Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-08-31 · Administracinė byla Nr. eI-1055-739/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-31
Bylos Nr.
eI-1055-739/2016
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00058-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
Utenos teritorinės
Advokatai
Vilius Mačiulaitis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1055-739/2016Proceso Nr. 3-65-3-00058-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.2; 1.1.3; 1.38; 3.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Irenai Žemaitienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui,

atsakovės Utenos teritorinės darbo biržos atstovėms A. B., I. S., V. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Utenos teritorinei darbo biržai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir pareiškėja, ir projekto teikėja) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Utenos teritorinės darbo biržos (toliau – ir Utenos TDB, ir atsakovė) Anykščių skyriaus 2016 m. vasario 22 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2016 m. vietinių užimtumo iniciatyvų projekto paraiškos atmetimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Utenos TDB išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo ir priimti naują sprendimą; 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2016 m. vasario 3 d. atsakovei pateikė vietinių užimtumo iniciatyvų (toliau – ir VUI) projekto veiklos plėtros paraišką subsidijai gauti (toliau – ir Paraiška). Paraiškoje nurodė, kad projekto įgyvendinimo metu įmonė planuoja paruošti 7 reikalingas naujas darbo vietas ir įsigyti būtiniausius darbo įrankius, įrangą, transporto priemones. Paaiškino, kad 2016 m. vasario 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2016 m. vasario 11 d. raštas) atsakovė prašė patikslinti kai kurias Paraiškoje nurodytas aplinkybes ir pateikti papildomą informaciją. 2016 m. vasario 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2016 m. VUI projekto paraiškos tikslinimo“ (toliau – ir Paraiškos patikslinimas) pareiškėja pateikė atsakovės prašomą informaciją, susijusią su Paraiškoje nurodytų duomenų papildymu ir patikslinimu, tačiau skundžiamu Sprendimu Utenos TDB nurodė, jog Paraiška neatitinka Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. A1-499 (toliau – ir Aprašas) reikalavimų, todėl nusprendė Paraišką atmesti. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas atsakovės Sprendimas yra neteisėtas, kadangi jis yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįstas motyvuotais ir išsamiais argumentais, jame nenurodyti konkretūs Aprašo punktai, kurių neatitinka pareiškėjos Paraiška.

Pareiškėjos atstovas advokatas V. Mačiulaitis 2016 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje palaikė skundą jame nurodytų motyvų pagrindu. Pareiškėjos atstovas teigė, kad pareiškėja 2016 m. vasario 12 d. raštu, atsakydama į atsakovės 2016 m. vasario 11 d. prašymą patikslinti duomenis, pateikė Paraiškoje nurodytus duomenis patikslinančią informaciją ir paaiškinimus pagal kiekvieną atsakovės punktą, tačiau ginčijamu Sprendimu atsakovė pareiškėjos Paraišką atmetė, ginčijamame Sprendime nurodydama papildomus Paraiškos patikslinime nustatytus trūkumus, dėl kurių pareiškėja teikdama Paraiškos patikslinimą negalėjo pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, mano, jog ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovė Utenos TDB atsiliepimu ir jos atstovės 2016 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2016 m. vasario 8 d. Utenos TDB Anykščių skyriaus Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų atrankos komisijos (toliau – ir VUI projektų atrankos komisija, ir Komisija) posėdyje buvo vertinama pareiškėjos, jos Paraiškos ir priedų atitiktis Aprašo reikalavimams. VUI projektų atrankos komisijos posėdyje buvo nuspręsta pasiūlyti Utenos TDB Anykščių skyriui raštu kreiptis į pareiškėją dėl nustatytų trūkumų pašalinimo. Atsižvelgiant į tai, Utenos TDB Anykščių skyrius 2016 m. vasario 11 d. raštu kreipėsi į pareiškėją ir prašė ištaisyti Komisijos posėdžio metu nustatytus Paraiškos trūkumus iki 2016 m. vasario 17 d. Teigė, kad pareiškėja 2016 m. vasario 12 d. Paraiškos patikslinimu tik iš dalies ištaisė atsakovės 2016 m. vasario 11 d. rašte nurodytus trūkumus. Paaiškino, kad VUI projektų atrankos komisija 2016 m. vasario 17 d. posėdžio metu apsvarstė Paraiškos patikslinime nurodytus paaiškinimus. Pažymėjo, kad Paraiškoje, jos prieduose ir Paraiškos patikslinime Komisija nustatė daug neatitikimų, prieštaravimų, pareiškėja nepagrindė dalies numatomų įsigyti darbo priemonių, nepaaiškino, kokias funkcijas atliks numatomi įdarbinti darbuotojai, todėl atsakovė nusprendė Paraišką atmesti. Ginčijamu Sprendimu atsakovė argumentavo kiekvieną Paraiškos neatitikimą bei nurodė Aprašo punktus ir kitus teisės aktus, taip pat Sprendimo apskundimo tvarką. Atsakovės nuomone, skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio nuostatas, kadangi jame nurodytos argumentacijos pakanka teisinių santykių esmei suprasti, jis yra pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis, todėl yra teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Utenos teritorinės darbo biržos Anykščių skyriaus 2016 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2016 m. vietinių užimtumo iniciatyvų projekto paraiškos atmetimo“, kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjos vietinių užimtumo iniciatyvų projekto plėtros paraišką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių institucijų (įstaigų) funkcijas, užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo ir darbo rinkos paslaugų teikimo organizavimą ir finansavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas (toliau – ir Užimtumo rėmimo įstatymas, ir Įstatymas) (ginčui aktualiu laikotarpiu taikytina 2015 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1825, galiojanti nuo 2015 m. liepos 1 d.). Pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį užimtumo rėmimo politiką įgyvendina Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinės darbo biržos. Sistemiškai vertinant minėtojo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 8 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 3 punkto nuostatas, teritorinės darbo biržos įgyvendina užimtumo rėmimo priemones, įskaitant ir aktyvias darbo rinkos politikos priemones, nagrinėjamu atveju – paramą darbo vietoms steigti. Viena iš paramos darbo vietoms steigti rūšių yra vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas, kuris organizuojamas siekiant įsteigti naujas darbo vietas atskirose savivaldybių (seniūnijų) teritorijose bedarbiams neterminuotai įdarbinti, telkiant vietos bendruomenės ir socialinių partnerių pastangas didinti gyventojų užimtumą (Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Aprašo 115 punktas). Aptariamos užimtumo rėmimo priemonės įgyvendinimą detalizuoja Aprašo nuostatos (ginčui aktuali Aprašo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. gruodžio 29 d.). Aprašo 119 punkte išvardinti dokumentai, kuriuos turi pateikti darbdavys, siekdamas įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektą bei gauti subsidiją darbo vietoms steigti. Vadovaujantis Aprašo 132 punktu, paraiškas, tinkamas subsidijai teikti, atrenka komisija, kuri privalo atlikti projekto teikėjo, paraiškos ir jos priedų atitikties šio Aprašo reikalavimams įvertinimą. Tokiam vertinimui atlikti turi būti remiamasi Aprašo 24 priede nustatyta Projekto teikėjo, paraiškos ir jos priedų atitikties Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo reikalavimams įvertinimo forma (toliau – ir Įvertinimo forma). Komisijai nustačius projekto teikėjo, paraiškos ar jos priedų neatitikimus Aprašo reikalavimams, darbo birža kreipiasi į projekto teikėją, nurodydama trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Pagal minėtojo Aprašo punkto reikalavimus, gali būti taisomi tik Įvertinimo formos 1.2–1.4 papunkčiuose nurodyti trūkumai, t. y. komisijai nustačius, kad ne visos planuojamos įsigyti darbo, techninės pagalbos priemonės ar remonto darbai yra būtini darbo vietai įsteigti ar funkcionavimui užtikrinti, taip pat Aprašo 24 priedo 3.3 papunktyje ir 9, 11 punktuose nustatyti trūkumai, aritmetinės skaičiavimo klaidos. Aprašo 24 priedo 9 papunktyje nustatytas vertinimo kriterijus, numatantis pareigą projekto teikėjui pateikti teritorinei darbo biržai užpildytą nustatytos formos paraišką (Aprašo 18 priedas), atitinkančią Aprašo 126 punktą, kuris nustato formalius dokumentų formai keliamus reikalavimus; Aprašo 24 priedo 11 papunktis įtvirtina vertinimo kriterijų, pagal kurį Komisija turi įvertinti, ar Paraiškoje pateikiama sąmata užpildyta tinkamai. Aprašo 132 punkte nustatyta, jog projekto teikėjui per darbo biržos nustatytą terminą neištaisius nustatytų trūkumų ar nepateikus dokumentų arba projekto teikėjui, paraiškai ir (ar) jos priedams neatitinkant šio Aprašo reikalavimų, paraiška atmetama ir toliau nenagrinėjama. Atlikus projekto teikėjo, paraiškos ir jos priedų atitikties Aprašo reikalavimams įvertinimą, paraiškos nebegali būti taisomos. Paraiškų, atitikusių šio Aprašo reikalavimus, kokybės vertinimą atlieka Komisija pagal šio Aprašo 25 priedą, nustatantį paraiškos kokybės vertinimo formą. Paraiškų kokybės vertinimo galutiniai balai skaičiuojami išvedant Komisijos narių vertinimų balų vidurkius. Aptariamo poįstatyminio teisės akto nuostatos numato, jog Komisija atmeta 50 ir mažiau balų įvertintas paraiškas, o darbo biržos, kurių aptarnaujamose teritorijose planuojami įgyvendinti VUI projektai, per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoja šių paraiškų teikėjus (Aprašo 132 punktas).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. vasario 3 d. Utenos TDB Anykščių skyriui pateikė Aprašo 18 priede nustatytos formos paraišką subsidijai gauti – „Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos plėtra (2 etapas)“. Paraiškoje nurodė projekto įgyvendinimo vietą, įgyvendinimo laiką, pateikė projekto santrauką, jo aktualumą, tikslus ir uždavinius; projekto veiklų aprašymą; darbų, kurie bus atliekami įsteigtose darbo vietose, aprašymą; laukiamų projekto rezultatų tęstinumą; ketinamiems įdarbinti darbuotojams numatomą mokėti darbo užmokestį; savivaldybės ir (ar) vietos bendruomenės indėlį ir jo įtaką planuojamiems pasiekto projekto rezultatams; taip pat projekto įgyvendinimo sąmatą. Projekto „UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos plėtra (2 etapas)“ tikslą pareiškėja grindė naujų darbo vietų įsteigimu įmonės teikiamų paslaugų spektro ir našumo didinimu bei siekiu prisidėti prie Anykščių rajono gyventojų užimtumo didinimo, socialinės atskirties mažinimo. Paraiškoje nurodė, kad projekto įgyvendinimo metu planuojama įsteigti septynias naujas darbo vietas (tris darbo vietas – automobilio vairuotojams, dvi – ekskavatoriaus mašinistams, dvi – plataus profilio statybininkams) ir įsigyti šioms darbo vietoms įsteigti reikalingus būtiniausius darbo įrankius, įrangą, transporto priemones (du krovininius automobilius su keičiamais anstatais – kėbulu, kranu, tralu statybinei technikai vežti; krautuvo kėlimo šakes, kaušus, kasimo strėles; statybinius įrankius: vibroplokštes, elektros generatorius, motopjaustykles; buitinius konteinerius).

Byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad Utenos TDB Anykščių skyriuje 2016 m. vasario 8 d. Komisijos posėdyje buvo atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateiktos Paraiškos ir jos priedų atitikties formaliems Aprašo reikalavimams vertinimas. Nustačiusi Paraiškos ir jos priedų trūkumus, Komisija, vadovaudamasi Aprašo 132 punktu, nutarė pasiūlyti Utenos TDB Anykščių skyriui raštu kreiptis į pareiškėją ir nurodyti nustatytus trūkumus bei terminą iki 2016 m. vasario 17 d. jiems pašalinti. Utenos TDB Anykščių skyrius į pareiškėją kreipėsi 2016 m. vasario 11 d. raštu. Jame nurodė Komisijos nustatytus Paraiškos ir jos priedų atitikties Aprašo reikalavimams trūkumus ir prašė: pateikti papildomą informaciją, padedančią įvertinti planuojamų įsigyti sunkvežimių važiuoklių paskirtį ir jų kainų skirtumo priežastis; nurodyti, kaip pagal Paraiškoje nurodytą automobilio vairuotojo profesiją (kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 4-171 (toliau – ir Lietuvos profesijų klasifikatorius) – 832203), jai keliamus kvalifikacinius reikalavimus, numatytas tiesiogines darbo funkcijas į naujai steigiamas trijų automobilio vairuotojų darbo vietas numatomi įdarbinti asmenys dirbs su planuojamomis įsigyti darbo priemonėmis; nurodyti ekskavatoriaus mašinisto kategoriją, reikalingą įsidarbinant steigiamoje ekskavatoriaus mašinisto darbo vietoje; paaiškinti, kaip ekskavatoriaus mašinisto darbo vietai planuojama įsigyti technikos transportavimo puspriekabė yra susijusi su Paraiškoje nurodytomis ekskavatoriaus mašinisto tiesioginėmis darbo funkcijomis; ištaisyti trūkumus, dėl to, jog numatomai įsteigti plataus profilio statybininko darbo vietai planuojamas įsigyti dinaminės plokštės apkrovos tikrinimo prietaisas ir komunikacijų ieškiklis nėra būtini plataus profilio statybininko darbo funkcijoms atlikti; ištaisyti trūkumus, susijusius su Aprašo 3.2 punkte nustatytais reikalavimais keliamais darbo priemonei ir pareiškėjos pasirinkimu įsigyti buitinį konteinerį, kuris nėra laikytinas darbo priemone, reikalinga plataus profilio statybininko tiesioginėms funkcijoms atlikti; nurodyti, ar bus įdarbinti bedarbiai, atitinkantys darbo biržos nustatytas prioritetines tikslines grupes bei konkretų jų skaičių.

Pareiškėja 2016 m. vasario 12 d. Paraiškos patikslinime pateikė numatomų įsigyti važiuoklių specifikacijas, paaiškino jų skirtumus; patikslino planuojamoms įsteigti sunkvežimio vairuotojo ir ekskavatoriaus mašinisto darbo vietoms keliamus kvalifikacijos (kategorijos), kompetencijos, darbo patirties ir išsilavinimo reikalavimus; papildomai nurodė ekskavatoriaus mašinisto tiesiogines darbo funkcijas ir paaiškino planuojamos įsigyti puspriekabės poreikį; paaiškino, kokias funkcijas įmonėje atlieka plataus profilio statybininkas ir išvardijo papildomai atliekamas jo tiesiogines funkcijas, paaiškino buitinio konteinerio kaip darbo priemonės poreikį plataus profilio statybininko veiklai užtikrinti; įvardijo, kokioms prioritetinėms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis ketina įdarbinti į steigiamas darbo vietas.

Paraiška ir jos Patikslinimas buvo vertinamas 2016 m. vasario 17 d. Komisijos posėdyje. Pareiškėjas į Komisijos posėdį nebuvo kviečiamas. Komisija, vadovaujantis Aprašo 132 punktu, nusprendė pareiškėjos Paraišką atmesti kaip neatitinkančią Aprašo reikalavimų. Pagrindiniais trūkumais, turėjusiais įtakos sprendimui Paraišką atmesti, 2016 m. vasario 17 d. protokole Komisija įvardino šiuos Paraiškos trūkumus: plataus profilio statybininko ir vamzdynų ir šildymo sistemų įrenginių montuotojo profesijų sugretinimą (Aprašo 3.3. punktas); nenurodymą, kad darbui su numatomu įsigyti kėlimo kranu reikalingas kėlimo kranų (hidromanipuliatorių) operatoriaus pažymėjimas; nenurodymą, kad sunkvežimio vairuotojo darbo vieta gali būti įsteigta be numatomo įsigyti kėlimo krano (Aprašo 3.7. punktas); dviejų sunkvežimio vairuotojų užimtumo nepagrindimą (Aprašo 3.3. punktas); nepagrindimą, kad buitinis konteineris yra būtina darbo priemonė plataus profilio statybininko darbo vietos funkcionavimui užtikrinti (Aprašo 3.2. punktas). Apie 2016 m. vasario 17 d. posėdžio metu Komisijos priimtą sprendimą Paraišką atmesti pareiškėja buvo informuota ginčijamu 2016 m. vasario 22 d. Sprendimu.

Iš Sprendimo turinio teismas nustatė, kad Sprendime atsakovė nustatė naujus Paraiškos trūkumus, kurių atsakovė neprašė ištaisyti 2016 m. vasario 11 d. raštu. 2016 m. vasario 11 d. raštu atsakovė prašė pareiškėjos paaiškinti ketinamų įsigyti važiuoklių paskirtį, jų kainų skirtumo priežastis. Ginčijamame Sprendime atsakovė pripažino, kad pareiškėja pateikė prašomą informaciją, tačiau padarė išvadą, kad planuojamas įsigyti kėlimo kranas bus montuojamas ant automobilio vairuotojo veiklai užtikrinti planuojamos įsigyti universalios sunkvežimio važiuoklės ir dėl to nebus užtikrintas abiejų vairuotojų užimtumas. Paraiškos patikslinime pareiškėja nurodė ketinanti įsigyti važiuoklę su ratų formule 6x4, kuri „yra daug didesnės keliamosios galios, turi du vedančius galinius kranus, turi galimybę montuoti ant jos kraną, turi galingesnį variklį, turi galimybę ant jos montuoti hidraulinę įrangą“. Taigi pareiškėja nurodė galimas šia technine specifikacija pasižyminčios sunkvežimio važiuoklės panaudojimo galimybes, tačiau atsakovė pati ginčijamame Sprendime padarė išvadą, jog automobilio vairuotojo veiklai užtikrinti planuojamas įsigyti kėlimo kranas bus montuojamas būtent ant automobilio vairuotojo veiklai planuojamos įsigyti universalios sunkvežimio važiuoklės, tokiu būdu neužtikrinant abiejų vairuotojų užimtumo, nors pagal Paraiškos patikslinime nurodytą paaiškinimą, daryti vienareikšmišką išvadą, jog ketinamas įsigyti kėlimo kranas bus montuojamas tik ar būtent ant atitinkama technine specifikacija pasižyminčios važiuoklės, nebuvo pagrindo. Taigi, atsakovė Sprendime padarydama išvadą dėl sunkvežimio važiuoklės panaudojimo, nesiaiškino pareiškėjos ketinimų panaudoti planuojamą įsigyti kėlimo kraną būtent tokiu būdu, kaip nusprendė pati atsakovė, todėl nepagrįstai sprendė, jog nebus užtikrintas abiejų vairuotojų užimtumas. Pažymėtina, kad 2016 m. vasario 11 d. rašte pareiškėjos visiškai nebuvo prašoma paaiškinti šių aplinkybių, todėl Sprendime padaryta išvada, jog automobilio vairuotojo veiklai užtikrinti planuojamas įsigyti kėlimo kranas bus montuojamas ant automobilio vairuotojo veiklai planuojamos įsigyti universalios sunkvežimio važiuoklės, tokiu būdu neužtikrinant abiejų vairuotojų užimtumo, nepagrįsta visų aplinkybių ištyrimu, padaryta neišklausius (nepaprašius) pareiškėjos paaiškinimų, neargumentuota bei tinkamai nemotyvuota. Tuo tarpu atsakovė, kuriai priskirtina atlikti viešojo administravimo funkcijas, prieš priimdama sprendimus pagal jai suteiktą kompetenciją, privalėjo išsiaiškinti visas aplinkybes, sudaryti sąlygas pareiškėjai pateikti papildomą paaiškinimą dėl atsakovei kilusių abejonių ar neaiškumų, susijusių su pareiškėjos ketinamų įsigyti darbo priemonių panaudojimu ir ketinamų įdarbinti vairuotojų užimtumo užtikrinimu.

Atsakovė Sprendime suformulavo naują trūkumą ir dėl sunkvežimio vairuotojo, kurio profesijos kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių 833202, atliekamų funkcijų. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad atsakovė 2016 m. vasario 11 d. rašte pareiškėjos prašė paaiškinti, kaip pagal Paraiškoje nurodytą automobilio vairuotojo, kurio profesijos kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių – 832203, profesiją, jai keliamus kvalifikacinius reikalavimus, numatytas tiesiogines darbo funkcijas į naujai steigiamas trijų automobilio vairuotojų darbo vietas numatomi įdarbinti asmenys dirbs su planuojamomis įsigyti darbo priemonėmis, tačiau šiame rašte atsakovė nekėlė reikalavimo patikslinti sunkvežimio vairuotojo, kurio profesijos kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių – 833202, darbo funkcijų. Tuo tarpu sunkvežimio vairuotojo, kurio profesijos kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių – 833202, darbo funkcijų nepatikslinimą atsakovė Sprendime įvardino vienu iš Paraiškos atmetimo pagrindų ir tokiu būdu paneigė pareiškėjos galimybę pateikti paaiškinimus bei ištaisyti atsakovės 2016m. vasario 11d. rašte nenurodytus Paraiškos trūkumus iki Sprendimo priėmimo.

Atsisakymą tenkinti pareiškėjos Paraišką atsakovė grindė Aprašo 3.7 punkte nustatytu apibrėžimu, teigdama, kad sunkvežimio vairuotojo darbo vieta gali būti įsteigta be pareiškėjos numatomo įsigyti kėlimo krano. Taip pat ginčijamame Sprendime atsakovė nurodė, kad darbui su planuojamu įsigyti kėlimo kranu nepakanka Paraiškos patikslinime nurodytos C kategorijos, reikalingas kėlimo kranų (hidromanipuliatorių) operatoriaus pažymėjimas. Iš byloje pateikto Komisijos 2016 m. vasario 8 d. posėdžio protokolo matoma, kad Komisija nustatė, jog paraiškoje nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai automobilio vairuotojui nėra pakankami darbui su numatoma įsigyti įranga, kadangi su įsigytais krovininiais automobiliais, jų priedais ir kėlimo kranu planuojami darbai turi būti atliekami krovininio automobilio vairuotojo, turinčio C kategoriją, taip pat ir darbui su krovimo kranu reikalinga C kategorija ir kėlimo kranų (hidromanipuliatorių) operatoriaus pažymėjimas. Tačiau 2016 m. vasario 11 d. pateikdama prašymą ištaisyti Paraiškoje nustatytus trūkumus, atsakovė konkrečiai nenurodė, kokį su aukščiau paminėtomis aplinkybėmis susijusį trūkumą pareiškėja turi pašalinti, tuo tarpu šį trūkumą, jo išsamiau nepaaiškindama, nurodė tik ginčijamame Sprendime. Be to, Sprendime atsakovės nurodyti Paraiškos trūkumai prieštarauja vienas kitam, tai yra atsakovė, teigdama, kad pareiškėja gali sunkvežimio vairuotojo darbo vietą įsteigti be numatomo įsigyti kėlimo krano, čia pat tvirtina, kad darbui su planuojamu įsigyti kėlimo kranu nepakanka pareiškėjos nurodytos sunkvežimio vairuoto C kategorijos, kadangi yra reikalingas kėlimo kranų (hidromanipuliatorių) operatoriaus pažymėjimas.

Nustatytieji duomenys patvirtina, kad 2016 m. vasario 11 d. raštu atsakovė kreipėsi į pareiškėją prašydama pašalinti Paraiškos trūkumus, pateikiant paaiškinimus dėl trūkumų, susijusių su Paraiškoje nurodyta informacija, tačiau priimdama ginčijamą Sprendimą, jame atsakovė nurodė naujus Paraiškos trūkumus, nesudarydama pareiškėjai galimybės jų ištaisyti ir dėl jų pateikti paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog atsakovė nesiekė pašalinti abejonių dėl pareiškėjos pateikiamos informacijos aiškumo ir tapataus duomenų suvokimo. Atsakovės atstovės teismo posėdyje tokią poziciją motyvavo Apraše nustatytu teisiniu reguliavimu, kuris nenumato teritorinės darbo biržos pakartotino kreipimosi į darbdavį, pateikusį VUI projekto paraišką gauti subsidiją darbo vietoms steigti. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju teritorinei darbo biržai, kaip viešojo administravimo subjektui, atsakingam už užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo, keliami atitinkami veiklos profesionalumo standartai, kadangi užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimas yra siejamas ne tik su valstybės lėšų disponavimu, skiriant paramą darbdaviui, dalyvaujančiam vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinime, bet ir asmenų, įgijusių remiamas profesijas, įdarbinimu. Tai reiškia, kad institucija savo veikloje negali veikti nesivadovaudama viešojo administravimo subjektams taikytinais viešojo administravimo principais, įtvirtintais teisės aktuose, bei suformuluotais teisminėje praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjektai yra saistomi inter alia gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-816/2014). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių vertinimo kontekste gero administravimo principas visų pirma numato pareigą atsakovei, priimant sprendimus, imtis teisinių priemonių pašalinti viešojo administravimo veikloje kylančias abejones ir išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, jog priimamas sprendimas nebūtų grįstas vien atsakovės individualiu situacijos vertinimu, bet ir būtų išklausomi asmens, kurio atžvilgiu priimamas sprendimas, paaiškinimai. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad įstatymuose nesant nustatyto aiškaus teisinio reguliavimo, atsakovė jai suteiktos kompetencijos ribose privalo veikti tokiu būdu, kad nebūtų pažeista principo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ esmė.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skunde ir jos atstovas teismo posėdyje kėlė ginčijamo Sprendimo teisėtumo klausimą. Pareiškėjos ir jos atstovo teigimu, Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, kadangi yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįstas motyvuotais ir išsamiais argumentais, jame nenurodyti konkretūs Aprašo punktai, kurių neatitinka pareiškėjos Paraiška.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas įtvirtina įstatymo viršenybės principą, kuris sietinas su reikalavimu administracinius aktus, susijusius su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais pagrįsti įstatymais, tuo tarpu objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (3 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Pasisakydamas dėl atsakovės pareigos laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto gero administravimo principo, teismas daro išvadą, kad atsakovė, Sprendime nurodydama prieš tai aptartus naujus Paraiškos trūkumus, iš esmės pažeidė šį principą.

Ginčijamą Sprendimą atsakovė grindžia Aprašo punktais, kuriuose pateikiami šiame poįstatyminiame teisės akte taikomų sąvokų apibrėžimai, tačiau Aprašo sąvokų išdėstymas nėra sistemiškai bei konkrečiai susietas su Paraiškos patikslinime nurodytais duomenimis, kurie Komisijos posėdžio metu buvo įvertinti kaip neatitinkantys Aprašo reikalavimų. Sprendime atsakovė nurodė Aprašo 3.2. punkte nustatytą sąvokos „Darbo priemonės“ apibrėžimą, tačiau iš Sprendimo turinio matoma, kad šios sąvokos atsakovė nuosekliai nesiejo su Paraiškoje ir jos patikslinime nurodytu pareiškėjos planuojamu įsigyti buitiniu konteineriu. Be to, atsakovė, nurodydama, kad buitinis konteineris nėra tinkama darbo priemonė plataus profilio statybininko funkcijoms atlikti, šio teiginio išsamiau nepaaiškino ir nepagrindė, nors iš pareiškėjos pateikto Paraiškos patikslinimo matoma, kad pareiškėja papildė Paraiškoje išvardintas plataus profilio statybininko tiesiogines funkcijas bei nurodė papildomas funkcijas, kurias siejo su planuojamu įsigyti buitiniu konteineriu. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovė, priimdama ginčijamą Sprendimą, jame aiškiai ir konkrečiai nenurodė, kodėl pareiškėjos pateiktame Paraiškos patikslinime nurodytos plataus profilio statybininko atliekamos funkcijos nėra tinkamos siekiant įsigyti darbo priemonę plataus profilio statybininko darbo vietos funkcionavimui užtikrinti.

Atsakovė taip pat rėmėsi Aprašo 3.3. punkto nuostata, nustatančia sąlygą, kuriai esant sprendžiama, kad darbo vieta yra laikytina viena darbo vieta. Šią sąvoką Sprendime atsakovė siejo su pareiškėjos numatomu įsigyti kėlimo kranu ir universalia sunkvežimio važiuokle bei šių darbo priemonių poreikiu, siekiant užtikrinti planuojamų įdarbinti automobilio vairuotojų užimtumą. Nagrinėjamu aspektu, teismas, pasisakydamas dėl atsakovei taikytinų reikalavimų viešojo administravimo srityje vadovautis gero administravimo principu, yra pažymėjęs, kad atsakovė, 2016 m. vasario 8 d. Komisijos posėdyje įvertinusi pareiškėjos pateiktos Paraiškos atitiktį Aprašo reikalavimams bei 2016 m. vasario 11 d. raštu kreipdamasi į pareiškėją su prašymu ištaisyti jame nurodytus trūkumus, konkretaus ir aiškaus reikalavimo paaiškinti planuojamų įdarbinti automobilio vairuotojų užimtumo užtikrinimą, įsigyjant sunkvežimio važiuoklę ir kėlimo kraną, nepateikė, taigi, aiškiai nesuformulavo Paraiškos trūkumo, kurį pareiškėja turėjo teisę ištaisyti. Veikdama tokiu būdu atsakovė nesudarė sąlygų pareiškėjai pašalinti visų nustatytų Paraiškos trūkumų. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog atsakovė netinkamai vykdė Aprašo 132 punkte VUI projektų atrankos komisijai numatytą pareigą – nustačius paraiškos ir jos priedų neatitikimus Aprašo reikalavimams, o šiuo konkrečiu atveju, Komisijai įvertinus, kad ne visos planuojamos įsigyti darbo priemonės (sunkvežimio važiuoklė ir kėlimo kranas) yra būtinos darbo vietai įsteigti ar funkcionavimui užtikrinti, papildomai kreiptis į pareiškėją, konkrečiai jai nurodant nustatytus trūkumus ir per atsakovės nustatytą terminą prašant patikslinti Paraiškos patikslinime pateiktus paaiškinimus, kurie atsakovei nebuvo aiškūs ir galėjo būti vertinami dviprasmiškai.

Atsakovė Sprendime nurodė, kad pareiškėja išplėsdama plataus profilio statybininko darbo funkcijas, sugretino plataus profilio statybininko (kodas 711102) ir vamzdynų ir šildymo sistemų įrenginių montuotojo (kodas 712617) profesijas, tačiau šio teiginio nedetalizavo ir nepaaiškino, kurios pareiškėjos nurodytos plataus profilio statybininko darbo funkcijos, atsakovės nuomone, yra sugretintos vamzdynų ir šildymo sistemų įrenginių montuotojo darbo funkcijoms. Pasisakydama dėl plataus profilio statybininko darbo funkcijų 2016 m. vasario 11 d. rašte atsakovė nurodė, kad plataus profilio statybininko darbo vietai planuojami įsigyti dinaminės plokštės apkrovos tikrinimo prietaisas ir komunikacijų ieškiklis nėra būtini Paraiškoje nurodytoms tiesioginėms plataus profilio statybininko darbo funkcijoms atlikti, t. y. atlikti gerbūvio ir aplinkos tvarkymo darbus: įrengti paruošiamuosius smėlio, skaldos, betono sluoksnius, kloti šaligatvio, įvažiavimų trinkeles, plyteles, kelio, šaligatvių, gazonų bordiūrus, sėti žolę, pasodinti medžius, krūmus. Paraiškos patikslinime pareiškėja plataus profilio statybininko tiesiogines darbo funkcijas papildė nurodydama tokias funkcijas: kelių ir gatvių rekonstrukcijų darbai, inžinerinių tinklų tiesimas, įskaitant žemės pagrindų ruošimą, bei esamų konstrukcijų paiešką; taip pat paaiškino, kad plataus profilio statybininkas privalės pasiruošti ruošinius: suvirinti specialiais agregatais plastikinius trišakius, surinkti movas, sklendes, nusriegti vamzdžius, išlankstyti vamzdžių alkūnes. Vadovaujantis Lietuvos profesijų klasifikatoriaus duomenimis, plataus profilio statybininko (kodas 711102) profesija priskiriama statybininkų pogrupiui (kodas 7111), kurie pagal šiam pogrupiui taikytiną aprašymą stato, prižiūri ir remontuoja namus ir kitokius nedidelius pastatus, naudodami tradicinius ar šiuolaikinius statybos būdus ir medžiagas ir atlieka tokias užduotis: pastatų ar kitų statinių statybvietės paruošimas; stogą laikančiųjų konstrukcijų montavimas, sienų statyba ir dengimas reikiamomis medžiagomis; gegnių įrengimas ir stogo dengimas; grindų lyginimas, kad jos būtų lygios ir tinkamos naudoti; pastatytų statinių priežiūra ir remontas; specialių darbų, pavyzdžiui, mūrijimo, dažymo, santechnikos darbų ir elektros laidų išvedžiojimo organizavimas tarpininkaujant subrangovams; subrangovų, darbininkų ir kitų darbuotojų veiklos koordinavimas ir priežiūra. Tuo tarpu vamzdynų ir šildymo sistemų įrenginių montuotojų (kodas 712617) profesija pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių priskiriama vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų pogrupiui (kodas 7126). Remiantis minėtame klasifikatoriuje pateikiamu šio profesijų pogrupio aprašu, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai surenka, montuoja, taiso ir prižiūri vamzdynus, nuotakynus, nutekamuosius vamzdžius, ortakius ir panašius įrenginius bei priedus, skirtus vandens, dujų, drenažo, kanalizacijos, šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemoms, taip pat hidraulinei ir pneumatinei įrangai. Jiems priskiriamos užduotys: projektų brėžinių ir techninių sąlygų nagrinėjimas, siekiant nustatyti vandentiekio, kanalizacijos ir vėdinimo sistemų išdėstymą ir reikiamas medžiagas; drenažo, šildymo, vėdinimo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų vamzdžių, įrenginių ir priedų matavimas, pjaustymas, sriegimas, lenkimas, jungimas, surinkimas, montavimas, priežiūra ir remontas; dujinių prietaisų, indaplovių ir vandens šildytuvų, kriauklių ir klozetų įrengimas naudojant rankinio valdymo ir elektrinius įrankius; molinių, betoninių ar ketinių vamzdžių klojimas grioviuose formuojant nutekamuosius vamzdžius, drenažo sistemas, vandentiekio vamzdynus ar kitais tikslais; įrengtų sistemų ir sumontuotų vamzdžių stebėjimas, tikrinimas ir bandymai, naudojant slėginius prietaisus, atliekant hidrostatinius bandymus, stebint ar taikant kitus metodus. Iš aptartų statybininkų profesijos ir vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų profesijos pogrupių aprašymų sprendžiama, kad Paraiškos patikslinime pareiškėjos pateiktos papildomos plataus profilio statybininko atliekamos darbo funkcijas negalėtų būti gretinamos su vamzdynų ir šildymo sistemų įrenginių montuotojų profesija, kadangi pareiškėjos nurodytos plataus profilio statybininko funkcijos nėra tapačios vamzdynų ir šildymo sistemų įrenginių montuotojų atliekamoms funkcijoms.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-682-14).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog negalima tokia viešojo administravimo subjekto veikloje susiklostanti teisinė situacija, kuri neužtikrintų teisinio tikrumo bei aiškumo šio teisinio santykio dalyviams. Nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo motyvuoti Sprendimą, jį pagrįsdama objektyviais duomenimis (faktais), argumentais, nurodyti konkretų teisinį pagrindą, jį aiškindama su konkrečia Paraiškos patikslinime nurodyta aplinkybe taip, jog motyvų išdėstymas būtų adekvatus, aiškus ir pakankamus, o Sprendimo priėmimo procese, nustačiusi naujus Paraiškos patikslinimo trūkumus, atsakovė negalėjo paneigti pareiškėjos teisės ištaisyti naujai nustatytų trūkumų. Pripažinus, jog dėl prieš tai išvardintų motyvų, atsakovės 2016 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nepagrįstas, jis turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d., 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Pareiškėjos skunde suformuluotas reikalavimas pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į kilusį ginčą bei pareiškėjo skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, kvalifikuojamas kaip reikalavimas išnagrinėti iš naujo pareiškėjos Paraišką ir yra tenkinamas. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę priimti naują Sprendimą vertintinas kaip perteklinis, nes panaikinus Sprendimą, atsakovė, pagal teisės aktus ir jai suteiktą kompetenciją, privalo priimti Viešojo administravimo įstatymo nuostatas atitinkantį sprendimą.

Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti 1213,19 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 44 straipsnio 1 dalis, nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą; to paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Kadangi nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas iš esmės priimamas pareiškėjos naudai, atsakovei kyla pareiga atlyginti pareiškėjos patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Pareiškėja patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė 2016 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (Serija APB Nr. 6685) 729,19 Eur sumai ir 2016 m. gegužės 9 d. banko sąskaitos išrašo kopiją, patvirtinančią 729,19 Eur sumos už suteiktą paslaugą pagal nurodytą sąskaitą faktūrą apmokėjimą. Pareiškėja taip pat pateikė 2016 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą (Serija APB Nr. 7534) 484,00 Eur sumai ir taip pat tos pačios datos mokėjimo nurodymą šiai paslaugai apmokėti Nr. 929.

Pareiškėjos prašoma priteisti 729,19 Eur išlaidų suma už advokato suteiktas teisines paslaugas – 2016 m. kovo 4 d. skundo parengimą ir išrašo iš Juridinių asmenų registro parengimą – neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nagrinėjamu atveju aktuali 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2 ir 8.18 punktuose nurodytų dydžių, todėl pareiškėjai iš atsakovės priteisiama.

Sprendžiant dėl pareiškėjos prašomos priteisti 484,00 Eur išlaidų už advokato pasirengimą, vykimą ir atstovavimą teismo posėdyje atlyginimo, nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdis truko 1 val. ir 39 min., todėl pagal Rekomendacijų 9 punktą, laikytina, kad advokatas pareiškėjos interesus teisme atstovavo 2 valandas. Remiantis Rekomendacijų 8.19 punktu už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo valandą, atsižvelgiant į užpraėjusio ketvirčio (2016 m. I ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, rekomenduojama apmokėti suma yra 74,8 Eur. Todėl teismas sprendžia, kad už atstovavimą teisme pareiškėjai priteistinas patirtų išlaidų atlyginimas sudaro 149,6 Eur sumą. Teismui pateiktuose dokumentuose pasirengimo trukmei esant nenurodytai – teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustato pareiškėjai atlygintiną jos patirtų už advokato pasirengimą teismo posėdžiui išlaidų sumą – 74,8 Eur. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi taisyklės, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyti išlaidas pagrįsti konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus (2012 m. kovo 2 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-113/2012). Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, jo aiškinimą teisminėje praktikoje, advokato išvykimo į kitą vietovę išlaidų atlyginimas pareiškėjai nepriteisiamas, nes nėra pateikti kelionės išlaidas patvirtinantys dokumentai bei pagrįstas tokių išlaidų būtinumas, tai yra nebuvo įrodinėjama, kad reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra.

Remiantis aptartu, pareiškėjos prašymas dėl atlyginimo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tenkinamas iš dalies ir pareiškėjos naudai iš atsakovės priteistina 953,59 Eur (729,19 Eur+149,6 Eur +74,8 Eur) suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Panaikinti Utenos teritorinės darbo biržos Anykščių skyriaus 2016 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Utenos teritorinę darbo biržą įpareigoti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paraišką „Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos plėtra (2 etapas)“ išnagrinėti iš naujo.

Priteisti iš Utenos teritorinės darbo biržos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 953,59 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 59 euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Dalia PranckienėNijolė ČekanauskienėDalytė Zlatkuvienė