Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. R., L. S. ir V. V. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo

A. R. pripažintas kaltu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

L. S. pripažinta kalta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteista 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendį bei Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį.

V. V. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie Kauno apylinkės Kauno rūmų teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 9 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį.

V. V. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo požymių.

Nukentėjusios V. B. civilinis ieškinys dėl 17 100 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies ir jai solidariai iš kaltinamųjų M. D., A. R., L. S. priteista 13 010 Eur nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo bei iš kaltinamųjų M. D., A. R., V. V., L. S. 1100 Eur nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės UAB „V“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš kaltinamųjų M. D., A. R., L. S. 6480 Eur nusikaltimais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. D. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. R. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu už tai, kad neteisėtai įgijo bei laikė elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai atliko finansines operacijas panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. S. bei laisvės atėmimo bausmes Kybartų pataisos namuose atliekančiais M. D. ir V. V., turėdamas vieningą tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su M. D. ir V. V. būdamas Kybartų pataisos namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 17 d. 14.32 val. iš mobiliojo ryšio telefono, į kurį buvo įdėta UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino V. B. ir prisistačius policijos pareigūnu bei banko darbuotojais, ir melagingai pranešus, kad buvo pagrobti jos elektroninės bankininkystės duomenys bei iš V. B. sąskaitos pervesta 600 Eur į kito asmens sąskaitą, ir tam, kad būtų nustatyta, iš kokio įrenginio buvo prisijungta prie nukentėjusiosios sąskaitos yra būtina prisijungti prie jos elektroninės bankininkystės, po ko paprašius V. B. padiktuoti prisijungimo prie jos elektroninės bankininkystės duomenis, o V. B. patikėjus ir padiktavus prašomus duomenis, tokiu būdu apgaule išviliojo V. B. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti - identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, nurodytus identifikavimo kodų generatoriaus kodus, po ko paprašius V. B. padiktuoti prisijungimo prie jos vadovaujamos įmonės UAB „V“ elektroninės bankininkystės duomenis, o V. B. patikėjus ir padiktavus prašomus duomenis, tokiu būdu apgaule išviliojo UAB „V“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, kuri susieta su įmonės kreditine sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia tame pat banke, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti - identifikavimo kodus, asmeninius prisijungimo slaptažodžius, nurodytus identifikavimo kodų generatoriaus kodus, būtinus finansinei operacijai inicijuoti, tokiu būdu neteisėtai juos įgijo. Po ko tą pačią dieną A. R. telefonu padiktavo L. S. šiuos V. B. ir UAB „V“ elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis bei nurodė prisijungti prie nukentėjusiosios V. B. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei UAB „V“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei jose esančias pinigines lėšas pervesti į nurodytų asmenų - Z. V., R. M., M. S., B. P., L. K., A. P., S. Š., A. K. nurodytas bankų sąskaitas, po ko L. S., vykdydama A. R. nurodymą, 2016 m. gruodžio 17 d. būdama adresu: (duomenys neskelbtini), panaudodama kompiuterinį įrenginį ir AB „Telia“ SIM kortelę, kurios mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), registruotas R. S. vardu, kuriam tuo metu buvo priskirti IP adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdama AB „Swedbank“ ir AB SEB bankų informacinių sistemų apsaugos priemones, ir save identifikuodama kaip teisėtą naudotoją, t. y. V. B., neteisėtai panaudojo apgaule įgytus V. B. ir UAB V“ elektroninės mokėjimo priemonės duomenis - vartotojo identifikavimo kodus, asmeninius prisijungimo slaptažodžius, identifikavimo kodų generatoriaus nurodytus kodus, leidžiančius elektroniniu būdu disponuoti V. B. lėšomis, esančiomis AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB „V“ lėšomis, esančiomis AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su V. B. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bei su UAB „V“ sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei atliko šias neteisėtas finansines operacijas:

iš V. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į apie nusikalstamą veiką nežinojusio Z. V. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, 15.34 val. pervedė 2000 Eur, 15.44 val. pervedė 2000 Eur, 15.48 val. pervedė 2000 Eur, 16.14 val. pervedė 2000 Eur, 16.19 val. pervedė 2000 Eur, kuris 2016 m. gruodžio 20 d. 06.09 val. šią pinigų sumą (10 000 Eur) per 16 kartų išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Estijos Respublikoje;

iš V. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į apie nusikalstamą veiką nežinojusio R. M. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, 15.37 val. pervedė 2000 Eur, iš kurių tą pačią dieną 16.20 val. bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 200 Eur, 16.40 val. bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) išgryninta 180 Eur, laikotarpiu nuo 17.32 val. iki 17.36 val. tame pat bankomate išgryninta 450 eurų, nuo 17.50 val. iki 17.52 val. bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) išgryninta 30 Eur; bei iš UAB „V“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. M. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervedė 1400 Eur, iš kurių tą pačią dieną per 7 kartus buvo išgryninta 1200 Eur bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame adresu: (duomenys neskelbtini);

iš V. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į apie nusikalstamą veiką nežinojusio M. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, 15.40 val. pervedė 2000 Eur, iš kurių tą pačią dieną 17.42 val. buvo išgryninta 1984,10 Eur AB „Swedbank“ banko Akropolio klientų aptarnavimo centre, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini);

iš V. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į apie nusikalstamą veiką nežinojusio B. P. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, 16.17 val. pervedė 1100 Eur, iš kurių B. P. tą pačią dieną, vykdydamas V. V. nurodymus, nuo 16.27 val. iki 16.29 val. išgrynino 800 eurų bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 20 d. 07.35 val. įsigijo prekių už 190 Eur parduotuvėje IKI, esančioje (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 21 d. išgrynino 108,78 Eur AB „Swedbank“ banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centre;

iš V. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į apie nusikalstamą veiką nežinojusios L. K. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, 16.52 val. pervedė 2000 Eur, iš kurių L. K. tą pačią dieną, vykdydama M. D. nurodymą, 16.55 val. išgrynino 150 Eur bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini); bei iš UAB „V“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į tą pačią L. K. sąskaitą pervedė 2000 Eur, kurie tą pačią dieną buvo sugrąžinti į šią UAB „V“ sąskaitą;

iš UAB „V“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į apie nusikalstamą veiką nežinojusio A. P. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervedė 2000 Eur, kurie tą pačią dieną per 4 kartus buvo išgryninti bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame adresu: (duomenys neskelbtini);

iš UAB „V“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į apie nusikalstamą veiką nežinojusio S. Š. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, pervedė 1500 Eur, kuris tą pačią dieną 08.42 val. išgrynino šią pinigų sumą bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini);

iš UAB „V“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į apie nusikalstamą veiką nežinojusio A. K. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervedė 1500 Eur, kuris tą pačią dieną per 2 kartus išgrynino 1200 Eur bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame adresu: (duomenys neskelbtini),

po ko Z. V., R. M., M. S., B. P., L. K., A. P., S. Š., A. K., vykdydami jo, M. D., ir V. V. nurodymus, būdami suklaidinti ir nesuvokdami nusikalstamos veikos padarymo, šias pinigų sumas perdavė jų nurodytiems asmenims, tokiu būdu jis, veikdamas bendrininkų grupėje su M. D., V. V. ir L. S., turėdamas vieningą sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgijo bei laikė elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai atliko finansines operacijas panaudojant svetimų elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą, V. B. ir UAB „V“ priklausantį turtą - 22 010 Eur, t. y. pagal šiuos savo veiksmus A. R. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje;

V. V. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu už tai, kad apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su laisvės atėmimo bausmes Kybartų pataisos namuose atliekančiais A. R. ir M. D., turėdamas vieningą tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, kartu su A. R. ir M. D. būdamas Kybartų pataisos namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 17 d. 14.32 val. A. R. bei M. D. iš mobiliojo ryšio telefono, į kurį buvo įdėta UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino V. B. ir prisistačius policijos pareigūnu bei banko darbuotojais, ir melagingai pranešus, kad buvo pagrobti jos elektroninės bankininkystės duomenys bei iš V. B. sąskaitos pervesta 600 Eur į kito asmens sąskaitą, ir tam, kad būtų nustatyta, iš kokio įrenginio buvo prisijungta prie nukentėjusiosios sąskaitos yra būtina prisijungti prie jos elektroninės bankininkystės, po ko paprašius V. B. padiktuoti prisijungimo prie jos elektroninės bankininkystės duomenis, o V. B. patikėjus ir padiktavus prašomus duomenis, tokiu būdu apgaule išviliojo V. B. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti - identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, nurodytus identifikavimo kodų generatoriaus kodus, po ko paprašius V. B. padiktuoti prisijungimo prie jos vadovaujamos įmonės UAB „V“ elektroninės bankininkystės duomenis, o V. B. patikėjus ir padiktavus prašomus duomenis, tokiu būdu apgaule išviliojo UAB „V“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, kuri susieta su įmonės kreditine sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia tame pat banke, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti - identifikavimo kodus, asmeninius prisijungimo slaptažodžius, nurodytus identifikavimo kodų generatoriaus kodus, būtinus finansinei operacijai inicijuoti, tokiu būdu neteisėtai juos įgijo. Po ko tą pačią dieną A. R. telefonu padiktavus L. S. šiuos V. B. ir UAB „V“ elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis bei nurodžius prisijungti prie nukentėjusiosios V. B. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei UAB „V“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei jose esančias pinigines lėšas pervesti į nurodytų asmenų - Z. V., R. M., M. S., B. P., L. K., A. P., S. Š., A. K. nurodytas bankų sąskaitas, po ko L. S., vykdydama A. R. nurodymą, 2016 m. gruodžio 17 d. būdama adresu: (duomenys neskelbtini), panaudodama kompiuterinį įrenginį ir AB „Telia“ SIM kortelę, kurios mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), registruotas R. S. vardu, kuriam tuo metu buvo priskirti IP adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdama AB „Swedbank“ ir AB SEB bankų informacinių sistemų apsaugos priemones, ir save identifikuodama kaip teisėtą naudotoją, t. y. V. B., neteisėtai panaudojo apgaule įgytus V. B. ir UAB „V“ elektroninės mokėjimo priemonės duomenis - vartotojo identifikavimo kodus, asmeninius prisijungimo slaptažodžius, identifikavimo kodų generatoriaus nurodytus kodus, leidžiančius elektroniniu būdu disponuoti V. B. lėšomis, esančiomis AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB „V“ lėšomis, esančiomis AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su V. B. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bei su UAB „V“ sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei atliko šią neteisėtą finansinę operaciją - iš V. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į apie nusikalstamą veiką nežinojusio B. P. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, 16.17 val. pervedė 1100 Eur, iš kurių B. P. tą pačią dieną, vykdydamas V. V. nurodymus, nuo 16.27 val. iki 16.29 val. išgrynino 800 Eur bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 20 d. 07.35 val. įsigijo prekių už 190 Eur parduotuvėje IKI, esančioje (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 21 d. išgrynino 108,78 Eur AB „Swedbank“ banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centre, po ko B. P. ir V. V., vykdydami jo nurodymus, būdami suklaidinti ir nesuvokdami nusikalstamos veikos padarymo, šias pinigų sumas perdavė jo nurodytiems asmenims, tokiu būdu jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. R., M. D., turėdamas vieningą sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą, V. B. priklausantį turtą – 1100 Eur, t. y. pagal šiuos savo veiksmus V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje;

L. S. nuteista Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu už tai, kad neteisėtai įgijo bei laikė elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai atliko finansines operacijas panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

ji, veikdama bendrininkų grupėje kartu su laisvės atėmimo bausmes Kybartų pataisos namuose atliekančiais A. R., M. D. ir V. V., turėdama vieningą tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, A. R., M. D. ir V. V. būnant Kybartų pataisos namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), ir 2016 m. gruodžio 17 d. 14.32 val. iš mobiliojo ryšio telefono, į kurį buvo įdėta UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus nukentėjusiajai V. B. bei prisistačius policijos pareigūnu ir banko darbuotojais, bei melagingai pranešus, kad buvo pagrobti jos elektroninės bankininkystės duomenys bei iš V. B. sąskaitos pervesta 600 Eur į kito asmens sąskaitą, ir tam, kad būtų nustatyta, iš kokio įrenginio buvo prisijungta prie nukentėjusiosios sąskaitos yra būtina prisijungti prie jos elektroninės bankininkystės, po ko paprašius V. B. padiktuoti prisijungimo prie jos elektroninės bankininkystės duomenis, o V. B. patikėjus ir padiktavus prašomus duomenis, tokiu būdu apgaule įgijo V. B. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke, elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti - identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, nurodytus identifikavimo kodų generatoriaus kodus, po ko paprašius V. B. padiktuoti prisijungimo prie jos vadovaujamos įmonės UAB „V“ elektroninės bankininkystės duomenis, o V. B. padiktavus prašomus duomenis, tokiu būdu apgaule išviliojus UAB „V“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, kuri susieta su įmonės kreditine sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančios tame pat banke elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti - identifikavimo kodus, asmeninius prisijungimo slaptažodžius, nurodytus identifikavimo kodų generatoriaus kodus, būtinus finansinei operacijai inicijuoti, tokiu būdu neteisėtai juos įgijo. Po ko tą pačią dieną A. R. telefonu padiktavus L. S. šiuos V. B. ir UAB „V“ elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis bei nurodžius prisijungti prie nukentėjusiosios V. B. vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bei UAB „V“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei jose esančias pinigines lėšas pervesti į nurodytų asmenų - Z. V., R. M., M. S., B. P., L. K., A. P., S. Š., A. K. nurodytas bankų sąskaitas, po ko L. S., vykdydama A. R. nurodymą, 2016 m. gruodžio 17 d., būdama adresu: (duomenys neskelbtini), panaudodama kompiuterinį įrenginį ir AB „Telia“ SIM kortelę, kurios mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini), registruotas R. S. vardu, kuriam tuo metu buvo priskirti IP adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdama AB „Swedbank“ ir AB SEB bankų informacinių sistemų apsaugos priemones, ir save identifikuodama kaip teisėtą naudotoją, t. y. V. B., neteisėtai panaudojo apgaule įgytus V. B. ir UAB „V“ elektroninės mokėjimo priemonės duomenis - vartotojo identifikavimo kodus, asmeninius prisijungimo slaptažodžius, identifikavimo kodų generatoriaus nurodytus kodus, leidžiančius elektroniniu būdu disponuoti V. B. lėšomis, esančiomis AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB „V“ lėšomis, esančiomis AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), prisijungė prie elektroninės bankininkystės, susietos su V. B. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bei su UAB „V“ sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei atliko šias neteisėtas finansines operacijas:

iš V. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į apie nusikalstamą veiką nežinojusio Z. V. vardu atidarytą sąskaitų (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, 15.34 val. pervedė 2000 Eur, 15.44 val. pervedė 2000 Eur, 15.48 val. pervedė 2000 Eur, 16.14 val. pervedė 2000 Eur, 16.19 val. pervedė 2000 Eur, kuris 2016 m. gruodžio 20 d. 06.09 val. šią pinigų sumą (10 000 Eur) per 16 kartų išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), Estijos Respublikoje;

iš V. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į apie nusikalstamą veiką nežinojusio R. M. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, 15.37 val. pervedė 2000 Eur, iš kurių tą pačią dieną 16.20 val. bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), buvo išgryninta 200 Eur, 16.40 val. bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), išgryninta 180 Eur, laikotarpiu nuo 17.32 val. iki 17.36 val. tame pat bankomate išgryninta 450 Eur, nuo 17.50 val. iki 17.52 val. bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), išgryninta 30 Eur; bei iš UAB „V“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. M. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervedė 1400 Eur, iš kurių tą pačią dieną per 7 kartus buvo išgryninta 1200 Eur bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini);

iš V. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į apie nusikalstamą veiką nežinojusio M. S. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, 15.40 val. pervedė 2000 Eur, iš kurių tą pačią dieną 17.42 val. buvo išgryninta 1984,10 Eur AB „Swedbank“ banko Akropolio klientų aptarnavimo centre, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini);

iš V. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į apie nusikalstamą veiką nežinojusio B. P. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, 16.17 val. pervedė 1100 Eur, iš kurių jis tą pačią dieną, vykdydamas V. V. nurodymus, nuo 16.27 val. iki 16.29 val. išgrynino 800 Eur bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 20 d. 07.35 val. įsigijo prekių už 190 Eur parduotuvėje IKI, esančioje (duomenys neskelbtini), 2016 m. gruodžio 21 d. išgrynino 108,78 Eur AB „Swedbank“ banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centre;

iš V. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į apie nusikalstamą veiką nežinojusios L. K. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, 16.52 val. pervedė 2000 Eur, iš kurių ji tą pačią dieną, vykdydama M. D. nurodymą 16.55 val. išgrynino 150 Eur bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), iš UAB „V“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į tą pačią L. K. sąskaitą pervedė 2000 Eur, kurie tą pačią dieną buvo sugrąžinti į šią UAB „V“ sąskaitą;

iš UAB „V“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į apie nusikalstamą veiką nežinojusio A. P. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervedė 2000 Eur, kurie tą pačią dieną per keturis kartus buvo išgryninti bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini);

iš UAB „V“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į apie nusikalstamą veiką nežinojusio S. Š. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, pervedė 1500 Eur, kuris tą pačią dieną 08.42 val. išgrynino šią pinigų sumą bankomate, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini);

iš UAB „V“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į apie nusikalstamą veiką nežinojusio A. K. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervedė 1500 Eur, kuris tą pačią dieną per du kartus išgrynino 1200 Eur bankomate Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame adresu: (duomenys neskelbtini),

po ko Z. V., R. M., M. S., B. P., L. K., A. P., S. Š., A. K., vykdydami A. R., M. D. ir V. V. nurodymus, būdami suklaidinti ir nesuvokdami nusikalstamos veikos padarymo, šias pinigų sumas perdavė jų nurodytiems asmenims, tokiu būdu ji, veikdama bendrininkų grupėje su A. R., M. D., turėdama vieningą sumanymą apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgijo bei laikė elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai atlikti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai atliko finansines operacijas panaudojant svetimų elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą, V. B. ir UAB „V“ priklausantį turtą – 22 010 Eur, t. y. pagal šiuos savo veiksmus L. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

1.3. M. D., A. R. nukentėjusios V. B. ir UAB „V“ elektroninio mokėjimo priemonės – internetinės bankininkystės, naudotojo tapatybę patvirtinančius duomenis neteisėtai, panaudodami apgaulę telefonu, prieš tikrąją savininkės valią ir norus, įgijo ir jiems reikalingą nusikaltimų tikslams pasiekti laiką laikė, o po to perdavė finansinių operacijų iniciavimui ir atlikimui bendrininkei kaltinamajai L. S. būtent savo veiksmus suderinę ir vaidmenimis pasiskirstę bendrininkai - kaltinamasis M. D. ir A. R.. Apie tokį nusikalstamos veikos mechanizmą ir kitų bendrininkų tam atliekamus veiksmus neabejotina, jog buvo žinoma ir kiek vėliau savais veiksmais į nusikaltimą įsijungusiai L. S., kuri ne tik pritarė šiems veiksmams, bet savaisiais užtikrino pirmųjų vykdymui prasmę bei sąlygas. Todėl šioje bylos dalyje M. D., A. R. ir L. S. turi atsakyti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

1.4. kaltinamųjų M. D., A. R., L. S., veikusių grupe iš anksto susitarusių asmenų, - kiekvienam žinant, ar bent jau bendrais bruožais suvokiant nusikalstamo sumanymo planą, jo įgyvendinimo mechanizmą ir kitų dalyvaujančiųjų veiksmus, kvalifikuotini pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį, kas tarpusavyje sudarė idealiąją nusikaltimų sutaptį. Tačiau veika, apibrėžta BK 214 straipsnio 1 dalyje su pastarųjų veikų grupe tarpusavyje sudarė jau realiąją dalį, todėl atitinkamai ir kvalifikuotina kaip realioji nusikaltimų sutaptis. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes - V. V., veikiant katu su M. D., A. R., savo ir kitų naudai įgijus svetimą V. B. turtą – 2000 Eur, ši jo veika perkvalifikuotina iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį.

1.5. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nesurinkta patikimų duomenų, jog V. V. padarė kaltinime aprašytus, BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje bei 215 straipsnio 1 dalyje numatytus, nusikaltimus. Iš esmės šis kaltinimas buvo grindžiamas tik prielaidomis, todėl V. V. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį išteisintinas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

3. Apeliaciniame skunde nuteistoji L. S. prašo pašalinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio trūkumus bei priimti naują nuosprendį, kuriuo prašo paskirti švelnesnes bausmes bei įvertinti bausmių subendrinimą.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios L. S. ir nuteistojo V. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl nuteistosios L. S. apeliacinio skundo

8. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama L. S. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti bei peržiūrėti paskirtų bausmių subendrinimą.

9. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. S. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistajai L. S. paskirta bausmė yra adekvati jos padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

10. Vertinant nuteistajai paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad apylinkės teismas atsižvelgė į L. S. nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir sukeltų nusikalstamų pasekmių sunkumą - apgaule užvaldyto turto vertė žymiai viršijo rūšinės tokio nusikaltimo sudėties minimumą (nusikaltimo padarymo metu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį minimali sukčiavimo metu įgyto turto suma buvo 9415 Eur (250 MGL x 37,66 Eur), o įgijo 22010 Eur), nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti, padaryta reali žala nukentėjusiajai. L. S. veiksmai buvo itin svarbūs atliekant nusikaltimus (mokėjimo priemonėmis neteisėtai įgijo duomenis ir juos panaudojo, neteisėtai prisijungė prie banko informacinės sistemos bei atliko neteisėtas finansines operacijas), tačiau atlikti nusikalstami veiksmai nedavė jų siekto galutinio rezultato – dalis nukentėjusios pinigų buvo sulaikyti policijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į L. S. asmenybę - į tai, kad viena išlaiko (augina) 2 mažamečius vaikus, teista 10 kartų, bausta administracine tvarka už įvairius administracinius teisės nusižengimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Duomenų apie darbinę nuteistosios veiklą nėra, nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. darbo paieška Užimtumo tarnyboje nutraukta be teisės registruotis 6 mėn., nuo to laiko registracija daugiau nebeatnaujinta.

12. Nuteistoji L. S. ir jos gynėja prašo pripažinti nuteistosios lengvinančia aplinkybe ir tai, kad ji turi 3 mažamečius vaikus ir viena juos išlaiko (augina). BK 59 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Tačiau apygardos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nuteistosios šeiminė padėtis (mažamečių vaikų turėjimas) negali būti pagrindu pripažinti tai nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip matyti iš Gyventojų registro išrašo apie asmenį, L. S. turi 3 nepilnamečius vaikus: A. S., gimusį 2006 m., V. S., gimusią 2009 m. bei D. S., gimusį 2010 m. Būtinybė rūpintis mažamečiais vaikais nesutrukdė jai daryti nusikalstamas veikas, žinodama gresiančią baudžiamąją atsakomybę, nuteistoji prisiėmė negatyvių padarinių riziką. Manyti, kad mažamečiai vaikai buvo vienas iš faktorių, paskatinusių L. S. nusikalsti, taigi laikyti šį faktą nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, būtų visiškai nelogiška.

13. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad L. S. realias laisvės atėmimo bausmes atlieka jau nuo 2011 metų (Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nuosprendžiu jai paskirta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė). Taigi nuteistoji didžiąją laiko dalį atlieka laisvės atėmimo bausmes pataisos įstaigoje, todėl apeliantės ir jos gynėjos argumentai, kad nuteistoji viena augina mažamečius vaikus, ir tai turi būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra visiškai nepagrįstas.

14. Kaip matyti, L. S. yra linkusi pažeisti įstatymus, nusikalstamas veikas daro sistemingai, neišnykus ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, iš viso teista 15 kartų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šiuo metu nuteistosios atžvilgiu nagrinėjamos dar 2 baudžiamosios bylos dėl analogiškų nusikalstamų veikų (už nusikaltimus nuosavybei bei finansų sistemai). Ankstesniais teismo nuosprendžiais L. S. buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, laisvės apribojimas, areštas, tačiau ji ir toliau pažeidinėjo įstatymus, darydama tiek analogiškas, tiek kito pobūdžio nusikalstamas veikas, savo elgesio nekoregavo. Šios aplinkybė rodo, kad L. S. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

15. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant L. S. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir nuteistajai L. S. pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį yra žymiai mažesnės nei šių straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis, o BK 182 straipsnio 2 dalį - bausmės dydis lygus vidurkiui. Teigti, kad toks apylinkės teismo procesinis sprendimas yra nepagrįstas, prieštarauja bausmių skyrimo taisyklėms ar priimtas nepakankamai įvertinus nuteistosios asmenybę, priešingai nei savo skundu teigia L. S., nėra pagrindo.

16. Apeliaciniame skunde nuteistoji L. S. taip pat prašo peržiūrėti pagal nuosprendžius jai paskirtas ir subendrintas bausmes, nes mano, kad bausmės yra subendrintos netinkamai.

17. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai.

18. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu L. S. paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, prie kurios iš dalies pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal minėtus nuosprendžius.

19. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi L. S. paskirtos bausmės pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendį, Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendį buvo subendrintos ir nustatyta galutinė subendrinta 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal minėtus nuosprendžius.

20. Tai patvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas paskirtą bausmę bendrino su trimis nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, nors akivaizdu, jog dar prieš skundžiamo nuosprendžio priėmimą aukščiau paminėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės jau buvo subendrintos Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi.

21. Ši pirmosios instancijos teismo klaida taisytina, nuosprendis keistinas, bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą L. S. bausmę (4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę) su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi subendrinta bausme (4 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo) (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

22. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi L. S. paskirtos bausmės buvo subendrintos pagal 3 nuosprendžius, kuriais buvo nustatyta, kad nuteistoji padarė net 20 veikų (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendį – 8 veikos; pagal Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį – 8 veikos; pagal Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendį – 4 veikos). Nors apylinkės teismas galėjo bausmes visiškai sudėti (prie griežčiausios bausmės pridėti visas paskirtas švelnesnes bausmes), tačiau teismas pasirinko dalinį (švelnesnį) bausmių sudėjimą ir paskyrė nuteistajai subendrintą 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kas palyginus su nuteistosios padarytų veikų skaičiumi ir sunkumu, laikytina pakankamai švelnia subendrinta bausme.

23. Kaip matyti, prie skundžiamu nuosprendžiu L. S. paskirtos bausmės buvo pridėta tik 1 metai laisvės atėmimo pagal visus Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi subendrintus nuosprendžius. Nesant apeliacinio skundo, kuriuo būtų prašoma pabloginti nuteistosios padėtį, apeliacinės instancijos teismas negali prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti daugiau nei 1 metus laisvės atėmimo. Tačiau apygardos teismas konstatuoja ir tai, kad pridėti mažesnę nei 1 metų bendrinamų bausmių dalį nėra pagrindo, nes L. S. ankstesniais nuosprendžiais nuteista net už 20 nusikalstamų veikų. Bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį ankstesnės subendrintos bausmės, tai yra 1 metus laisvės atėmimo.

24. Tokiu būdu, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirtos 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtina Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi paskirtos subendrintos 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis - 1 metai, L. S. skiriant galutinę subendrintą 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Dėl nuteistojo A. R. apeliacinio skundo

25. Apeliaciniame skunde neginčijama A. R. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė per griežtą bausmę ir nepagrįstai nepripažino jo prisipažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

26. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tais atvejais, kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, taip siekiant sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

27. Taigi, ši aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo. Prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą, pagal pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.

28. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. R. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Tačiau A. R. duodamas parodymus atsisakė įvardinti kitus asmenis, kurių prašė pagalbos ruošdamasis nusikaltimams, taip pat jo parodymai neatitiko kai kurių faktinių bylos aplinkybių bei iš dalies prieštaravo kitų šalių parodymams. Be to, nuteistasis A. R. apeliacinės instancijos 2020 m. birželio 29 d. teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu pareiškė, kad darė nusikalstamas veikas ir toliau darys.

29. Toks A. R. elgesys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nuoširdžiai nesigaili dėl padarytų nusikalstamų veikų, o prisipažino tik formaliai, tikėdamasis, kad jam būtų paskirta švelnesnė bausmė. Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014).

30. Šiuo atveju akivaizdu, kad nuteistasis A. R. nevertina kritiškai savo elgesio, nuoširdžiai nesigaili padaręs nusikaltimus, o vien tai, kad nuteistasis A. R. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (be nuoširdaus gailesčio) nėra pakankamas pagrindas pripažinti esant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apygardos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju A. R. prisipažinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

31. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. R. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. R. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

32. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į A. R. asmenybę - teisiamas 22 kartą, daug kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas (sukčiavimus, nusikaltimus finansų sistemai ir kt.), nusikalto būdamas recidyvistais, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo pagrindinis, charakterizuojamas itin neigiamai. Teismas nustatė, kad pagal bylos duomenis A. R. buvo vienas iš aktyviausiai veikusių padarant nusikalstamas veikas nukentėjusios V. B. ir UAB „V“ atžvilgiu, veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. A. R. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis nusikaltimus įvykdė bendrininkų grupe bei nusikalto būdamas recidyvistas (60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).

33. Kaip matyti, A. R. nusikalstamas veikas darė sistemingai, turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už analogiško pobūdžio nusikaltimus. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog A. R. teistas 21 kartą. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. R. yra linkęs pažeisti įstatymus, o iki šiol skiriamos bausmės jokio teigiamo poveikio nuteistajam nedaro. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią inkriminuotų straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

34. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė A. R. laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį nustatė mažesnius nei sankcijos vidurkis, o pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – šiek tiek didesnį nei sankcijoje numatytą vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad A. R. jau ne kartą teistas už sukčiavimus, apygardos teismas sprendžia, kad už šį nusikaltimą jam pagrįstai skirta šiek tiek didesnė nei sankcijoje numatyta vidurkio dydžio bausmė.

35. Įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, o bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo. Taigi, nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistojo V. V. apeliacinio skundo

36. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu V. V. prašo jį išteisinti, nes mano, kad nėra objektyvių ir neginčytinų duomenų, pagrindžiančių jo kaltę.

37. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad V. V. pripažintinas kaltu dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant V. V. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

38. Teisėjų kolegija nuteistojo V. V. nurodytą versiją, kad jis tik davė savo motinos draugo banko sąskaitos numerį kameros draugui R. G., kuris jo paprašė, nes jam kažkas turėjo persiųsti pinigų, tačiau jokio nusikaltimo nepadarė, atmeta kaip gynybinę, kadangi byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

39. Iš nuteistojo V. V. parodymų nustatyta, kad jis savo motinos V. V. parašė duoti banko sąskaitos numerį, tačiau ji pasakė, kad savo sąskaitos negali duoti, nes į ją gauna socialinę pašalpą ir jei būtų pervesti pinigai, tai iš jos būtų atimta pašalpa, todėl davė savo sugyventinio B. P. sąskaitą. Pats nuteistasis V. V. patvirtino, kad taksofonu kalbėjo su B. P. bei pripažino, kad pasakė savo motinai, jog jai paskambins žmonės ir pasakys kur išsiuntinėti gautus pinigus. Nuteistasis V. V. patvirtino, kad jo motina V. V. išsiuntinėjo pinigus L. S. ir A. R. draugams. Nuteistojo A. R. parodymai taip pat patvirtina, kad jis V. V. giminaičius pažįsta ir, kad V. V. davė nurodymus savo motinai V. V. kam reikia pervesti pinigus.

40. Iš liudytojo B. P. parodymų nustatyta, kad jam pinigus pravedė sugyventinės sūnus V. V., kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę. Jis kalbėjo su V. V. telefonu ir jam paprašius pats davė savo banko sąskaitos duomenis. Nurodė, kad jį V. V. įtikino, jog jam perves pinigus už blogas sąlygas pataisos namuose. Patvirtino, kad pervedė maždaug 1000 Eur, iš kurių 900 Eur V. V. nurodymu išgrynino tą pačią dieną. Vėliau V. V. jam skambindavo, kad reikia papildyti sąskaitas už telefonus, o V. V. liepė išsiuntinėti kažkam pinigų. V. V. tuos pinigus išsiuntinėjo kitą dieną, o kažkiek pinigų pasiliko sau. Vėliau užblokavo jo sąskaitą, o banke paaiškino, kad įvyko sukčiavimas.

41. Iš nukentėjusiosios V. B. banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 17 d. iš jos sąskaitos į B. P. sąskaitą, esančią Swedbank, AB banke, pervesta 1100 Eur. Pagal B. P. banko sąskaitos išklotinę nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 17 d. į šią sąskaitą iš V. B. banko sąskaitos buvo pervesta 1100 Eur, iš kurių tą pačią dieną buvo išgryninta: 16.27 val. - 500 Eur bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini); 16.29 val. - 300 Eur tame pat bankomate; 2016 m. gruodžio 20 d. 07.35 val. pirkti 3 pirkiniai už 60 Eur, 35 Eur ir 95 Eur parduotuvėje IKI ,,Venta“ (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 21 d. išgryninta 108,78 Eur banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo centre.

42. Kaip matyti, liudytojo B. P. parodymuose įvardintos pinigų sumos atitinka faktinius bylos duomenis apie neteisėtas finansines operacijas nukentėjusios V. B. sąskaitoje. V. V. atliekamų veiksmų neteisėtumą ir to suvokimą akivaizdžiai rodo ir tai, kad jis nurodė tą pačią dieną gautus pinigus išgryninti ir atitinkamai pervesti kitiems asmenims. Akivaizdu, kad būtent V. V. savo bendrininkams nurodė sąskaitos numerį, į kurį buvo pervesti nusikalstamu būdu užvaldyti pinigai, pats V. V. davė nurodymus minėtus pinigus išgryninti, pats V. V. nurodė, kur realizuoti šiuos pinigus. Tokiu būdu jis tiesiogiai ir aktyviai veikė kaip bendrininkas atliktuose sukčiavimo veiksmuose. V. V. nusikalstamus veiksmus atliko visų bendrininkų interesais, ir tam, kad būtų pasiektas nusikalstamų veiksmų galutinis tikslas – užvaldyti svetimi pinigai. Nors, kaip nurodė V. V., jis pats jokios materialinės naudos negavo, tačiau tai nešalina baudžiamosios atsakomybės už jo padarytus veiksmus. Taigi, V. V. veika teisingai pripažinta nusikalstama ir kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

43. Nors nuteistasis V. V. teigė, kad liudytojas R. G. būtų patvirtinęs, jog jis nekaltas, apygardos teismas sprendžia, kad šiuo atveju liudytojo R. G. apklausa teismo posėdyje nebūtų paneigusi neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių įrodančių V. V. kaltę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad būtent V. V. prašė banko sąskaitos savo motinos sugyventinio B. P., kad jis pats davė nurodymus B. P. ir savo motinai V. V. kaip elgtis su sukčiavimo būdu įgytais pinigais, kas parodo, kad V. V. ne tik žinojo apie vykdomą sukčiavimą, bet ir pats atliko nusikalstamus veiksmus.

44. Nuteistojo V. V. nurodyti argumentai, kad jis nieko nežinojo apie sukčiavimą, nes tuo metu buvo drausmės grupėje, paneigti bylos nagrinėjimo metu ištirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į bylos aplinkybes, t. y. neteisingai įvertino įrodymus, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

45. Pirmosios instancijos teismas išteisino V. V. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį bei 215 straipsnio 1 dalį, motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nebuvo surinkta patikimų duomenų, jog V. V. padarė šias kaltinime aprašytus nusikalstamas veikas. Dėl V. V. išteisinimo pagal šiuos baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimus pagrįstumo apygardos teismas nesprendžia, nes nesant prokuroro apeliacinio skundo, negali pasunkinti nuteistojo asmens teisinės padėties.

46. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į V. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – teisiamas 30 kartą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos 2 atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką V. V. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), charakterizuojamas neigiamai, taip pat į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais V. V. skiriamos bausmės jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui.

47. Kaip matyti, V. V. nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog V. V. yra teistas 29 kartus. Nusikalstamą veiką, už kurią V. V. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose už ankstesnius nusikaltimus. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. V. yra linkęs pažeisti įstatymus, sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas bei kad iki šiol skiriamos bausmės jokio teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į V. V. asmenybę bei nurodytas aplinkybes, paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis – nežymiai didesnis nei straipsnio sankcijose numatytos šios bausmės vidurkis, nelaikytinas aiškiai per griežtu ar neproporcingu.

36. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog V. V. veiksmuose yra visi būtini BK 182 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, o bausmė už padarytą nusikalstamą veiką paskirta tinkamai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

37. Tačiau bendrindamas skirtingais nuosprendžiais V. V. skirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas padarė klaidų, kas turėjo įtakos galutinės V. V. skirtinos bausmės dydžiui. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino V. V. paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme. Nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

38. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad V. V. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu nuteistas 4 metų laivės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad šis nuosprendžių subendrinimas buvo taisytas vėlesnėmis teismo nutartimis, todėl nėra jokio pagrindo vėliau paskirtas bausmes bendrinti su 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kauno aplinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. ir 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimis Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi ir su Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu ir V. V. paskirta galutinė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

39. Taigi, V. V. skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė turėjo būti bendrinta ne su Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, o su subendrinta galutine 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai subendrino V. V. paskirtas bausmes, apygardos teismas šį bausmių bendrinimą ištaiso.

40. Tokiu būdu, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (bausmių subendrinimas tikslintas Kauno aplinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. ir 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimis) pridėtina dalis Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apygardos teismas sprendžia, kad prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina 4 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės. V. V. skirtina galutinė subendrinta 7 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistosios L. S. ir nuteistojo V. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendį dalyje dėl bausmių L. S. ir V. V. subendrinimo su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis pakeisti:

1) Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtos 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės (bausmių subendrinimas tikslintas Kauno aplinkės teismo 2018 m. lapkričio 8 d. ir 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimis) pridėti dalį Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (4 mėnesius) ir V. V. paskirti galutinę subendrintą 7 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį.

2) Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, prie Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirtos 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi paskirtos subendrintos 4 (keturių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį (1 metus) ir L. S. paskirti galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendį, Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendį ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendį.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.