- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-15
- Bylos Nr.
- A2.6.-999-908/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15942-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Pažeidėjas
- A. G.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, sekretoriaujant Editai Petkuvienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., išnagrinėjusi A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio įgaliotas pareigūnas 2015 m. spalio 19 d. surašė A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-40745375-15 už tai, kad:
A. G. 2015-10-02, apie 12⁰⁰ val., Vilniuje, Pranciškonų g. 6, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 p., 126 p., reikalavimus, nes vairuodamas autobusą Mercedes-Benz 814, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.;
A. G., pažeisdamas KET 222 p. reikalavimą, įpareigojantį pranešti apie eismo įvykį policijai, tuo atveju, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
A. G. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis tikrai važiavo tuo keliu. Buvo paliktas labai nedidelis tarpas pravažiuoti automobiliams. Vienas automobilis buvo paliktas neleistinoje vietoje. Šalia vyko statybos ir kažkoks žmogus jam reguliuodamas padėjo išvažiuoti. Su juo važiavo vaikų grupė ir auklėtojos. Auklėtojos nieko nejautė ir nematė (b. l. 22-23).
Teismo posėdžio metu 2016-01-11 A. G. papildomai paaiškino, kad šoniniai veidrodėliai yra, bet per juos jis matė tik automobilio stogą. Per veidrodėlius mato maždaug vieną metrą. Liudytojo N. G. nematė. Ten buvo daug žmonių, vienas iš jų, reguliavo jam eismą, kaip važiuoti. Sutinka su tuo, kad galėjo kliudyti automobilį, bet jis to nematė. Yra zona, kurios nemato fiziškai. Kaltę pripažįsta iš dalies, neigia, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos. N. G. padarytos nuotraukos negalioja, nes jis autobusą nufotografavo prie darželio, ne toje gatvėje. Įvykis buvo ne tuo laiku, kuriuo nurodo liudytojas (b. l. 46-50).
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. M. paaiškino, kad priparkavusi automobilį nepagalvojo, kad bus per mažai vietos pravažiuoti kitiems automobiliams. Kolegė atėjo ir pasakė, kad jos automobilis yra apgadintas ir ant jo paliktas raštelis. Nuėjusi, pamatė, kad veidrodėlis yra subyrėjęs. Ant veidrodėlio yra baltos spalvos žymės. Kreipėsi į policiją. Taip pat, kažkas iškvietė policiją, nes dėl jos automobilio negalėjo pravažiuoti sunkvežimis. Rado užkištą lapelį, suprato, kad jį parašė jaunuolis, ten buvo nurodytas ir jo telefono numeris. Raštelyje buvo nurodyta, kad jis matė, kaip autobusas apgadino jos automobilį. Raštelį perdavė policijai ir užpildė reikiamus dokumentus. Pareigūnai jai sakė, kad patys apklaus liudytoją. Automobilio neremontavo, nes laukė teismo sprendimo. Pripažįsta, kad pati pažeidė KET, nes automobilį pastatė, nesilaikydama atstumo. Po šito įvykio buvo nubausta, nes nesilaikė atstumo (b. l. 30-32).
Teismo posėdžio metu liudytoja A. R. R. paaiškino, kad yra Vilniaus lopšelio darželio „Krivūlė“ pavaduotoja. Spalio 2 dieną vaikučius vežė į „Saugaus eismo mokyklėlę“. Buvo trys lydintys asmenys, vaikų buvo septyniolika. Išvažiavo apie 10 val. buvo dvi pamokėlės. Grįžtant atgal, Pranciškonų gatve, buvo sunku pravažiuoti. Vairuotojas labai lėtai važiavo. Ji nieko negirdėjo, autobuse buvo šurmulys, nes vaikai buvo neramūs. Nejuto jokio smūgio. Autobusui važiuojant lėtai, ji žiūrėjo pro langą, bet nieko nematė, negirdėjo. Vairuotojas nebuvo išlipęs iš autobuso. Jis po trupučiuką važiavo, sustojo prie darželio ir paleido juos. Paskui sužinojo, kad buvo padarytas įvykis. Einant į teismą auklėtojų paklausė, ar jos girdėjo kokį garsą. Jos sakė, kad nieko negirdėjusios. Kartu buvo L. N. ir A. P.. Autobuse ji sėdėjo su vaikais arčiau priekio, antroje sėdynėje dešinėje pusėje (b. l. 30-32).
Teismo posėdžio metu liudytoja A. P. paaiškino, kad dirba lopšelyje – darželyje „Krivūlė“. Važiavo į eismo mokyklėlę, autobusu. Juos vežė A. G.. Kelionės metu eismo įvykio nebuvo. Pranciškonių gatvėje pastebėjo, kad stovėjo mašina, kuri trukdė pravažiuoti. Ji sėdėjo dešinėje autobuso pusėje, bet ne prie lango. Matė tą automobilį iš viršaus. Vairuotojas važiavo labai lėtai. Ji negirdėjo, kad autobusas kliudė automobilį. Žiūrėdama pro langą, matė tik automobilio stogą, veidrodėlių nematė (b. l. 46-50).
Teismo posėdžio metu liudytoja L. N. paaiškino, kad dirba darželyje, auklėtoja. A. G. pažįsta kaip vairuotoją. Spalio 2 d. važiavo į mokyklėlę autobusu. Ji sėdėjo ties autobuso viduriu, kairėje pusėje. Išvažiuojant iš eismo mokyklėlės nebuvo jokio įvykio. Važiuodama ji nesidairė pro autobuso langus. Nematė jokio automobilio, pastatyto ne vietoje. Nieko negirdėjo ir nieko nejuto. Buvo susikoncentravusi į vaikus (b. l. 46-50).
Teismo posėdžio metu liudytojas N. G. paaiškino, kad jis įsidėmėjo tik transporto priemonę. Ten buvo siauras keliukas, taip pat šalia vyko statybos darbai. Ant kelio stovėjo automobilis AUDI A3. Autobuso vairuotojas važiavo priešais jį, bandė jį stabdyti, bet jis numojo ranka ir nuvažiavo. Nežino, ar vairuotojas pajuto, kad apgadino automobilį. Mano, kad per veidrodėlį turėjo matytis apgadintas automobilio veidrodis. Jis pats stovėjo priekyje kontakto metu ir matė kaip veidrodėlis lūžo. Buvo mažas kontaktas, dėl to policija galėjo neaptikti pažeidimo žymių ant autobuso. Autobusas su dešine puse kliudė kairįjį automobilio veidrodėlį. Po apgadinimo autobusas nesustojo. Jis vijosi autobusą, sakė vairuotojui, kad sustotų. Mano, kad vairuotojas jį matė, kažkas tikrai galėjo jį pastebėti – mokytojai ar vaikai. Liudytojas nurodė, kad neteigia, jog vairuotojas matė apgadinimą (b. l. 46-50).
Šalies argumentai
A. G. tyrimo metu nurodė, kad 2015-10-02 vairavo Vilniaus saugaus eismo mokyklai priklausantį autobusą MB – 814, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 12 val. važiavo Pranciškonų gatve. Toje vietoje vyko statybos darbai, stovėjo pastoliai, o gatvėje dešinėje pusėje stovėjo automobilis. Praeivio padedamas šiaip taip pravažiavo. Iš galo susidarė spūstis. Nieko įtartino nepastebėjo (b. l. 14).
Byloje esančiame paaiškinime I. M. nurodė, kad 2015-10-02 apie 12.50 val. vairavo automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį paliko Pranciškonų gatvėje. Jos pažįstama pranešė, kad automobilis trukdo eismui. Atėjusi, kad galėtų patraukti automobilį į kitą vietą, pamatė, kad iš kairės pusės yra sudaužytas automobilio veidrodėlis. Už automobilio valytuvų rado raštelį, kuriame buvo nurodyta, kad matė eismo įvykį. Automobilį kliudė autobusas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio D. J. 2015-10-02 tarnybinio pranešimo duomenimis nustatyta, kad 2015-10-02, apie 12³⁰ val., gavo pranešimą, jog Vilniuje, Pranciškonų g. 6, krovininis automobilis negali pravažiuoti. Atvykus aptiko automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris trukdė eismui. Audi vairuotoja I. M. kreipėsi į juos ir paaiškino, kad jos automobilį apgadino kitas automobilis ir pasišalino. Už stiklo valytuvo rado raštelį, kur nurodyta, kad jos automobilį kliudė autobusas Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).
2015-10-02 eismo įvykio vietos schema nustatyta, kad įvykio vietoje stovintis automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apgadintas – kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis (b.l. 6-7). Šie sugadinimai užfiksuoti byloje esančiose nuotraukose (b.l. 20).
Iš byloje esančio Transporto priemonės techninės apžiūros akto bei fotolentelių matyti, kad autobuso Mercedes-Benz 814, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo dalys apgadintos nežymiais (b. l. 16-18).
Įvykį mačiusio N. G. elektroninio laiško duomenimis nustatyta, kad apie 14.00 val. prie baro „Būsi trečias“ baltas autobusas kontaktavo su dešine puse ir užkabino Audi A3 veidrodėlį jį sulaužydamas. N. G. bandė stabdyti vairuotoją, bet vairuotojas numojo ranka ir nuvažiavo. Spėjo nufotografuoti autobusą. Vairuotojas buvo maždaug 40 metų vyras, juodais plaukais. Vairuotojas turėjo matyti, kad turėjo kontaktą, nes pravažiavimas buvo labai siauras, ir kaip minėjo, rodė jam ženklus (b. l. 9).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų visuma – paties A. G. parodymais teisme, nukentėjusiosios I. M., liudytojo N. G. paaiškinimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotolentelėmis, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu įrodyta, kad A. G., vairuodamas autobusą, nepaliko tarpo iš šono ir apgadino stovintį kitą automobilį, padarė nukentėjusiajai I. M. turtinę žalą. Tokiais veiksmais vairuotojas pažeidė KET 9, 126 p. reikalavimus. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal ATPK 127 str. 2 d.
Taip pat A. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 130 str. 1 d.
Kelių eismo taisyklių 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. A. G. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Vis dėlto, pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad A. G. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi jis nesuvokė buvęs jo dalyviu. Apklaustas teisme A. G. teigė nepastebėjęs, kad kliudė kitą automobilį, tačiau neneigė, kad minėtą dieną Vilniuje, Pranciškonų g. 6, vairavo autobusą. Važiavo pro stovintį automobilį, bet jokio smūgio nepajuto. Netikėti šiais pažeidėjo paaiškinimais teismas neturi pagrindo, nes ši A. G. versija nebuvo paneigta teismo posėdyje ištirtais įrodymais. Priešingai, teisme apklaustos kartu autobusu važiavusios darželio auklėtojos A. R. R., A. P. bei L. N. patvirtino pažeidėjo nurodomas aplinkybes. Teigė, kad važiavo autobusu įvykio metu, tačiau jokio kontakto nepajuto, negirdėjo smūgio, o apie įvykį sužinojo tik pakviestos liudyti teisme. Be to, liudytoja A. R. R. nurodė, kad ji žiūrėjo pro langą, bet nieko nematė. Vairuotojas nebuvo išlipęs iš autobuso. Liudytoja A. P. paaiškino, kad Pranciškonių gatvėje pastebėjo stovinčią mašiną, kuri trukdė pravažiuoti. Matė tą automobilį iš viršaus. Vairuotojas važiavo labai lėtai. Ji negirdėjo, kad autobusas būtų kliudęs automobilį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojų teigimu autobuse buvo triukšmas, nes juo buvo vežami mažamečiai vaikai. Įvykį mačiusio N. G. elektroninio laiško duomenimis nustatyta, kad N. G. bandė stabdyti vairuotoją, bet vairuotojas numojo ranka ir nuvažiavo, tačiau teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas liudytojas nebuvo tos kategoriškas, paaiškino, kad nėra tikras, ar vairuotojas matė, gal matė auklėtojos ar vaikai. Patikrinus bylos medžiagą, teismas nustatė, kad A. G. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes nepastebėjo kontakto su kita transporto priemone. Pažeidėjo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Duomenų, kad A. G. įvykio metu buvo neblaivus, nėra. Vairavimo sąlygos buvo sudėtingos, nes nukentėjusiosios automobilis trukdė pravažiavimui. Teismas atsižvelgia ir į abiejų mašinų apgadinimų pobūdį, kurie nėra dideli ir parodo, kad kontaktas nebuvo intensyvus: automobiliui nudaužtas veidrodėlis, o autobuso kėbulo dalys apgadintos nežymiai (b. l. 16-18, 20). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. G., kuris matė eismo įvykį, taip pat patvirtino, kad kontaktas buvo mažas, todėl policija galėjo neaptikti pažeidimo žymių ant autobuso. Atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidėjo vairuojamas autobusas yra didelių gabaritų, o smūgis buvo menkas, bet to autobuse buvo triukšminga, o autobuso veidrodėlių matomumas ribotas. A. G. profesionalus vairuotojas, dirba Vilniaus saugaus eismo mokykloje instruktoriumi, taigi, yra pagrindo manyti, kad veždamas mažamečius vaikus, elgėsi atsakingai. Išvardintos nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad A. G. tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Kaip jau buvo minėta, ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nagrinėjamu atveju tai nenustatyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal pareikštą kaltinimą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. A. G. nutrauktina, nesant būtinojo administracinio teisės pažeidimo, numatyta ATPK 130 str. 1 d. sudėties subjektyviojo požymio (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda.
Skiriant administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, mašinoms padarytus sugadinimus, pažeidėjui nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad pažeidėjo veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir nepadarė didelės turtinės žalos, į tai, kad pačios nukentėjusiosios automobilis trukdė eismui, sudarė kliūtį kelyje, todėl A. G. už ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą skirtina sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti 40 eurų baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal ATPK 130 str. 1 d. A. G. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).