Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės gimimo akto įrašą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Vilniaus miesto administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. A136-58/20(2.4.1.51-AD21), kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas pakeisti pavardę iš „R.“ į „G. – R.“.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. eN2-602-981/2019 pareiškėjas buvo įvaikintas R. G.. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. (15/18-19) SPI 21-18 buvo nustatyta, kad pareiškėjas, gimęs (duomenys neskelbtini), įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę nuo jo įvaikinimo dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 11 d. Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl pavardės pakeitimo, pateikiant prašymą turėti dvigubą pavardę, sudarytą iš pareiškėjo prigimtinės ir tėvo po įvaikinimo skirtingų pavardžių, t. y. norint turėti pavardę „G. – R.“, tokiu būdu įgyjant ir tėvo pavardę „G.“ po įvaikinimo, tačiau Vilniaus miesto administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2020 m sausio 22 d. priėmė sprendimą Nr. A136-58/20(2.4.1.51-AD21), kuriuo pareiškėjo prašymo dėl pavardės pakeitimo netenkino.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Nors Chartijos 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimą Sayn-Wittgenstein, C-208/09, 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Pagal CK 2.20 straipsnio 3 dalį fizinio asmens pavardės ir vardo pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisės aktai. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę jam sudarytame civilinės būklės akto įraše teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka. Vardo ir pavardės keitimo pagrindus ir šių asmens duomenų keitimo civilinės būklės aktų įrašuose tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R‑333 ,,Dėl Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad asmuo savo turimą vienanarę arba dvinarę pavardę gali keisti į kitą vienanarę arba dvinarę pavardę. Pagal Taisyklių 9 punktą pareiškėjas gali pakeisti savo pavardę, jeigu: 9.1. nori turėti tėvų pavardę; 9.2. nori turėti senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę; 9.3. nori turėti dvigubą pavardę, sudarytą iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių: iš tėvo ir motinos skirtingų vienanarių pavardžių, vieno iš tėvų vienanarės ir kito dvinarės (daugianarės) pavardės dėmens, iš abiejų tėvų dvinarių (daugianarių) pavardžių pasirinktų dėmenų (vieną dėmenį pasirenkant iš tėvo, kitą iš motinos pavardės), iš dviejų skirtingų kiekvieno iš tėvų vienanarių pavardžių; 9.4. nori turėti patėvio (pamotės), buvusio globėjo (buvusio ar esamo rūpintojo) pavardę; 9.5. turi pavardės formą, neatitinkančią jo lyties; 9.7. nori turėti kitokią pavardę turimos pavardės pagrindu (su kitokia galūne ar kitokia priesaga, be priesagos ar su priesaga), jeigu pageidaujama pavardė yra tradicinėje vartosenoje; 9.8. po santuokos įregistravimo vietoj turimos pavardės nori įgyti bendrą su sutuoktiniu pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; 9.9. po santuokos įregistravimo prie turimos pavardės nori prijungti sutuoktinio pavardę arba sutuoktinio dvinarės (daugianarės) pavardės dalį; 9.10. nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę; 9.11. nori įgyti pavardės formą, nenurodančią šeiminės padėties, arba atvirkščiai; 9.12. nori vietoj savo nelietuviškos sugramatintos (su lietuviška galūne) pavardės įgyti tokią pačią, tik nesugramatintą pavardę (be lietuviškos galūnės), arba atvirkščiai – vietoj nelietuviškos nesugramatintos pavardės įgyti tokią pačią, tik sugramatintą pavardę. 9¹. Pareiškėjo vardas ir (ar) pavardė taip pat gali būti keičiamas (keičiami), kai: 9¹.1. pareiškėjas vardą ir (ar) pavardę pasikeitė užsienio valstybėje, kurioje jis nuolat gyvena arba yra jos pilietis; 9¹.2. pareiškėjas nori turėti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles) užrašytą vardą ir (ar) pavardę. Taigi, kaip matyti iš Taisyklių 9.3 papunkčio reikalavimų, pagal Taisykles pareiškėjas gali pakeisti savo pavardę į dvigubą pavardę, tačiau tik į sudarytą iš tėvo ir motinos skirtingų pavardžių.

Pažymėtina, kad Taisyklių 9.10 punktas aiškiai numato, jog pareiškėjas gali pasikeisti pavardę, jeigu nori susigrąžinti bet kurią pirmiau turėtą pavardę. Vadovaujantis CK 3.167 straipsniu, kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo iki įvaikinimo turėta prigimtinė pavardė buvo „R.“, tačiau po įvaikinimo pareiškėjas išreiškė pageidavimą turėti ir tėčio pavardę „G.“. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo prašymas patenka į aiškiai Taisyklėse apibrėžtą atvejį (9.10 punktas), kada asmuo turi teisę pasikeisti pavardę ir ši teisė negali būti ribojama aplinkybe, jog pareiškėjas turi teisę tik į pavardę „G.“, tačiau ne į „G. – R.“ , kaip nurodė suinteresuotas asmuo tiek 2020 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus sprendime Nr. A136-58/20(2.4.1.51-AD21), tiek teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą. Pabrėžtina, kad pagal Taisyklių nuostatas pareiškėjas savo teisės į savo prigimtinę pavardę „R.“ neprarado ir ją išsaugojo visą gyvenimą, todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo gimimo įraše, skiltyje „Duomenys apie tėvą“ nurodyta pavardė „G.“, skiltyje „Duomenys apie motiną“ nurodyta pavardė „G.“, negali nepagrįstai apriboti pareiškėjo teisės į pareiškėjo prigimtinę pavardę. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėjui nesudarant galimybių pasikeisti turimą vienanarę pavardę į dvinarę pavardę, sudarytą iš tėvo pavardės ir pareiškėjo prigimtinės pavardės, būtų neproporcingai apribojama pareiškėjo teisė į vardą (CK 2.20 straipsnis), todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas.

Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad naudojimasis savo vardu ir pavarde pripažįstamas sudėtine teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalimi ir valstybės kišimasis į jį, gali būti toleruojamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų. Teisė į žmogaus privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje, pagal kurio nuostatas žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Be to, kaip buvo minėta, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio pažeidimu gali būti laikomi atvejai, kada dėl valstybės atsisakymo pakeisti asmens valstybės narės piliečio vardą ir pavardę, jis gali patirti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų.

Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo ir pareiškėjo pareiškimą tenkinti – panaikinti Vilniaus miesto administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. A136-58/20(2.4.1.51-AD21) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjo pavardę iš „R.“ į „G. – R.“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 516 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. A136-58/20(2.4.1.51-AD21).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjo A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš „R.“ į „G. – R.“ ir išduoti naują gimimo įrašą su pavarde „G. – R.“.

Įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.