Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjus B. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Juodupės mstl., Rokiškio r., skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas atmetė B. R. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2008-01-04 nutarimą ir įpareigoti Rokiškio rajono apylinkės prokuratūrą atnaujinti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 83-2-00040-07 dėl G. L. nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 183 str. 1 d., 294 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008-03-19 nutartis yra teisėta, pagrįsta ir ją naikinti nėra pagrindo.

2007-08-23 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūroje gautas 2007-08-22 B. R. pareiškimas, kuriame jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą G. L. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 2 d. ir 294 str. 1 d. Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras 2007-09-05 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Šį apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą B. R. apskundė Rokiškio rajono apylinkės teismui, kuris 2007-10-02 nutartimi tenkino B. R. skundą ir panaikino apylinkės prokuratūros prokuroro 2007-09-05 nutarimą bei įpareigojo prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2007-08-22 B. R. pareiškimą. 2007-10-23 Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroro R. Ž. pradėtas ikiteisminis tyrimas G. L. atžvilgiu, pagal BK 183 str. 1 d., bet prokuroras R. Ž. pradėtą ikiteisminį tyrimą 2007-12-04 nutarimu nutraukė, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šį nutarimą B. R. advokatas A. K. apskundė Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei, kuri 2008-01-04 nutarimu atmetė advokato skundą, nurodydama, kad G. L. nepasisavino jai patikėto A.P. R. pinigų – 25000 Lt, gautų už parduotą jo 0,76 ha ploto miško ir nevykdė savo tariamų ar ginčijamų, bet nerealizuotų teisių, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos padarant didelę žalą, t.y. jos veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 183 str. 1 d. ir 294 str. 1 d. sudėčių. Vėliau šį nutarimą B. R. apskundė Rokiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Rokiškio rajono apylinkės teismas dabar skundžiama nutartimi konstatavo, kad Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir paliktinas galioti. Ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, objektyviai ir nešališkai, su prokurorų bei ikiteisminio tyrimo teisėjo tuo klausimu nurodytais motyvais visiškai sutinka ir apygardos teismas.

B. R. skunde nurodoma, jog G. L., manydama, kad įgaliojimu A.P. R. jai atidavė pinigus, neteisėtai valdydama pinigus kaip savo, po A.P. R. mirties, tyčia neįtraukdama pagal įgaliojimą gautų pinigų į paveldimo turto pasisavino jam priklausančio turto dalį, t.y. tokiais veiksmais G. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 1 d. Pagal BK 183 str. 1 d. yra baudžiamas tas asmuo, kuris pasisavino jam patikėtą turtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėto svetimo turto pasisavinimas padaromas tik esant tiesioginei kaltininko tyčiai, t.y. asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi ar naudoja jam patikėtą turtą ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori. Iš bylos duomenų matyti, kad G. L. buvo įtariama pasisavinus jai patikėtą svetimą turtą – 27500 Lt, gautus už pagal įgaliojimą parduotą A. P. R. 0,76 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad tarp A.P. R. ir G. L. buvo susiklostę artimi, draugiški, pasitikėjimo vienas kitu verti santykiai. Tai, kad tarp A.P. R. ir G. L. buvo draugiški, artimi, kaip giminaičių santykiai, nurodė ir ji pati, paaiškindama, kad ji A.P. R. prižiūrėjo, pirko vaistus, maistą, veždavo pas gydytojus. Tai, kad tarp G. L. ir A.P. R. buvo geri santykiai, kad A.P. R. dar būdamas gyvas išreiškė savo valią, kad už parduotą miško plotą, pinigus atiduos G. L., patvirtino byloje apklausti nesuinteresuoti liudytojai B. S., R. Z., J. P., A. R.. Taip pat apie jų santykius, pasitikėjimą galima spręsti ir iš to, kad dar būnant gyvam, A.P. R. parašė įgaliojimą G. L. parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, turintį 0,76 ha bendro ploto, bei kaip vieną iš sąlygų nurodė ir teisę gauti pinigus už parduotą turtą (b.l. 8). Kaip matyti iš 2007-03-16 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pinigai už parduotą žemės sklypą buvo pervesti į G. L. sąskaitą. Apklausus liudytoja įgaliojimą surašiusią notarę, ji savo apklausoje nurodė, jog rašant įgaliojimą A.P. R. buvo klausiama, kur jis nori pervesti pinigus už parduotą žemės sklypą. Jis nurodė, kad pinigus tegul gauna G. L., nors jam buvo siūlyta, pinigus pervesti į jo sąskaitą, tačiau jis pasakė, kad pinigus gautų G. L.. Taip pat nurodė, jog įgaliotojas A.P. R. galėjo ginčyti sudarytą sandorį, jeigu jis būtų neatitikęs jo tikrosios valios (b.l. 50-51). Kaip iš bylos duomenų matyti, ką teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, jog pinigai pagal įgaliojimą į G. L. sąskaitą buvo pervesti A.P. R. esant gyvam, likus dviems mėnesiams iki jo mirties, bei iš G. L. parodymų matyti, kad ji dar esant gyvam A.P. R. pranešė, kad pinigus už parduotą sklypą gavo, klausė kaip su jais elgtis (b.l. 61-62). Byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų įrodančių, kad A.P. R. norėjo panaikinti įgaliojimą ar atgauti pinigus už parduotą sklypą, kurie būtų pasisavinti prieš jo valią, nustatyta netgi priešingai- jis išreiškė savo valią, jog sklypą parduotų už įgaliotinio sutartą kainą ir pinigus gautų įgaliotinė – dukterėčia G. L.. Tą taip pat patvirtina ir aukščiau nurodytos įgaliojimą surašiusios notarės parodymai. Nors CK 6.469 str. 1 d. nurodyta, kad sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos, bei pagal CK 2.134 str. nustatyta, kad atstovas atstovaujamojo vardu nedali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ar kitais artimais giminaičiais. Iš aukščiau išdėstytų duomenų matyti, kad nei A.P. R., nei G. L. nesilaikė CK 6.469 str. 1 d. ir 2.134 str. nuostatų, tačiau dovanojimo sutarties formos ir sąlygų nesilaikymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, nes tai yra civiliniai teisiniai santykiai, kurie reguliuojami civilinės teisės normomis, o ginčai dėl jų sprendžiami civilinio proceso tvarka. G. L. veikoje nėra ir BK 184 str. (turto išvaistymas) numatyto nusikaltimo sudėties. Tam, kad turtą būtų galima pasisavinti ar išvaistyti, visų pirma jis turi būti svetimas. Prieš mirtį A.P. R. leido G. L. disponuoti ginčijamu turtu ir su juo ji galėjo elgtis savo nuožiūra. Jeigu pareiškėjas mano kitaip, šalys geruoju negali pasidalinti ginčijamo turto, tai ginčo išsprendimui yra pakankamai civilinės teisės reguliuojamų svertų ir nebūtina baudžiamąją teisę pasitelkti kaip keršto ar gąsdinimo įrankį.

Įvertinus visus bylos duomenis, atsižvelgiant į anksčiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas atliktas pilnai, visapusiškai, nešališkai. Surinkti dar daugiau kokių nors objektyvių duomenų nėra galimybių, todėl naikinti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

B. R. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Vytautas Norkūnas