Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Vilnius“ atstovui advokato padėjėjui Viliui Virbickui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Vilnius“ ieškinį atsakovui L. M. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas papildomai paaiškino, kad atsakovo kaltės forma yra neatsargumas, jis aplaidžiai, neatsargiai elgėsi, dėl ko įmonei buvo padaryta apie 200 Eur žala, įmonė išskaitė ne visą darbuotojo įmonei padarytą žalą (ją sudarė ne tik plafono vertė, nors ir ji ne visa iš atsakovo buvo išskaičiuota, bet ir atlikti darbai, be to, dėl atliekamų darbų pusę pamainos automobilis negalėjo būti eksploatuojamas), o tik jos dalį ir per du kartus, darbuotojui buvo pateikti algalapiai, kuriuose atsispindi atliktos išskaitos, DK nuostatos pažeistos nebuvo, atsakovas pretenzijų dėl to neturėjo; yra nusistovėjusi bendra praktika, kad neeksploatuojant automobilio plafonas yra nuimamas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad įmonė neįrodė, jog yra praktika visada nuimti plafoną, kai trumpam automobilis paliekamas nematymo zonoje, su tokiu nurodymu įmonė darbuotojo nebuvo supažindinusi; atsakovas įvykio metu nebuvo atsijungęs nuo sistemos, vadinasi, jis tuo metu teikė taksi paslaugas; įmonė nepateikė mokėjimo dokumentų už remonto paslaugas; mano, kad išskaitos įsakymas surašytas atgaline data; neįvertintas plafono nusidėvėjimas; įmonė nepateikė įrodymų, kad transporto priemonė ir turtas nebuvo apdrausti ir ji negavo draudimo išmokos; ieškinio tenkinimo atveju prašė mažinti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje ginčas kilo dėl įmonės padarytos išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. birželio 27 d. ieškovė ir atsakovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 395, kurios pagrindu atsakovas nuo 2018 m. birželio 27 d. dirba įmonėje vairuotoju (el. b. t. I, b. l. 6–12), 2019 m. balandžio 26 d. atsakovas įmonei pateikė paaiškinimą (el. b. t. I, b. l. 13), įmonės vykdantysis direktorius 2019 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymą Nr. 201905 (el. b. t. I, b. l. 72), iš darbuotojo darbo užmokesčio už 2019 m. balandžio mėn. buvo išskaičiuota 50 Eur (el. b. t. I, b. l. 45), iš darbuotojo darbo užmokesčio už 2019 m. gegužės mėn. buvo išskaičiuota 59,92 Eur (el. b. t. I, b. l. 44), darbuotojas 2019 m. birželio 25 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies išieškojimo (el. b. t. I, b. l. 31–32), Darbo ginčų komisija sprendimu nurodė išieškoti darbuotojui iš įmonės 109,92 Eur išskaitą (el. b. t. I, b. l. 15–17).

Pagal DK 31 straipsnio 2 dalį, darbuotojas privalo saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus. Darbuotojas privalo naudotis darbdavio perduotomis darbo priemonėmis, turtu, taip pat lėšomis pagal jų tikslinę paskirtį ir taupiai.

Pagal DK 150 straipsnio 1 dalį, išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais.

Pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punktą, išskaitos gali būti daromos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui.

Pagal DK 153 straipsnio 1 dalį, išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio.

Pagal DK 156 straipsnio 1 dalį, darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.4 punkte nustatyta, kad taksi privalo turėti ženklą-plafoną su užrašu TAKSI, kuris turi būti nuimtas eksploatuojant automobilį, kai juo neteikiamos taksi paslaugos.

Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. balandžio 26 d. atsakovas, darbinių pareigų vykdymo metu, nuvyko į namus, paliko automobilį su nenuimtu įmonės jam perduotu plafonu ir 10–15 min. buvo namuose automobilio nestebėdamas ir tuo laikotarpiu nuo automobilio buvo pavogtas plafonas nukerpant jo laidus. Teismo posėdžio metu pats atsakovas patvirtino, kad tais atvejais kai darbo metu grįžta į namus jis niekada nenuima plafono nuo automobilio, nors pats patvirtino, kad plafoną nuimti trunka trumpą laiko tarpą, patvirtino žinantis, kad plafoną nuo automobilio visada reikia nuimti, kai nedirbama. Teismas pabrėžia, kad darbuotojas, įdarbintas įmonėje taksi vairuotoju, darbdavės pagal DK 31 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo aprūpintas reikiamomis darbo priemonėmis, tame tarpe plafonu, vadinasi, darbuotojas, priėmęs darbdavės turtą, pagal DK 31 straipsnio 2 dalies nuostatas prisiėmė pareigą su jam įmonės perduotu turtu elgtis atsakingai ir jį saugoti, pasirašydamas darbo sutartį (el. b. t. I, b. l. 6–12) patvirtino žinantis teisės aktų nuostatas, susijusias su taksi veikla, įsipareigojo laikytis drausmės, darbdavei taikomų taisyklių, laikytis teisės aktų, rūpestingai saugoti turtą, vengti žalos atsiradimo (darbo sutarties 13, 14, 17.19 punktai). Darbuotojas pripažino, kad 2019 m. balandžio 26 d. automobilį su nuo jo nenuimtu plafonu darbo metu grįžęs į namus paliko 10–15 min. ir visą šį laiką automobilio nestebėjo. Teismo vertinimu, 10–15 min. automobilio palikimas su nenuimtu nuo jo plafonu jo nestebint yra pakankamai ilgas laiko tarpas ir tai jokiu būdu negali būti prilyginamas laikui, kai vairuotojas nueina prie viešbučio, oro uosto ar pan. pasitikti kliento, kaip kad visiškai nepagrįstai teigė atsakovas, todėl, savaime suprantama, darbuotojui darbo metu grįžus į namus ir 10–15 min. automobilį paliekant jo nestebint, net jei darbuotojas neatsijungia nuo sistemos, yra laikoma, kad darbuotojas tuo metu automobilio neeksploatuoja, todėl jis, turėdamas pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai saugodamas įmonės turtą, tokiu atveju turi nuimti plafoną nuo automobilio, priešingu atveju, yra pagrindas konstatuoti darbuotojo aplaidų elgesį nesirūpinant įmonės jam perduotu turtu. Pabrėžtina, kad pagal Taisyklių 7.4 punktą, plafonas turi būti uždėtas ant automobilio tik tuomet, kai eksploatuojamas automobilis, kai juo teikiamos taksi paslaugos. Šiuo atveju, 10–15 min. atsakovo buvimas namuose nestebinti automobilio, nors ir neatsijungus nuo sistemos, negali būti laikoma, kad automobilis yra eksploatuojamas, teikiant taksi paslaugas, nes vairuotojas asmeniniais reikalais tuo metu buvo namuose automobilio neeksploatuodamas. Aukščiau aptartas darbuotojo elgesys pagrįstai darbdavės buvo įvertintas kaip neatsargus bei aplaidus. Kartu pastebėtina tai, kad atsakovo teiginys, jog net jei jis būtų nuėmęs plafoną ir jį padėjęs automobilio salone jis vis tiek būtų buvęs pavogtas, visiškai nepagrįstais, laikomas tik siekiu išvengti atsakomybės, be to, plafoną, paliktą užrakinto automobilio su įjungta signalizacija salone, kartu imantis atsargumo priemonių jį paliekant taip, kad jis nebūtų lengvai pastebimas, akivaizdu, yra pavogti gerokai sudėtingiau ir tai truktų ilgesnį laiką. Šiuo gi atveju, darbuotojas nesiėmė net menkiausių atsargumo priemonių, kad užtikrinti įmonės turto saugumą – plafono nenuėmė nuo automobilio, 10–15 min. palikto automobilio netgi pripažino nestebėjęs. Nors atsakovas teigė, kad įmonė nepateikė įrodymų, jog turtas nebuvo apdraustas ir ji negavo draudimo išmokos, tačiau, pastebėtina, įrodymus yra galimybė teikti tik apie sudarytą draudimo sutartį, nesant jos sudarytos, kaip kad yra nustatyta iš ieškinio turinio, jokio įrodymo tokiu klausimu nėra galimybės šaliai teikti.

Apibendrindamas aukščiau padarytas išvadas teismas konstatuoja, kad atsakovas vykdydamas vairuotojo pareigas ir turėdamas pareigą saugoti jam įmonės patikėtas materialines vertybes, savo pareigas atliko nepakankamai rūpestingai, dėl ko neišsaugojo jam patikėto įmonės turto – plafono, dėl ko įmonė patyrė žalą. Taigi, nustatytos visos atsakovo atsakomybės sąlygos.

Byloje nustatyta, kad įmonės 2018 m. sausio 26 d. įsigyto plafono vertė yra 109,92 Eur be PVM (133 Eur su PVM) (el. b. t. I, b. l. 74), būtent 109,92 Eur įmonė nurodė išskaičiuoti iš darbuotojo darbo užmokesčio kaip žalą už plafono praradimą dėl darbuotojo kaltės (įsakyme, akivaizdu, dėl rašymo apsirikimo klaidos nurodyta 109,02 Eur vietoj 109,92 Eur) (el. b. t. I, b. l. 72), būtent ši 109,92 Eur suma buvo išskaičiuota iš darbuotojo darbo užmokesčio per du kartus: iš darbuotojo darbo užmokesčio už 2019 m. balandžio mėn. buvo išskaičiuota 50 Eur (el. b. t. I, b. l. 45), iš darbuotojo darbo užmokesčio už 2019 m. gegužės mėn. buvo išskaičiuota 59,92 Eur (el. b. t. I, b. l. 44) – vien tai, kad pačiame įsakyme nenurodyta per kelis kartus atlikti išskaitą, vien jokiais įrodymais nepagrįstas atsakovo manymas dėl įsakymo surašymo atgaline data, išskaitos neteisėta nedaro, kaip kad nepagrįstai teigė atsakovas, įmonė pagrindė plafono vertę, tuo tarpu atsakovas, neigdamas tokią plafono vertę, savo teiginių jokiais įrodymais nepagrindė; darbuotojui išduodamuose atsiskaitymo lapeliuose išskaita dėl žalos ir jos dydžiai aiškiai nurodyti (el. b. t. I, b. l. 44, 45), todėl darbuotojas nepagrįstai teigia, kad apie atliktą išskaitą jam nebuvo žinoma, tuo labiau, kai jis pats į Darbo ginčų komisiją kreipėsi suprasdamas, kad iš jo darbo užmokesčio išskaičiuota jo įmonei padaryta žala dėl plafono vagystės. Taigi, matyti, kad įmonė iš darbuotojo darbo užmokesčio išskaitė nepilną plafono vertę (ne 133 Eur, o 109,92 Eur), taip pat neišskaitė atliktų elektros instaliacijos remonto darbų (sugadintų laidų išėmimas išmontuojant juos iš automobilio apdailos detalių, naujo kabelio pratiesimas, naujos jungties įrengimas) vertės (45 Eur be PVM, 54,45 Eur su PVM) (el. b. t. I, b. l. 90), vadinasi, darbuotojo padarytą įmonei žalą sutiko darbuotojui sumažinti.

Nustatyta, kad darbuotojo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 854,53 Eur (el. b. t. I, b. l. 85), to atsakovas neginčijo, 109,92 Eur išskaita buvo padaryta įmonės vadovo įsakymo pagrindu (el. b. t. I, b. l. 72) per du kartus – iš darbuotojo darbo užmokesčio už 2019 m. balandžio mėn. buvo išskaičiuota 50 Eur (el. b. t. I, b. l. 45), iš darbuotojo darbo užmokesčio už 2019 m. gegužės mėn. buvo išskaičiuota 59,92 Eur (el. b. t. I, b. l. 44), išskaitos pagrindas paaiškėjo nuo darbuotojo paaiškinimo pateikimo 2019 m. balandžio 26 d. (el. b. t. I, b. l. 13), darbdavės nurodymas išskaitai duotas 2019 m. balandžio 30 d. (el. b. t. I, b. l. 72), kas atitinka DK 156 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad darbdavė išskaitą padarė teisėtai ir pagrįstai, DK nuostatų pažeidimas nenustatytas, todėl darbuotojo reikalavimas dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iš darbdavės yra nepagrįstas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai – Darbo ginčų komisija ginčą nagrinėdama ikiteismine tvarka jį išnagrinėjo netinkamai, todėl teismas ginčą išnagrinėjęs iš esmės sprendžia, kad pagrindo tenkinti darbuotojo reikalavimą, teiktą Darbo ginčų komisijai ir jos patenkintą, nėra, todėl jis atmetamas, teismas pripažįsta, kad darbdavė 109,92 Eur išskaitą iš darbuotojo darbo užmokesčio padarė teisėtai ir pagrįstai; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovui nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovo ją atstovavusiai advokatų kontorai sumokėtas jos patirtas 621,15 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, taip pat nustatyta, kad ieškovė už ieškinio padavimą yra sumokėjusi 15 Eur žyminį mokestį (el. b. t. I, b. l. 14, 18, 71, 75, 77). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš atsakovo 636,15 Eur (621,15 Eur + 15 Eur) bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos 1,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Vilnius“ ieškinį patenkinti visiškai.

L. M. reikalavimus, teiktus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai ir patenkintus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.

Pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Amber Vilnius“ (į. k. 304066851) 109,92 Eur išskaitą iš L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) darbo užmokesčio padarė teisėtai ir pagrįstai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Amber Vilnius“ (į. k. 304066851) iš atsakovo L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 636,15 Eur (šešių šimtų trisdešimt šešių eurų ir penkiolikos euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.