Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas, Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P. kaltinamas tuo, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. liepos 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2021 m. rugpjūčio 12 d., pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskyrus jam 60 parų arešto bausmę, tačiau dar nesuimtas, nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2022 m. birželio 4 d. vengė atlikti arešto bausmę, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje.

Kaltinamasis P. P. nurodė, kad jis nesislapstė, nes kiekvieną dieną važinėjosi iš Telšių į darbą, vaikščiojo į parduotuvę ir niekas jo nesulaikė. Šiek tiek pripažįsta, kad yra kaltas, nes jam skambino iš policijos ir jis nevyko kviečiamas. Pasak kaltinamojo, jis nenuėjo į policiją, nes nenorėjo važiuoti atlikti arešto bausmės. Pasak kaltinamojo, jam jau buvo atidėtas arešto bausmės atlikimas, norėjo jog ir dar kartą būtų atidėtas. Kaip nurodė kaltinamasis, jis sutinka su kaltinimu, tik nesutinka su tuo, kad slapstėsi.

Prokurorei pakeitus kaltinime nurodytas faktines aplinkybes kitomis, kaltinamasis nurodė, kad su pasikeitusiu kaltinimu susipažino. Pasak kaltinamojo kažkiek vengė atlikti arešto bausmę, bet trumpesnį laiką, nei nurodyta prokurorės. Kaip nurodė kaltinamasis, jis pasiskambindavo į Šiaulių tardymo izoliatorių, kad jam atidėtų areštą. Jam atsiuntė laišką, kurį reikėjo pasirašyti ir atsiųsti jį atgal. Antrą kartą, kai prašė atidėti, atidėjo jam be pasirašymo ir sakė, kad nepaduos į paiešką. Kaip nurodė kaltinamasis, jis vasario mėnesį parašė pasižadėjimą vykti atlikti arešto bausmę. Nenuvyko, nes buvo perpjautas pirštas. Paskui vengė ir pats neprisistatė, tačiau buvo Telšiuose, niekur nebuvo pradingęs. Policija su juo buvo susisiekusi telefonu du kartus ir jis nenuvyko į policiją. Nevyko, nes išvažiuodavo į darbą Palangoje kiekvieną rytą, o vakare grįždavo, dirbo pagal individualią veiklą „(duomenys neskelbtini)“. Pasak kaltinamojo, vengimas pasireiškė taip, kad išvažiuodavo į darbą, o turėjo prisistatyti į Šiaulių tardymo izoliatorių, bet nevyko, nes norėjo dar užsidirbti pinigų.

Be kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiškai buvo ištirti visi rašytiniai įrodymai, esantys byloje, apklausti liudytojai V. R., R. B.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 2 straipsnio 4 dalyje. Šis nusikalstamos veikos sudėties modelis taikomas ir baudžiamojo nusižengimo atveju. Tiek nusikalstamos veikos, tiek baudžiamojo nusižengimo sudėtis suprantama kaip baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Motyvuojamoji dalis

BK 242 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę, kai asmuo dar nėra suimtas. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo.

Teismų praktikoje atskleistas veiksmų sudarančių kaltės turinį objektyvioji išraiška (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-1073/2019), kuri pasireiškia veiksmų atlikimu apsunkinančių jo suradimą bausmės atlikimui. Tokie veiksmai galėtų būti gyvenamosios vietos, išvaizdos, keitimas, išvykimas į užsienį, ėmimasis kitokių priemonių, trukdančių nustatyti jo tapatybę.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus susitarimo dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo, kaltinamasis 2021 m. rugpjūčio 16 d. susitarė, kad jis arešto bausmę atliks nuo 2021 m. lapkričio 16 d (t.1, b. l. 10). Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus rašto dėl kaltinamojo paieškos, kaltinamasis buvo susisiekęs su bausmės atlikimo įstaiga ir prašė atidėti bausmės vykdymą iki 2022 m. sausio 25 d., nes jis turi daugiau bylų ir laukia, kol procesas pasibaigs ir jis atvyksiąs atlikti subendrintos bausmės. Šiaulių tardymo izoliatoriui nustačius, kad asmuo jokių bylų jo atžvilgiu nėra pradėta ir jis neatvyko atlikti arešto bausmės, prašė pradėti kaltinamojo paiešką (t. 1, b. l. 9). Baudžiamojoje byloje esantis V. R. 2022 m. kovo 22 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad po bausmės vykdymo institucijos prašymo paskelbti kaltinamojo paiešką gavimo, kaltinamasis buvo rastas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jam buvo sužalota ranka ir jis negalėjo būti pristatytas arešto bausmės atlikimui. Dėl to jam 2022 m. vasario 12 d. buvo įteiktas įsipareigojimas atvykt atlikti arešto bausmę (t. 1, b. l. 28).

Teisiamojo posėdžio metu 2023 m. sausio 4 d. apklausta liudytoja V. R. nurodė, kad neatsimena, kiek laiko ieškojo kaltinamojo. Apie 2022 m. vasario 12 d. įvykį, ji nurodė, kad tada budėjo vakare ir pamatė P. P. einantį prie namo (duomenys neskelbtini), prie stotelės. Tada ji sustojo ir jis sakė, kad žino, jog jam reikia atlikti bausmę ir jis nuvyks. Pasak liudytojos, jis sakė kad tarėsi dėl bausmės atlikimo laiko su kažkuo ir rodė savo ranką, kuri buvo sužalota ir jis turi kreiptis į gydymo įstaigą. Kaip nurodė liudytoja, ji matė sužalotą ranką, todėl pristatyti į areštinę jo negalėjo, nes sužalotų žmonių areštinė nepriima. Dėl to taip viską ir paliko. Kaip nurodė liudytoja, ji turėjo lapą karantino laikotarpiu, kad jis supažindintas, kad turi atlikti areštą. Kaip nurodė liudytoja, kaltinamasis viską žinojo, prižadėjo atlikti arešto bausmę. Paskui jo ieškojo, bet durų niekas nedarė, ji jam skambino telefonu, jis pirmą kartą telefoną pakėlė. Kai ji prisistatė jam, tai jis jai prižadėjo atvykti. Kaip nurodė liudytoja, ji žinojo, kad jis dirba Palangoje, paskui per draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ir pas kurį P. lankydavosi, jo ieškojo. Kaip tik galėjo jo ieškojo ir po to kai pirmą kartą pakėlė ragelį ji jam skambino, tačiau jis nebekėlė. Liudytoja žinojo, kad jis Nidoje dirba ir savaitgaliais jo ieškojo.

Šių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis nevengė atlikti arešto bausmės. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, net ir po bausmės vykdymo institucijos prašymo paskelbti jo paiešką, jis buvo surastas. Jį suradus, jis nurodė ir savo telefono numerį, kuriuo pareigūnė vėliau prisiskambino. Taip pat policijai paskelbus jo paiešką buvo žinoma, kad jis dirba Palangoje ir Nidoje. Kaip nurodė liudytoja apklausta kaltinamojo paiešką vykdžiusi pareigūnė, jai buvo žinomi ir kaltinamojo draugai ir iš jų ji gavusi informaciją apie kaltinamąjį, todėl konstatuoti, kad asmuo savo veiksmais būtų apsunkinęs jo suradimą, nėra jokio pagrindo. Baudžiamosios atsakomybės vertinimo kontekste situacijos nekeičia ir aplinkybė, kad kaltinamasis nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tai nepaneigia fakto, kad kaltinamasis gyveno įprastą gyvenimą ir nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas išvengti bausmės atlikimo. Į bylą surinkti įrodymai patvirtina kaltinamojo poziciją, kad jis nenorėjo atlikti arešto bausmės, tačiau niekur nesislapstė.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas konstatuoja, kad asmens savanoriškas neatvykimas atlikti arešto bausmės, išsisukinėjimas, įvairiausių priežasčių sugalvojimas, dėl kurių jis negali atlikti bausmės, ir jų pateikimas institucijoms negali būti laikoma vengimu atlikti bausmę. Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnyje numatyta arešto atlikimo tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje užtikrintas nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, pristatymas per policiją paskelbiant jų paiešką. Taigi įstatymų leidėjas yra sukūręs mechanizmą, kuriuo užtikrina nuteistųjų pristatymą bausmės atlikimui. Tik šio mechanizmo apsunkinimas, kai nuteistieji aktyviais veiksmais vengia ir slapstosi gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.

Teismo įsitikinimu, baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų ar baudžiamojo nusižengimo pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. tiek veika, tiek baudžiamasis nusižengimas turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis savanoriškai neprisistatęs į bausmės atlikimo vietą savanoriškai esminės žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms nepadarė. Dėl to jis išteisintinas pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų kaip vieno iš baudžiamojo nusižengimo požymio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendė:

P. P. kaltintą pagal BK 242 straipsnį išteisinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.