Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei L. M.-Valaitei,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1. 2019 m. gegužės 21 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 34 MGL dydžio bauda, įskaitytas laikinasis sulaikymas, prilygintas 2 MGL dydžio baudai;

2. 2020 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį galutine 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gegužės 21 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme ir paskira subendrinta 40 parų arešto ir 32 MGL (1600 eurų) bauda (2020 m. rugsėjo 18 d. arešto bausmė atlikta, bauda nesumokėta),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. U. 2020 m. lapkričio 10 d. apie 23.00 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu šeimos narei – sugyventinei G. K., du smūgius į kairį skruostą, tuo nukentėjusiajai G. K. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

4. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su veika.

6. Nagrinėjamojoje byloje S. U. konflikto su sugyventine G. K. pasėkoje tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę (sudavė jai du smūgius į kairį skruostą), šia veika sukėlė padarinius – fizinio skausmo G. K. sukėlimą, tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nekilo ginčo, kad nukentėjusioji G. K. buvo kaltinamojo sugyventinė, su kuria jis kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, taigi juos siejo šeiminiai santykiai. Taip pat nagrinėjamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad veika buvo padaryta 2020 m. lapkričio 10 d. apie 23 val. 00 min., gyvenamojo buto kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), Prienuose. Nusikalstamos veikos pasekmės – sugyventinei sukeltas fizinis skausmas. Tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nustatyta kaltė, kad S. U. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį - sugyventinę. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį, byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai.

7. Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai S. U. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pasitvirtino. S. U. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, kurie sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei aukščiau įvertinti kiti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad S. U. 2020 m. lapkričio 10 d. apie 23.00 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu šeimos narei – sugyventinei G. K., du smūgius į kairį skruostą, tuo nukentėjusiajai G. K. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taigi, kaltinamojo S. U. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Bausmės skyrimas

8. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

9. Kaltinamasis S. U. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo S. U. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, kai teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). S. U. du kartus teistas, teistumas įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas ir neišnykęs, vieną bausmę – areštą, atlikęs, kitos bausmės – baudos, nesumokėjęs (b. l. 30-52), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (b. l. 53-57), vykdo individualią veiklą (b. l. 59), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 61), nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 94).

10. Vertinant kaltinamojo S. U. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis, būdamas du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėlei teisiamas už tyčinio nusikaltimo padarymą, ankščiau eilę kartu buvo baustas administracine tvarka, nuobaudos neįvykdytos, baudos nesumokėtos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kaltinamasis teigiamų išvadų iš savo netinkamų, visuomenėje smerktinų, nusikalstamų veiksmų nedaro, yra abejingas visuomenėje nustatytoms elgesio taisyklėms ir moralės normoms, galiojantiems įstatymams, turi polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad S. U. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo būsenoje, neįvykdęs bausmės - nesumokėjęs baudos, darytina išvada, kad šios nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Aptarti duomenys itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Šie kaltinamąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos lengvesnės bausmės rūšys jam jokios įtakos neturėjo, baudos bausmė neįvykdyta, bauda nesumokėta, juolab buvo skirta ir trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas. Atsižvelgiant į tai, netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytą baudą ar arešto bausmę, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai, minėtos bausmės kaltinamajam poveikio nepadarys. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant mažesnį nei vidurkis (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

11. Kadangi kaltinamasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

12. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.).

13. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nevengė atsakomybės dėl padarytos nusikalstamos veikos, padarytą veiką pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, jis dirba, vykdo individualią veiklą, yra jaunas, darbingo amžiaus, nukentėjusioji byloje civilinio ieškinio nepareiškė, todėl siekiant išlaikyti S. U. teigiamus socialinius ryšius, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 3 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų ir 6 mėnesių terminui, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos S. U. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. U. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2020 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos subendrintos bausmės dalies – nesumokėjęs 32 MGL (1600 eurų) baudos (areštas atliktas), todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 65 straipsnio pagrindu bendrintina visiškai sudedant su 2020 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta 32 MGL (1600 eurų) baudos bausme.

15. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, S. U. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. lapkričio 10 d. 23.30 val. iki 2020 m. lapkričio 11 d. 10.15 val. (b. l. 68-70).

Dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidų, daiktų, kardomosios priemonės

16. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

17. Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

18. Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.

19. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, S. U. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71-72).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. U. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 65 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2020 m. vasario 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 32 MGL (1600 eurų) baudos bausme, ir S. U. skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 32 MGL (1600 eurų) baudą, ją nustatant sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu S. U. paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, S. U. įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, S. U. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. lapkričio 10 d. 23.30 val. iki 2020 m. lapkričio 11 d. 10.15 val. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam S. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.