Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo S. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovei A. M. dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės A. M. priešieškinį ieškovui S. K. dėl teisinės pagalbos išlaidų bei lėšų pagal panaikintą teismo sprendimą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 11 642,77 Eur skolą, 1 261,30 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-12 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas – butas, adresu Turgaus a. 17-11, Klaipėda, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

A. K. rajono apylinkės teismui pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovo S. K. 2518,31 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 1 709,63 Eur sumą, kurią ji sumokėjo ieškovui vykdydama panaikintą Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-26 sprendimo dalį, A. M. skolą S. K. sumažinti 4 227,94 Eur suma, pakeisti paskolos sutarties įvykdymo terminus, priteisti iš S. K. 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinio įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovui priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, esančias ieškovo sąskaitose, turtines teises, priklausančias ieškovui ir esančias pas ieškovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant 4 227,94 Eur sumos.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-02-23 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ieškovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o jų neradus ar esant nepakankamai, – ieškovui priklausančias pinigines lėšas, neviršydamas 4 227,94 Eur sumos, uždraudė bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leido atsiskaityti su ieškove. Teismas nurodė, kad prašoma priteisti suma fiziniam asmeniui yra didelė, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Atskiruoju skundu ieškovas S. K. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-23 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad atsakovės priešieškinis aiškiai nepagrįstas, nes atsakovė nurodo netikslias sumas. Be to, prašomos priteisti sumos jau yra priteistos kitoje byloje, o dalį išlaidų – 1 144,81 Eur ieškovas yra grąžinęs.

Atsakovė A. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad priešieškinis nepagrįstas. Nepaisant to, kad 1 709,63 Eur atsakovei yra priteista kitoje byloje, ieškovas šių lėšų nėra grąžinęs, todėl atsakovė turi teisę jas prašyti priteisti iš ieškovo ir šioje byloje. Tai, kad atsakovė 2 518,31 Eur išlaidų advokato pagalbai neprašė priteisti kitoje jai palankiai pasibaigusioje civilinėje byloje, nereiškia, kad ji negali prašyti jų atlyginti kaip patirtos žalos. Ieškovas teigia, kad dalį sumos jis yra grąžinęs, tačiau ieškovo nurodytos sumos yra išlaidos už kasacinį skundą, dokumentų įteikimą, antstolio bei kitos bylinėjimosi išlaidos, t. y. jos nesusijusios su atsakovės prašomomis priteisti sumomis.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo įvykimas gali būti apsunkintas.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Pažymėtina, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovų atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovams, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, kad pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.). Kita vertus, tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, nes ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.

Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį ir prašė priteisti 2 518,31 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir 1 709,63 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo ieškovui pagal Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-26 sprendimo dalį, kuri Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-06 buvo panaikinta. Atsakovė taip pat prašo šiomis sumomis sumažinti ieškovo prašomą iš jos priteisti skolą. Šio reikalavimo įvykdymui užtikrinti atsakovės prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas ieškovo turtas, neviršijant 4 227,94 Eur sumos. Ieškovas teigia, kad prašomos priteisti sumos yra aiškiai nepagrįstos, nes 1 709,63 Eur suma yra priteista kitoje byloje, o dalį iš prašomos priteisti 2518,31 Eur sumos jis yra sumokėjęs. Su šiomis skundo nuostatomis apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.

Iš teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad atsakovei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2254-889/2016, pritaikius atgręžtinį vykdymą, yra priteista 1 709,63 Eur suma iš ieškovo. Taigi esant teismo nutarčiai dėl šioje byloje prašomų priteisti 1 709,63 Eur, atsakovė nepagrįstai šią sumą prašo priteisti dar ir šioje byloje. Dėl to darytina išvada, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl 1 709,63 Eur priteisimo yra tikėtinai nepagrįstas ir dėl to nėra pagrindo taikyti ir šios sumos laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo turtui.

Atsakovė prašo priteisti ir 2 518,31 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias ji patyrė kitoje civilinėje byloje, tačiau kartu ji prašo šią sumą įskaityti į ieškovo iš jos prašomą priteisti skolą. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad atsakovė neginčija ieškovo prašomos priteisti skolos, tačiau reiškiamu priešieškiniu prašo sumažinti iš jos ieškovui priteistinas sumas. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo išvadai, jog reikalavimas dėl 2 518,31 Eur priteisimo yra tikėtinai nepagrįstas. Tačiau įvertinus tai, kad atsakovės skola ieškovui yra beveik 3 kartus didesnė už jos prašomas priteisti sumas, atsižvelgus į tai, kad ji pripažįsta ieškovo prašomą priteisti skolą, tik prašo pratęsti jos mokėjimo terminus, taip pat įvertinus tai, kad reikalavimas dėl 1 709,63 Eur priteisimo yra tikėtinai nepagrįstas, darytina išvada, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo turtui pagal atsakovės priešieškinį. Be to, atsakovė prašo atlikti įskaitymą, kadangi ieškovo prašoma priteisti suma yra daug didesnė, nėra grėsmės ir teismo sprendimo įvykdymui tuo atveju, jeigu atsakovės priešieškinio reikalavimai būtų patenkinti, nes jie tikėtinai būtų įskaityti į ieškovui iš atsakovės priteistiną skolą. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovo turtui neatitiktų ir laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo principo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo turtui netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškovas už atskirąjį skundą sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį. Patenkinus ieškovo atskirąjį skundą ieškovui iš atsakovės priteistinas 28 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovės A. M. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo S. K. turtui.

Priteisti ieškovui S. K. iš atsakovės A. M. 28 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą.