Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Š. (D. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis krovėju IĮ „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje), anksčiau teistas penkis kartus, paskutinį kartą 2015-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, atidedant paskirtosios bausmės vykdymą vieneriems metams, ir

M. D. (M. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (2015-04-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeitus 2014-12-03 teismo nuosprendį) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vienuolika nusikalstamų veikų), 178 straipsnio 4 dalį (šešios nusikalstamos veikos) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, - laisvės atėmimu 2 metams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams ir 6 mėnesiams, 2015-12-11 Vilnius miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir M. D. pasiųstas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atliekantis bausmę pataisos namuose,

kaltinami nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji D. Š. (D. Š.) ir M. D. (M. D.), veikdami bendrai, mušdami nukentėjusįjį, nesunkiai jį sužalojo dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:

jie, 2015 m. balandžio 19 d., apie 02:27 val., viešoje vietoje – prie kebabinės „Jammi“, esančios Tauro g. 3, Vilniuje, būdami neblaivūs (kai kaltinamajam M. D. nustatytas 1,34 promilės, o kaltinamajam D. Š. 1,26 promilės girtumas) ir veikdami kartu, be jokios aiškios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, kaltinamajam M. D. rankomis sudavus ne mažiau 6 smūgių nukentėjusiajam L. J. į veido ir galvos sritį, o kaltinamajam D. Š. spyrus vieną kartą nukentėjusiajam į veido sritį, tokiu būdu, bendrais veiksmais, kaltinamieji D. Š. ir M. D. padarė nukentėjusiajam L. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų lūžiu su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke ir kairės akies vokuose, žaizdas, sugijusias randais viršutinės ir apatinės lūpos gleivinėse.

Šiais savo veiksmais kaltinamieji D. Š. ir M. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. Š. ir M. D. savo kaltę jiems inkriminuojamu nusikaltimu iš esmės pripažino visiškai ir patvirtino, kad jie, 2015 m. balandžio 19 d., apie 02:27 val., viešoje vietoje – prie kebabinės „Jammi“, esančios Tauro g. 3, Vilniuje, būdami neblaivūs, smurtavo prieš nukentėjusįjį L. J., kuriam tarpusavio konflikto metu, kaltinamojo D. Š. teigimu, jis sudavė vieną smūgį koja nukentėjusiajam į žandą, o kaltinamasis M. D. patvirtino, kad jis nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, tačiau konkretizuoti savo veiksmų ir suduotų smūgių skaičiaus negalėjo, nes kaltinamojo M. D. teigimu, įvykio metu jis buvo girtas, be to, smūgius rankomis jis sudavė, veikdamas chaotiškai, t.y. stengdamasis suduoti smūgius į bet kurią nukentėjusiojo kūno dalį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ir panaudoto smurto prieš nukentėjusįjį L. J., abu kaltinamieji gailėjosi ir teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, o kaltinamasis D. Š. dar ir teigė, kad taip jis pasielgė atsitiktinai, nepagalvojęs apie pasekmes.

Nukentėjusysis L. J., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, patvirtino, kad 2015 m. balandžio 19 d., apie 02:27 val., viešoje vietoje – prie kebabinės „Jammi“, esančios Tauro g. 3, Vilniuje, kaltinamasis M. D., be jokios aiškios priežasties, pradėjo kabinėtis prie nukentėjusiojo, sėdėjusio automobilyje, o nukentėjusiajam išlipus iš automobilio ir pabandžius nuraminti kaltinamąjį M. D., nukentėjusiojo L. J. atžvilgiu pasipylė smūgiai į įvairias kūno vietas, tačiau kuris kaltinamasis ir kiek smūgių jam sudavė, nukentėjusysis konkretizuoti negalėjo.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamieji M. D. ir D. Š., kurie nėra kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantys kalti ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokurorė, tiek nukentėjusysis ir kaltinamųjų gynėjai, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).

Smurto nukentėjusiojo L. J. atžvilgiu panaudojimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančia teismo medicinos specialisto 2015 m. balandžio 27 d. išvada (T. 1., b.l. 41), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam L. J. nustatyti šie kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies apatiniame voke ir kairės akies vokuose, žaizdos, sugijusios randais viršutinės ir apatinės lūpos gleivinėse, kurie padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), gali būti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-04-19) ir sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio, sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Teismas mano, kad kaltinamųjų D. Š. ir M. D. prisipažinimas dėl jų padarytos nusikalstamos veikos ir jų nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, kadangi yra patvirtintos nukentėjusiojo parodymais ir kitais šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, todėl atsižvelgdamas į šių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog kaltinamųjų D. Š. ir M. D. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta ir jų padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, kadangi jie, veikdami neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, mušdami nukentėjusįjį L. J. ir suduodami jam smūgius rankomis (kaltinamasis M. D.) ir kojomis (kaltinamasis D. Š.) į veido ir galvos sritį, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam L. J. veido ir nosies sužalojimus, kurie visumoje specialistų įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas be jokios rimtos priežasties, pažeidžiant elementarias elgesio taisykles ir nėra susijęs su asmeninių kaltininkų ir nukentėjusiojo asmens santykių aiškinimusi, todėl kvalifikuotinas kaip padarytas iš chuliganiškų paskatų.

Kaltinamųjų D. Š. ir M. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jie padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie iš esmės visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmus (vaidmenį), padarant nusikalstamą veiką ir šių veiksmų pobūdį, taip pat į abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes bei į kaltinamųjų asmenybes, ir mano, kad kaltinamiesiems D. Š. ir M. D. skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamieji D. Š. ir M. D. prisipažino esą kalti, jiems skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Šią nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė prieš priimant jų atžvilgiu ankstesnius teismo nuosprendžius, todėl šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamiesiems paskirtos bausmės turi būti subendrinta su bausmėmis, paskirtomis jiems ankstesniais teismo nuosprendžiais – kaltinamajam D. Š. 2015-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, o kaltinamajam M. D. – 2015 m. balandžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu.

Be to, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis D. Š. kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, taip pat į tai, kad jis dirba, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis D. Š. suprato savo elgesio netinkamumą ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga D. Š., sutinkamai su BK 75 straipsnio reikalavimais, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti.

Kaltinamajam M. D. ankstesniu teismo nuosprendžiu jau buvo atidėtas terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau kaltinamasis iš ankstesnio teistumo jokių išvadų nepadarė, niekur nedirbo, darė administracinius teisės pažeidimus, nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, o 2015-12-11 Vilnius miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir M. D. pasiųstas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas mano, kad kaltinamojo M. D. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis L. J. pareiškė 1000 € dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamųjų jam padarytą neturtinę žalą (T. 1., b.l. 19).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamųjų D. Š. ir M. D. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis L. J. patyrė pažeminimą ir fizinį skausmą, be to, nukentėjusysis patyrė didelių moralinių išgyvenimų, padaryta žala jo gyvenimo kokybei, kadangi dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam L. J. padaryto nosies kaulų lūžio, nukentėjusysis patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, kuris neišvengiamai sukėlė nepatogumus kasdieniame nukentėjusiojo gyvenime ir darbinėje veikloje, ir šie neigiami gyvenimo potyriai gali paveikti nukentėjusiojo tolimesnį gyvenimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusysis L. J. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau neturtinės žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir neturtinės žalos pobūdį, bei atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamųjų, turi būti mažesnė, nei civiliniu ieškiniu prašo nukentėjusysis L. J.. Teismas daro išvadą, kad iš kaltinamųjų D. Š. ir M. D. solidariai nukentėjusiojo L. J. naudai priteistinas 800 € dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 40,02 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 54-59), kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamųjų civilinio ieškovo turėtas nukentėjusiojo L. J. gydymo išlaidas. Nors civilinio ieškovo atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).

Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo L. J. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiojo L. J. gydymo išlaidos sudarė 40 eurus 02 centus, todėl ši suma ir turi būti solidariai išieškota civilinio ieškovo naudai iš kaltinamųjų D. Š. ir M. D..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

D. Š. (D. Š.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu D. Š. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam - laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu D. Š. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2015 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinę bausmę D. Š. (D. Š.) paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio reikalavimais, D. Š. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant D. Š. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.

Kardomąją priemonę, paskirtą D. Š. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

M. D. (M. D.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu M. D. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam - laisvės atėmimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu M. D. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2014-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (2015-04-21 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeitus 2014-12-03 teismo nuosprendį) ir galutinę bausmę M. D. (M. D.) paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2016 m. rugpjūčio 8 d.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies reikalavimais, į paskirtąją bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2014-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo (2015-04-21 Vilniaus apygardos teismo) nuosprendį.

Kardomąją priemonę, paskirtą M. D. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išieškoti iš D. Š. (D. Š.) ir M. D. (M. D.) nukentėjusiojo L. J. naudai 800 € (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, o Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 40,02 € (keturiasdešimt eurų 2 centus) nukentėjusiojo L. J. gydymo išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistajam M. D. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.