- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-12
- Bylos Nr.
- 2A-1081-302/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09585-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- L. S.
- Kategorijos
- 78.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui A. S. , trečiajam asmeniui L. S. dėl išlaikymo priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. S. prašė teismo priteisti jam iš sūnaus A. S. išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2010-03-18, iki nustatytos nedarbingumo datos, t.y. 2011-04-26, ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad dėl ligos yra netekęs 50 % darbingumo, kas mėnesį gauna 390,98 Lt netekto darbingumo pensiją, kitų pajamų neturi. Gaunamos pensijos nepakanka patiems būtiniausiems poreikiams patenkinti, vaistams bei gydymui. Dabartiniu metu tarp jo ir sutuoktinės L. S. vyksta skyrybų procesas, o atsakovas A. S. yra vienintelis jo sūnus, kuris atsisako savanoriškai teikti materialinę paramą tėvui.
Atsiliepimas
Atsakovas A. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas yra tik iš dalies nedarbingas, todėl dar yra pajėgus dirbti ir užsidirbti. Darbo sutartį ieškovas nutraukė savo noru, tokiu būdu neteko pajamų bei pablogino savo turtinę padėtį. Ieškovui nuosavybės teise priklauso vertingo nekilnojamojo turto ir keletas transporto priemonių. Ieškovas neįrodė išlaidų dydžio ir nepagrindė, kodėl reikalauja būtent tokios išlaikymo sumos. Be to, atsakovas buvo išlaikomas tik motinos L. S. , kuri apmokėjo net už sūnaus studijas. Dėl turtinės padėties atsakovas nėra pajėgus mokėti reikalaujamo išlaikymo.
Tretysis asmuo L. S. atsiliepimo nepateikė.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. S. išlaikymą tėvui A. S. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2010-03-18 iki nustatytos nedarbingumo datos, t.y. 2011-04-26, priteistą sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad įrodymų, jog A. S. nesirūpino šeima ar nevykdė pareigos išlaikyti savo sūnui, atsakovas teismui nepateikė. Priešingai, tretysis asmuo L. S. paaiškino, kad dėl išlaikymo sūnui A. priteisimo ji į teismą nesikreipė, santykiai šeimoje pašlijo tik nuo 2007 metų. Teismas konstatavo, kad neturi pagrindo atleisti A. S. nuo pareigos išlaikyti savo dalį darbingumo dėl ligos praradusį tėvą. Teismas nustatęs, kad ieškovas yra netekęs 50 proc. darbingumo, netekto darbingumo lygis nustatytas iki 2011-04-26, ieškovui mokama 390,98 Lt netekto darbingumo pensija, sprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt, ieškovo pajamos yra nepakankamos save išlaikyti, todėl ieškovo sūnus A. S. turi vykdyti prigimtinę prievolę materialiai paremti nedarbingingą tėvą. Pagal bylos duomenis ieškovui be mokamos 390,98 Lt netekto darbingumo pensijos, nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su ūkio pastatu (duomenys neskelbtini) , keletas transporto priemonių. Šis turtas galėtų būti ieškovo parduotas, išnuomotas ar kaip kitaip panaudotas papildomoms pajamoms gauti, kad ieškovas galėtų išleisti per mėnesį 1200 Lt savo poreikiams patenkinti. Ieškovas nurodė, kad turi skolų “Swedbank” AB (15000Lt), AB Snoro bankui (4000 Lt), fiziniams asmenims (9200 Lt), tačiau įrodymų, kokiam tikslui pasiskolintos ir kur panaudotos gautos lėšos, nepateikė. Atsakovas uždirbdamas 2300 Lt ir grąžindamas bankui kiekvieną mėnesį 600 Lt būsto kreditą, yra finansiškai pajėgus skirti 400 Lt materialinę paramą savo tėvui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Atsakovas A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą kaip nepagrįstą ir neteisėtą, ir ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, jog įvertinus tai, kad L. S. nesikreipė į teismą dėl išlaikymo sūnui priteisimo, preziumuojama, jog išlaikymas buvo teikiamas abiejų tėvų. Byloje pakanka surinktų įrodymų nustatyti, kad tiek namų ūkis, tiek pats ieškovas ir atitinkamai atsakovas buvo išlaikomi trečiojo asmens L. S. . Teismas nepagrįstai išlaikymo neteikimo įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui, kadangi jis tariamai ieškovo teikto išlaikymo metu buvo nepilnametis ir atitinkamai rinkti reikiamų įrodymų negalėjo. Kaip buvo įrodyta byloje, jau būdamas nedarbingas (nuo 2007-05-05) ieškovas dirbo pilnu etatu, kas įrodo, kad jis yra pajėgus dirbti. Ieškovas į bylą nepateikė visų įmanomų surinkti įrodymų, siekiant nustatyti, ar jis yra išnaudojęs visas galimybes įsidarbinti ir tokiu būdu gauti papildomų pajamų (pvz., oficialių įrodymų iš Lietuvos darbo biržos). Ieškovas nepateikė jokių jo įvardintas išlaikymui reikalingas sumas pagrindžiančių įrodymų. Dalis ieškovo išvardintų išlaidų nepriskiriama prie būtinų išlaidų (pvz., namo draudimas, interneto ryšys ir pan.). Kadangi į bylą nebuvo pateiktos nei kredito sutartys, nei kiti įrodymai, pagrindžiantys ieškovo skolas, nėra jokios galimybės spręsti, kokiems ieškovo poreikiams tenkinti buvo priimti šie skoliniai įsipareigojimai. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl iš atsakovo ieškovo naudai buvo priteista būtent 400 Lt suma. Iš byloje pateiktos medžiagos akivaizdu, kad ieškovas turi pakankamai turto, kuris galėtų būti realizuotas ar panaudotas gauti pajamų ir tokiu būdu patenkinti savo būtiniausius poreikius. Ieškovo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1890 Lt, todėl įvertinus aplinkybes, kad kas mėnesį ieškovas yra priverstas mokėti 600 Lt dydžio kredito įmokas, atsižvelgus į kitas būtinąsias išlaidas pragyvenimui, ieškovas yra materialiai nepajėgus teikti teismo priteisto išlaikymo. 2009 m. balandžio 15 d. kreipimasis į Vilniaus apsk. Vilniaus miesto 6-ąjį PK su pareiškimu dėl tėvo grasinimų, rodo, kad atsakovo išsikraustymą iš namų lėmė būtent ieškovo veiksmai, kurie paneigia atsakovo pareigą rūpintis prieš jį smurtaujančiu tėvu. Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu išlaikymas ieškovui buvo priteistas nuo 2010-03-18, nors ieškinys teisme gautas 2010-05-25.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo L. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą patenkinti. Paaiškina, kad ieškovas neįrodė, kad jam yra reikalinga parama ir kokio dydžio ši parama turėtų būti. Dalis ieškovo nurodomų išlaidų nėra priskirtinos būtiniems poreikiams, be to, ieškovui priklauso nemažai turto, todėl jis yra pajėgus save išlaikyti. Trečiojo asmens žiniomis ieškovas išeidamas iš darbo savo noru pats prisidėjo prie savo materialinės padėties pabloginimo. Sudėjus ieškovo gaunamą pensiją ir teismo priteistą sumą, gaunasi didesnė suma nei vidutinė pensija ir minimalus darbo užmokestis, todėl nėra aišku, kodėl atsakovas turėtų remti ieškovą išmokomis, kurios viršija šias sumas. Be to, atsakovo materialinė padėtis neleidžia ieškovui mokėti teismo priteisto išlaikymo. Atsakovas buvo prievarta išvarytas iš namų paties ieškovo. Atsakovui būnant nepilnamečiu jo išlaikymu rūpinosi iš esmės tik L. S. . Neaišku, kodėl teismas išlaikymą priteisė nuo 2010-03-18, nors ieškovas į teismą kreipėsi 2010-05-25.
Ieškovas A. S. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo A. S. reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš jo pilnamečio sūnaus – atsakovo A. S. .
Vaikų ir tėvų tarpusavio prigimtiniai ryšiai sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Viena tokių pareigų yra tarpusavio išlaikymo, grindžiama šeimos ryšių bei socialinės tarpusavio atsakomybės kategorija. Kasacinis teismas vaikų pareigos išlaikyti savo tėvus klausimu yra pasisakęs, kad LR Konstitucijos 38 str. 6 d. ir CK 3.162 str. įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Alimentinė prievolė yra asmeninio pobūdžio, o tai reiškia, kad asmenys yra individualiai atsakingi už išlaikymo teikimą bei negali prievolės perleisti kitiems asmenims. CK 3.205 str. numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).
Pagal CK 3.205 str. 1 d. tėvams teisė reikalauti priteisti išlaikymą iš pilnamečių vaikų yra siejama su kelių juridinių faktų egzistavimu, t.y. pirma, išlaikymo reikalaujantys tėvai turi būti nedarbingi ir, antra, jų materialinė padėtis turi objektyviai neleisti jiems patenkinti savo poreikių. Todėl teismas spręsdamas klausimą, ar vieno iš tėvų pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą iš pilnamečio vaiko yra pagrįstas, privalo nustatyti CK 3.205 str. 1 d. nurodytus faktus, su kuriais sietinas tokio pobūdžio reikalavimų tenkinimas. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo ieškinį, kadangi ieškovas yra iš dalies darbingas, turi pakankamai turto. Teisėjų kolegija su šiais argumentais iš esmės sutinka.
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. S. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra pripažintas iš dalies darbingas, nustatant 50 proc. darbingumo lygį, o toks nedarbingumo lygis nustatytas nuo 2010 m. balandžio 21 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. (b. l. 6). VSDFV duomenimis ieškovas gauna 420,53 Lt dydžio netekto darbingumo pensiją (b. l. 7). Ieškovas taip pat nuo 2008 m. rugpjūčio 6 d. dienos yra registruotas darbo biržoje (b. l. 9). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis Rygos g. 17-20, Vilniuje, gyvenamasis namas, esantis Kyviškių k., Vilniaus r. (b. l. 22-25). VĮ „Regitros“ duomenimis ieškovo vardu taip pat yra registruotos trys transporto priemonės bei priekaba (b. l. 30-31). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. įsiteisėjusiame sprendime nustatyta, kad ieškovui remiantis Naudojimosi pirkimo išsimokėtinai kortelės sutartimi buvo suteikta 9282,22 Lt paskola (CPK 182 str. 2 p.). Įvardinti duomenys patvirtina, kad ieškovo materialinė padėtis yra gera, leidžianti gauti papildomų poreikių patenkinimui reikalingų lėšų, ieškovas iš dalies darbingas, todėl objektyviai gali užsidirbti lėšų pragyvenimui savo jėgomis, dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad jos vertinimu nėra prielaidų nustatyti CK 3.205 str. 1 d. įtvirtintas aplinkybes, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja tėvų teisę gauti išlaikymą iš pilnamečių vaikų teisinio įpareigojimo forma (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, netinkamai įvertino reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl padarė įstatymu bei bylos duomenimis nepagrįstas išvadas ir bylą iš esmės išnagrinėjo neteisingai ir tai yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentai dėl panaikintu sprendimu priteistos išlaikymo sumos pagrįstumo, momento, nuo kurio priteistas išlaikymas, neteisingumo teisiškai nereikšmingi. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo įrodinėjamas faktas, kad ieškovas nevykdė savo kaip tėvo pareigų išlaikyti atsakovą, aptariamu atveju taip pat nėra reikšmingas sprendžiant apylinkės teismo sprendimo teisėtumo klausimą, todėl kolegija dėl to atskirai nepasisako.
Bylos šalims nepateikus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, o teismo patirtoms pašto išlaidoms esant mažesnėms nei teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 str. 6 d.), jos šalių nepaskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.