.1 p. nurodytas draudimas darbo metu būti po kroviniu, tarp krovinio ir sienos, kolonos, staklių ar rietuvės ir pan.

UAB „duomenys neskelbtini“ krano operatoriaus pamainos žurnale pažymėti įvairūs krano techniniai gedimai, apie kuriuos pažymėjo ir A. R. . Be to, 2006-04-27 (t. 1, b. l. 158) grafoje nurodyta, kad blogai dirba traversa – trūkinėja (t. 1, b. l. 139–161).

Lietuvos teismo ekspertizės centro teismo darbų saugos ekspertizės akto 2008-06-20 Nr. 11-1840 (07) išvadose nurodyta:

1. Jeigu krano valdymo pultas buvo tvarkingas ir savaiminis traversos judėjimas buvo neįmanomas, nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas V. K. , priežastimi buvo darbų vykdymas su ožiniu kranu, nesilaikant darbų saugos norminių aktų reikalavimų, tai pasireiškė stropuotojo buvimu tarp traversos ir stelažo rėmo, traversos judėjimo mygtuko paspaudimu tuo metu, kai krano kelyje buvo darbuotojas, traversos nepakėlimu į 0,5 m aukštį virš daiktų, esančių jos kelyje ir mygtuko STOP nepaspaudimu, pamačius krano kelyje stropuotoją. Jeigu krano valdymo pultas buvo techniškai netvarkingas ir buvo galimas savaiminis traversos judėjimas, tokiu būdu tai buvo nelaimingo atsitikimo priežastimi. Tokio krano eksploatacija neatitiko darbų saugos Taisyklių (3) 10 p. reikalavimo ir tai lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą.

2. Darbuotojai, dirbdami su ožiniu kranu KKT-5, turėjo laikytis Darbo tvarkos taisyklių, darbų saugos reikalavimų, nurodytų Taisyklėse (3) ir Instrukcijoje Nr. 03-155. Darbdavys ir krano savininkas turėjo laikytis reikalavimų, nurodytų Taisyklėse (3). Tokiu būdu būtų išvengta šio nelaimingo atsitikimo darbe kilimo.

3. Jeigu krano valdymo pultas buvo techniškai tvarkingas ir negalimas krano savaiminis judėjimas, pagrindinė sąlyga kilti šiam nelaimingam atsitikimui darbe buvo krano judėjimo mechanizmo įjungimas, krano judėjimas su žemyn nuleista traversa link V. K. ir V. K. buvimas krano pavojingoje zonoje tarp traversos ir sandėliavimo stovų. Jeigu krano valdymo pultas buvo techniškai netvarkingas ir buvo galimas krano savaiminis judėjimas, tokiu atveju pagrindinė sąlyga šiam nelaimingam atsitikimui kilti buvo techniškai netvarkingas krano pultas.

4. UAB „duomenys neskelbtini“ nelaimingo atsitikimo atveju buvo nepakankama darbų saugos kontrolė. Darbų saugos reikalavimų vykdymą privalėjo užtikrinti UAB „duomenys neskelbtini“ darbdavio pareigas vykdantis asmuo, asmuo šioje įmonėje paskirtas atsakingu už darbų saugą, tiesioginis padalinio vadovas, davęs užduotį darbams, asmuo, atsakingas už krano techninę būklę, o krano operatorius A. R. ir stropuotojas V. K. yra atsakingi už lokalinių norminių saugos aktų reikalavimų, su kuriais buvo supažindinti pasirašytinai, vykdymą pagal savo kompetenciją.

5. Organizacinės ir techninės darbų saugos priemonės tiriamoje darbo vietoje neatitiko darbų saugos norminių aktų reikalavimų, tai pasireiškė neblaivių darbuotojų nenušalinimu nuo darbų, darbų vykdymu nepašalinus krano techninių trūkumų (b. l. 119–125).

Asmens veika gali būti pripažinta nusikalstama tik tuo atveju jei joje yra tam tikros baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nusikalstamos veikos sudėtis yra tam tikrų požymių visuma. Nusikalstamos veikos sudėčiai pirmiausia priklauso objektyvūs ir subjektyvūs požymiai, kurie būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nesant bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikaltimo sudėties, t. y. veika negali būti pripažinta nusikalstama.

Taigi, kaip nustatyta iš faktinių bylos aplinkybių, nors formaliai A. R. 2006 m. gegužės 14 d. būdamas darbo vietoje neblaivus ir pažeidė UAB „duomenys neskelbtini“ stropuotojo, stropuotojo-telferisto darbų saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 03-155, o būtent 1.6.11.1, 1.6.11.2 p. įtvirtintą draudimą darbo vietoje pasirodyti neblaiviam, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, vien neblaivaus nuteistojo buvimas darbo vietoje nebuvo aplinkybė, nulėmusi nelaimingo atsitikimo kilimą, kurio metu ir žuvo V. K. .

Neatsargus gyvybės atėmimas gali būti inkriminuojamas nustačius, kad būtent kaltininko veika buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, kad yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos ir kilusių padarinių ryšys, kad pastarieji buvo dėsningas veikos rezultatas.

Kaip nustatyta iš liudytojų N. L. , K. U. , V. P. , D. E. , V. Š. ir S. N. parodymų, apie tai, kad kranas KKT- 5 ilgą laiką buvo netvarkingas, žinojo visi su šiuo įrenginiu tiesiogiai dirbę darbuotojai. Abejoti šių liudytojų parodymu objektyvumu ir teisingumu apygardos teismas neturi pagrindo, juolab, kad kranas nebuvo tvarkingas, įrodo ir UAB „duomenys neskelbtini“ krano operatoriaus pamainos žurnale darytų įrašų kopijos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš nustatytų faktinių bylos duomenų nėra neginčytinų įrodymų, kad būtent A. R. neatsargiu rankos judesiu įjungė kraną KKT-5. Tiek A. R. , tiek ir šalia buvusi liudytoja N. L. neabejotinai nurodė, kad krano pultą A. R. laikė kairėje rankoje, o kraną pultu buvo galima valdyti tik dviem rankomis pastarąjį pasikabinus diržu ant kaklo. Taigi šios aplinkybės vienareikšmiškai nepatvirtina, kad A. R. netaisyklingai laikydamas valdymo pultą turėjo techninę galimybę jį įjungti. Kitų byloje duomenų, kurie neginčytinai įrodytų, kad A. R. savo neatsargiais veiksmais sąlygojo krano eigą, nėra. Taipogi atsižvelgiant į liudytojų parodymus, jog minėtas kranas veikdavo pats ypač po lietaus ar gavęs drėgmės, teisėjų kolegija pažymi, kad abejonę, jog kranas įvykio dieną galėjo suveikti pats, sustiprina ir įvykio laikas, t. y. ankstus rytas, kai paprastai po nakties susikaupia drėgmė. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nėra surinkta tiesioginių bei neginčytinų duomenų, paneigiančių apelianto A. R. pateiktą versiją, o būtent, kad kranas pradėjo judėti pats. Galiausiai A. R. tik kranui pradėjus važiuoti nežinojo, kokios pasekmės kils, tačiau staigios reakcijos išdavoje, dar neturėdamas galimybės apsvarstyti sau palankesnių įvykio versijų interpretavimo, į V. K. raginimą stabdyti kraną, atsakė, jog pastarojo jis nevaldo. Ir tai, apygardos teismo nuomone, teisėjų kolegijai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent A. R. lėmė krano eigą ir todėl buvo sužalotas V. K. .

Vertinant nelaimingo atsitikimo priežastis, pažymėtina ir aplinkybė, kad pagal UAB „duomenys neskelbtini“ stropuotojo, stropuotojo-telferisto darbų saugos ir sveikatos instrukcija V. K. neturėjo teisės darbo metu būti po kroviniu, tarp krovinio ir sienos, kolonos, staklių ar rietuvės ir pan., tačiau, kaip matyti iš įvykio vietos plano-schemos, nukentėjusysis V. K. šių reikalavimų nepaisė. Taipogi akcentuotina ir aplinkybė, kad nukentėjusysis metalo konstrukcijų krovos metu ne tik buvo draudžiamoje vietoje, tačiau darbo vietoje jis buvo neblaivus, jo kraujyje rasta 0, 86 prom. etilo alkoholio, kad atitinka lengvą girtumo laipsnį. Šios aplinkybės, apygardos teismo nuomone, taip pat turėjo įtakos šio nelaimingo atsitikimo kilimui. Juk akivaizdu, kad apsvaigusio asmens reakcija yra sulėtėjusi, todėl pastarasis negalėjo tinkamai sureaguoti į susidariusią situaciją.

Kaip minėta, baudžiamosios teisės teorija numato, jog asmens veika gali būti pripažįstama nusikaltimu tik tada, jei ji turi visus atitinkamos BK specialiojoje dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę.

Analizuodamas nuteistojo A. R. veiką, teismas mano, kad jo veikoje nėra BK 132 str. 3 d. įtvirtinto nusikaltimo objektyviosios pusės požymio – priežastinio ryšio tarp apelianto veikos ir kilusių padarinių. Baudžiamosios teisės teorija priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių įvardija kaip asmens įtaką padarinių atsiradimui. Tai, kad A. R. darbo vietoje buvo neblaivus, teisėjų kolegijos nuomone, neįrodo, kad būtent nuteistojo veiksmai lėmė krano eigą ir dėl to buvo sužalotas V. K. . Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms darytina išvada, kad tarp nuteistojo A. R. veikos ir kilusių padarinių nebuvo priežastinio ryšio, todėl nesurinkus pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. R. kaltumą, t. y., jog jis nesilaikė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų, neatsargiai paspaudė ožinio krano KKT-5 valdymo pulto judėjimo įjungimo-išjungimo mygtuką, todėl kranas pradėjo judėti ir prispaudė nukentėjusįjį V. K. , pastarasis išteisintinas nenustačius, jog jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 132 str. 2 d.

BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatyta, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kai nėra nusikalstamos veikos požymių turinčios veikos, pareikštą civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą, tačiau civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tad atsižvelgiant į šias baudžiamojo įstatymo nuostatas, nukentėjusiosios R. K. pareikštas civilinis ieškinys A. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nukentėjusiajai paliekant teisę reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį. A. R. pagal BK 132 str. 3 d. išteisinti, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiosios R. K. civilinį ieškinį A. R. dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.