Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-07-23 · Byla Nr. TS-85-1078/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-23
Bylos Nr.
TS-85-1078/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Nuteistasis
Ž. M.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-85-1078/2024
Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo Ž. M., a. k. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo G. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-1676,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. M. nuteistas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį, paskirta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nustatant nedelsiant atliktinos bausmės dalį – 1 metus, likusios bausmės dalies vykdymą atidedant 2 metams.

Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendis pakeistas – Ž. M. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, nusikalstama veika iš BK 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 2 dalį, panaikinta Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžio dalis, kuria Ž. M. iš dalies atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės atlikimo pradžia – 2024 m. gegužės 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. gegužės 6 d. (užsk. 1 metai), 1/3 paskirtos bausmės atliko 2024 m. gegužės 6 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. birželio 12 d. – 1 metai 10 mėnesių 24 dienos.

Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. RV-25-1676 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti Ž. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Šalies argumentai

Ž. M. atstovas advokatas G. K. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su ar be intensyvios priežiūros. Skundas motyvuojamas tuo, jog Komisija iš esmės apsiribojo formaliais motyvais, savo išvadas darė prielaidų ir spėjimų pagrindu bei objektyviai nenagrinėjo klausimo iš esmės – nenurodė konkrečių motyvų, kodėl negalima taikyti lygtinio paleidimo Ž. M. atžvilgiu. Skunde nurodoma, kad Komisija neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis rodo pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustojo vartoti narkotines medžiagas, dėjo pastangas pasikeisti ir gyventi sveikai. Skunde taip pat pažymima, jog Ž. M. per visą bausmės atlikimo laikotarpį subrendo kaip asmenybė, suprato savo netinkamą elgesį, o būdamas laisvėje įsidarbino, pradėjo aktyviai sportuoti, išlaikė profesionalaus vairuotojo kursus, lankė kursus apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą ir susirado gyvenimo draugę. Pabrėžiama, jog Komisija savo nutarime būtent nevertino šios aplinkybės, jog nuteistasis susirado draugę, pas kurią namuose lygtinio paleidimo atveju gyventu, be kita ko, kuri ir darytu teigiamą įtaką, kadangi yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą ir užsiima akademine veikla. Nuteistojo atstovas taip pat nurodo, jog Komisija neatsižvelgė ir į tai, jog Ž. M. suėmimo laikotarpiu nepadarė jokių drausmės pažeidimų, išėjęs į laisvę savo noru susisiekė su Probacijos tarnyba, būdamas laisvėje beveik du mėnesius aktyviai stengėsi keisti savo gyvenimą pozityvia linkme.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje būtina pažymėti, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl net ir nustačius formaliąsias ir materialiąsias nuteistojo lygtinio paleidimo sąlygas, institucija ar teismas sprendžiantis lygtinio paleidimo klausimą gali jo netaikyti, jeigu yra pagrįstos priežastys manyti, kad bausmės tikslai vis dar nėra pasiekti ar nuteistajam dar per anksti tęsti resocializaciją probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo Ž. M. atstovo skundu, išnagrinėjęs Komisijos Nutarimą ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, nustatė, kad Komisija 2024 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. RV-25-1676 nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad Komisijos priimtas Nutarimas turi būti panaikintas, nes jį priimant nebuvo atsižvelgta į skunde nurodytas aplinkybes, tačiau tokiai išvadai padaryti nėra jokio pagrindo. Komisija tokį savo motyvuotą ir išsamų sprendimą priėmė, įvertinusi atliktos laisvės atėmimo bausmės trukmę, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadą ir atliktą nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. Ž. M. skunde išdėstytos aplinkybės, dėl ko turėtų būti taikomas lygtinis paleidimas, nesuponuoja išvados, jog Nutarimas nėra visapusiškai motyvuotas ir nepagrįstas. Komisijos nutarime, kuriame yra priimtas sprendimas nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra atsižvelgta į Ž. M. charakterizuojančių aplinkybių visumą, jos tinkamai įvertintos ir remiantis visomis išanalizuotomis aplinkybėmis priimtas įstatymų reikalavimus atitinkantis Nutarimas.

Pabrėžtina, jog kiekvienu atveju, dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo, sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Formaliųjų įstatymų nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Tuo tarpu, šiuo atveju nustatyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl vertintina jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir sprendžiama, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad Ž. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Ž. M. deda pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme, dalyvavo programose „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programa“ ir „Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programa“. Būdamas laisvėje Ž. M. taip pat dėjo pastangas ir atsikratė priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, pradėjo aktyviai gyventi ir sportuoti, įsidarbino (duomenys neskelbtini), kur yra charakterizuojamas teigiamai, o lygtinio paleidimo atveju būtų suteikta darbo vieta. Būdamas laisvėje nuteistasis gyveno (duomenys neskelbtini), surašytoje charakteristikoje apie Ž. M. atsiliepiama teigiamai. Visgi teismas pažymi, jog minėtą (duomenys neskelbtini) charakteristiką surašė nuteistojo gyvenimo draugė, su kuria susipažino būdamas laisvėje ir pas kurią namuose gyventų lygtinio paleidimo atveju, o ne trečiasis asmuo, kuris būtų galėjęs objektyviai įvertinti Ž. M.

Teismas pažymi, jog tiek skundžiamame Nutarime, tiek Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2024 m. gegužės 27 d. išvadoje (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) yra nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu Ž. M. nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš BK 180 straipsnio 3 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį, tačiau išanalizavus Nutarimo ir Socialinio tyrimo išvados visumą, matyti, jog buvo padaryta rašymo klaida, kadangi nuteistojo neteisėti veiksmai (plėšimas pagrobiant didelės vertės svetimą turtą) yra aprašomi teisingai.

Teismas įvertinęs Nutarime, Socialinio tyrimo išvadoje ir nuteistojo asmens byloje išdėstytas aplinkybes nustatė, jog pirmą kartą Ž. M. su policijos pareigūnais susidūrė ir buvo nuteistas būdamas 17 metų, anksčiau teistas 6 kartus (Lietuvos Respublikoje ir Danijos Karalystėje), realią laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą (bausmė tęstinė); šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieną sunkų nusikaltimą (plėšimas) bei vieną apysunkį nusikaltimą (disponavimas suklastotu dokumentu). Iš nusikalstamų veikų visumos matyti, jog pastarieji teisės pažeidimai neturi sunkėjimo tendencijos, kadangi Ž. M. anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajame būdingo nusikalstamo elgesio (smurtinio ir finansinės naudos siekimo) modelio dalis. Vilniaus kalėjime 2024 m. gegužės 24 d. buvo atliktas pirminis Ž. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo taikant OASys metodiką nebuvo atlikta. Atkreipiant dėmesį į Ž. M. kriminogeninius veiksnius, socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad statiniai veiksniai yra: 1) teistumai (8), 2) pirmą kartą susidūrė su teisėsaugos pareigūnais ir buvo nuteistas būdamas nepilnametis (17 m.), 3) dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo (smurtinio ir siekiant finansinės naudos) elgesio modelio dalis; dinaminiai veiksniai yra: 1) nusikalstamų veikų motyvas – finansinė nauda, 2) piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, 3) emociniai sunkumai, susiję su nuteistojo nusikalstamu elgesiu (diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotines medžiagas), 4) problemų sprendimo įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių numatymo sunkumai, 5) kriminalinės nuostatos, 6) neigiama nuostata į visuomenės vertybes; apsauginių veiksnių nėra nustatyta.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog Ž. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2024 m. gegužės 6 d., duomenų, jog būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais nėra nustatyta. Bausmės atlikimo metu nesimoko, nedirba, nebuvo skatintas ar baustas, pagal OASys metodiką buvo atliktas tik pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog Ž. M. nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su teigiamomis nuostatomis kriminalinio elgesio atžvilgiu bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių, apribojimų ir visuotinai priimtinų moralinių normų. Nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas bei orientavimasis į savo poreikių patenkinimą, menki problemų sprendimo įgūdžiai yra aktualūs kriminogeniniai poreikiai, kurie laikytini kaip galima prielaida nusikalsti. Praeityje padarytos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos, suponuoja, jog nuteistojo padaryti teisės pažeidimai nebuvo atsitiktiniai, Ž. M. buvo linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o taikomos bausmės realios įtakos jo mąstymo, požiūrio pokyčiams ir teigiamai elgesio korekcijai neturėjo. Pabrėžtina, jog nuteistajam būdingos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos, kurios siejosi su jo netinkamu elgesiu, visgi Ž. M. dalyvavo intervencinėje priemonėje, skirtoje šio kriminogeninio poreikio valdymui ir kaip pats nurodė, sėkmingai išsigydė priklausomybę narkotinėms medžiagoms. Taip pat pažymėtina, jog nuteistasis būdamas laisvėje surado gyvenimo draugę, sulaukia paramos bei palaikymo iš savo artimųjų, o tai vertintina kaip svarbus nuteistojo tolesnio integracijos į visuomenę palengvinantis veiksnys, tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog teigiami santykiai su artimaisiais anksčiau jo nesustabdė daryti nusikalstamų veikų. Taip pat būdamas laisvėje nuteistasis susirado darbą, šiuo metu finansinių įsipareigojimų neturi, visgi ši aplinkybė negali būti vertinama kaip apsauginis veiksnys, mažinantis nusikalstamo elgesio riziką, kadangi Ž. M. nusikalstamų veikų motyvas buvo finansinė nauda.

Iš aptartų aplinkybių matyti, jog Ž. M. nors ir stengiasi keisti savo elgesį pozityvia linkme, tačiau nuteistojo praeityje periodiškai vykdytos nusikalstamos veikos, nepaisant priimtinų elgesio ir moralinių normų bei turint tikslą savas finansines problemas spręsti nusikalstamu būdu, suponuoja prielaidą griežčiau vertinti nustatytas aplinkybes, kurios yra reikšmingos Ž. M. lygtiniam paleidimui, siekiant atsižvelgti ne tik į nuteistojo, bet ir į visuomenės interesus, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų nustatytą bausmę ar jos dalį, kuri jį taip paveiktų, kad ateityje būtų laikomasi įstatymų ir nebūtų sukeliama grėsmė aplinkiniams. Pažymėtina, jog Ž. M. Vilniaus kalėjime atlikinėja laisvės atėmimo bausmę itin neilgą laiko tarpą, jam buvo atliktas tik pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, dėl ko nėra galimybės nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kitimo.

Aptartos aplinkybės rodo, kad yra matoma nuteistojo pažanga siekiant keisti savo gyvenimo būdą, tačiau kaip teisingai nurodoma skundžiamame Nutarime, Ž. M. laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime atlieka itin trumpą laiką – tik nuo 2024 m. gegužės 6 d., jam yra padarytas tik pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir vertinti padarytą pažangą laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu yra neįmanoma, kadangi nuteistasis dar nespėjo įsitraukti į resocializacijos procesą. Esant šioms aplinkybėms, teismas sutinka su Komisijos Nutarime išdėstyta pozicija, jog atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje pateiktus duomenis, vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes bei į itin trumpą bausmės atlikimo laiko tarpą, konstatuotina, jog nėra įmanoma nustatyti nuteistojo reikšmingos pažangos, valdant nusikalstamo elgesio riziką, tuo pačiu neįmanoma objektyviai spręsti, jog nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, jog skundžiamas Komisijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo panaikinti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus Ž. M. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti. Padarytos nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, itin trumpas laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpis, per kurį nebuvo dar nebuvo įsitraukta į resocializacijos procesą, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus Ž. M. iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, būdamas laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo Ž. M. atstovo advokato padėjėjo G. K. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. RV-25-1676 netaikyti nuteistajam Ž. M. lygtinį paleidimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė