Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, nedalyvaujant pareiškėjai B. Č., dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui K. P., nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims L. Č., A. Č. ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims byloje esant L. Č., A. Č. ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 17 d. mirė pareiškėjos B. Č. sutuoktinis A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. 2527. Po vyro mirties į notarų biurą pareiškėja nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Iki pat sutuoktinio A. Č. mirties 2014-08-17, pareiškėja su sutuoktiniu kartu gyveno, vedė ir tvarkė bendrą ūkį, pareiškėjos vardu registruotame, tačiau jai ir sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu buvo registruota tiek pareiškėjos, tiek sutuoktinio A. Č. gyvenamoji vieta. Taip pat, po sutuoktinio mirties liko ir kito nekilnojamojo turto įgyto santuokos metu — pareiškėjos vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir jos sutuoktinis santuokoje pragyveno virš 30 metų, gyvenant kartu pareiškėja rūpinosi sutuoktiniu, slaugė ir prižiūrėjo jį. Mirus vyrui, jį palaidojo. Po sutuoktinio mirties liko gyventi pareiškėjai su sutuoktiniu priklausančiame bute, toliau rūpinosi šiuo turtu, mokėjo visus su šio turto išlaikymu susijusius komunalinius ir kitus mokesčius. Be to, po vyro mirties minėtame name liko tiek sutuoktinio asmeniniai, tiek pareiškėjai ir jam bendrai priklausantys namų apyvokos daiktai, buitinė technika, baldai. Pareiškėja po sutuoktinio A. Č. mirties į notaro biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis, perėmė vyro asmeninius ir jiems bendrai priklausančius namų apyvokos daiktus. Nors sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai pradėjusi turtą valdyti, ir pati yra aukščiau nurodyto turto dalies savininkė, tačiau pilnai disponuoti turtu galės tik teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldėtą turtą valdyti ir gavusi paveldėjimo teisės liudijimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius ir kt. Sprendžiant klausimą ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimą, ar neturintis teisių į jį.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui– į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtam, palikimo priėmimo būdas– palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą– tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų, suinteresuotų asmenų atsiliepimų, pareiškėjos atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad A. Č. ir B. Č. buvo sutuoktiniai (b.l. 10). A. Č. mirė 2014 metų rugpjūčio 18 dieną (b.l. 11). Santuokos metu pareiškėjai susilaukė dviejų sūnų: A. Č. (b.l. 12) ir L. Č. (b.l. 13). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai B. Č. (b. l. 15-17). Pareiškėja 1985-05-14 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Notaro pateiktas atsakymas dėl informacijos apie paveldėjimo bylą patvirtina aplinkybę, kad dėl palikimo priėmimo po A. Č. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 8). Sąskaitos bei mokėjimo nurodymai patvirtina, kad B. Č. mokėjo mokesčius už butą, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-32). Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja priėmė palikimą po A. Č., kuris buvo pareiškėjos sutuoktinis, mirties 2015 m. rugpjūčio 17 d pradėdama faktiškai valdyti jo turtą. Pareiškėja rūpinasi po sutuoktinio mirties likusiu turtu, moka mokesčius už sutuoktiniui ir jai nuosavybės teise priklausiusį turtą. Jokio ginčo dėl mirusiojo palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėja po savo sutuoktinio A. Č. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja B. Č. po savo sutuoktinio A. Č., mirusio 2015 m. rugpjūčio 17 d, mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str. 1, 2 d., 5.51 str. 1d., CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 2d. 8p.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2014-08-17, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.