Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui UAB „Aurasa“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-03-09 teisme gautas ieškovės A. S. ieškinys atsakovui UAB „Aurasa“ dėl skolos priteisimo, kuriuo prašoma priteisti 5792,40 Eur sumokėtos avansinės įmokos, 300 Eur neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų, 183 Eur žyminio mokesčio, 416,59 Eur advokato pagalbos išlaidų.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė 2014-03-13 susipažino su atsakovo komerciniu pasiūlymu dėl šildymo sistemos už 30000 Lt įsigijimo. 2014-03-14 ieškovės pavedimu R. B. atsakovui sumokėjo 20000 Lt avansą , 2014-03-17 šalys sudarė sutartį, tačiau atsakovas įsipareigojimų nevykdė, prekės nepristatė, įmokos negrąžino. Ieškovė 2014-12-17 raštiškai informavo atsakovą apie jo įsipareigojimų nevykdymą ir apie tai, kad ieškovė prašo atsakovo grąžinti sumokėtą 20000 Lt dydžio įmoką, tačiau atsakovas pinigų negrąžino.

Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, atsakovui įteikti 2015-04-22 (CPK 123 str.). Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo ir esant ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą, (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą nustatė, kad 2014-03-13 atsakovas pateikė ieškovei komercinį pasiūlymą dėl šildymo sistemos už 30000 Lt įsigijimo (b.l. 17-18). 2014-03-14 R. B. atsakovui sumokėjo 20000 Lt avansą (b.l. 11, 23). 2014-03-17 šalys sudarė pirkimo pardavimo sutartį (b.l. 12-16). Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo: pirkimo-pardavimo sutartis, pretenzija, pinigų priėmimo kvitas, komercinis pasiūlymas. Atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo prievolės ieškovei įvykdymą ir pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių consensus ad idem, t.y. šalių bendra nuomonė, valios sutapimas. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu (CK 6.125 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 3 dalis). CK 6.217 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.324 str. 1 d. numato, kad jeigu pardavėjas nepagrįstai atsisako perduoti daiktus pirkėjui, šis turi teisę atsisakyti vykdyti pirkimo pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Atsižvelgiant į šias teisės normas ir į tai, kad atsakovas nėra perdavęs daikto – šildymo sistemos ieškovei bei negrąžinęs avansinės įmokos, priešingų duomenų byloje nėra, ieškinys dalyje dėl 5792,40 Eur sumokėtos avansinės įmokos priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis.

Dėl neturtinės žalos

Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti 300 Eur neturtinės žalos, nurodydama, jog dėl atsakovo veiksmų ji patyrė emocinį stresą, buvo sukrėsta ir priversta ieškoti kitą sprendimo būdą, patyrė išgyvenimus ir psichologinį nepatogumą, ieškovei ilgą laiką negrąžinama didelė pinigų suma.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.

Be bendrųjų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta papildoma neturtinės žalos atsiradimo sąlyga, t. y. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovės keliami reikalavimai dėl avansinės įmokos priteisimo nepatenka į įstatymuose nustatytus neturtinės žalos atlyginimo atvejus, t. y. įstatymai nenumato tokios neturtinės žalos atlyginimo, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nesusiję su nusikaltimo padarymu, žala sveikatai, gyvybei ar pan. Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju netaikytinas konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, numatantis, kad net ir tais atvejais, kai įstatymas tiesiogiai nenustato neturtinės žalos atlyginimo, asmuo turi teisę kreiptis, o teismas, spręsdamas bylą, – priteisti neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai taikydamas Konstituciją, jei nustatytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos, o neturtinė vertybė, kuri buvo pažeista, yra pakankamai svarbi ne tik konkrečiam asmeniui, bet ir visuomenei. Minėtas principas netaikytinas, kadangi ieškovė nenurodė, kokia neturtinė vertybė šiuo atveju buvo pažeista, kuri būtų svarbi ne tik šiuo atveju ieškovei, bet ir visuomenei. Ieškovė neturtinės žalos priteisimą siejo su emociniu stresu, išgyvenimais, tačiau teismo nuomone, šiuo atveju nėra pažeistos tokios vertybės, dėl kurių būtų pagrindas be turtinės žalos dar priteisti ir neturtinę žalą. Byloje nėra nustatyta ir aplinkybių, jog pažeistos vertybės, kurios būtų itin svarbios visai visuomenei (Lietuvos Apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-1119/2014). Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atmestina kaip nepagrįsta (CPK 178 str.).

Patenkinus ieškinį dalinai (75 proc.), iš atsakovo ieškovei proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 str. 1 d., 93 str. 1 d., 88 str. 1d. 9 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Aurasa“, į.k.303169122, Lygybės g.21-86, Kaunas, ieškovės A. S., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 5792,40 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus 40 ct) sumokėtos avansinės įmokos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 449,69 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.