- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- T-1454-548/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19486-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Nuteistasis
- J. G.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. G. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 27 d. priimtu nutarimu Nr. 95-431 nutarta taikyti nuteistajam J. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 2 mėnesių 3 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. liepos 23 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 87 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį veną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, tačiau drausmine tvarka nebuvo baustas, galiojančių nuobaudų neturi, už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse bei stropų darbą vieną kartą skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi finansinių įsipareigojimų. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Komisijos nutarimą taikyti J. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atsisakytina patvirtinti.
J. G. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 183 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 (I) straipsniu šią bausmę sumažino 1/3 iki 8 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 5 metai laisvės atėmimo. Įskaityta 1 diena.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio l dalį – 63 straipsnio l dalis, 4 dalis, paskirta 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio l dalimi, 4 dalies 9 punktu paskirtą bausmę subendrino su 2019 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme – galutinė bausmė 5 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, įskaityta 2 dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 281 (I) straipsnio 1 dalį paskirta 3 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 (I) straipsniu paskirtą bausmę sumažino 1/3 iki 2 metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirtą bausmę subendrino su 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi – galutinė bausmė 5 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia nuo 2019 m. spalio 22 d. Įskaityta į bausmę 1 diena.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi išaiškinta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies 5 pastraipos formuluotė: į paskirtos bausmės laiką įskaityti, pagal 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį, reiškia, jog į galutinę 5 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo bausmę, turi būti įskaityta visa 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės realiai atlikta dalis, t. y. visas laikotarpis nuo J. G. sulaikymo iki paleidimo pagal 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendį.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartimi išaiškino, kad į bausmės laiką, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nuosprendžiu turi būti įskaityta visa 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės realiai atlikta dalis, t. y. visas laikotarpis nuo J. G. sulaikymo iki paleidimo pagal 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendį – galutinė bausmė 5 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Įskaityta į bausmę 2 metai 3 mėnesiai 24 dienos.
Anksčiau teismo teistas.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė J. Š.–P. pateikė skundą dėl Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo taikyti nuteistajam J. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kuriuo prašo teismo priimti nutartį netvirtinti 2020 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimo dėl nuteistojo J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde prokurorė nurodo, kad aptartos aplinkybės neleidžia palankiai spręsti apie nuteistojo J. G. gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Darytina išvada, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Būtent todėl nuteistojo pataisos procesas turi ir toliau būti tęsiamas pataisos namuose.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė L. B. pateikė skundą dėl Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimo taikyti nuteistajam J. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kuriuo prašo teismo priimti nutartį netvirtinti 2020 m. liepos 27 d. Komisijos nutarimo dėl nuteistojo J. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde prokurorė nurodo, kad nuteistasis paskutiniu metu deda pastangas pasitaisyti, neišreiškia neigiamų nuostatų įstatymų ar priežiūros atžvilgiu, tačiau šiuo metu negalima pripažinti, kad nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. G. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis, už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse bei stropų darbą vieną kartą skatintas, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi finansinių įsipareigojimų. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismo nuomone, J. G. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog J. G. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, tačiau drausminė nuobauda nebuvo paskirta. Nors nuteistajam drausminė nuobauda nebuvo paskirta, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Pagal „OASys“ metodiką J. G. nustatyta vidutinė – 87 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys artimi kriminogeniniams veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertina, kad J. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau buvo teistas, bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Be to, dažnai kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti tinkamų alternatyvų, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, apie savo tikslus kalba nekonkrečiai, nesugeba suprasti savo paties požiūrio ir kitų asmenų situacijos vertinimo skirtumų, linkęs pasitikėti savo asmeniniu patyrimu, todėl nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, J. G. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 2 mėnesiai 3 dienos, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis J. G. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 95-431.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 95-431 taikyti nuteistajam J. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.