- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-19
- Bylos Nr.
- I-5997-596/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00577-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 18 000 Lt neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2013-03-10 iki 2013-12-12. Nurodo, kad nuo 2013-03-10 iki 2013-12-12 buvo laikomas Lukiškių TI-K sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Kamerose, kurių plotas apie 7 m², antisanitarinės sąlygos, jose buvo laikoma nuo 3 iki 4 asmenų, kamerose šalta, drėgna, trūksta oro, tamsu, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus 3,6 m² kameros ploto. Be to, kamerose atitinkamą plotą užima stalas, gultai, sanitarinis mazgas. Pareiškėjas dėl ploto trūkumo kamerose buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, rūkantys asmenys laikomi su nerūkančiais, tokiu būdu sudaromos konfliktinės situacijos tarp įkalintųjų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, buvo pažeista jo garbė ir orumas, patyrė emocinę depresiją, pažeminimą, nuolat jaučia baimę. Kadangi atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 18 000 Lt (b. l. 10-12).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2013-03-12, o 2013-12-12 išvyko į Marijampolės pataisos namus. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM) direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3.6 kv. m. ploto. Pareiškėjas per ginčijamą laikotarpį dėl laikymo sąlygų į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Pareiškėjas per ginčo laikotarpį buvo laikomas atitinkamose kamerose, tačiau 2013-03-25, 2013-04-30, 2013-05-27, 2013-06-11, nuo 2013-10-20 iki 2013-10-22, 2013-11-11 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus. Taip pat nuo 2013-03-27 iki 2013-04-04, nuo 2013-04-11 iki 2013-04-18, nuo 2013-04-25 iki 2013-04-30 ir nuo 2013-05-27 iki 2013-06-04 pareiškėjas iš Lukiškių TI-K buvo išvykęs. Pažymėjo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius - 954 asmenys, tačiau jis nuolat yra viršijamas. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, todėl negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių, kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudariusi sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, nuo 2013-12-30 – su UAB „Dezinfa“, kurios atlikdavo ir atlieka patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus. Pažymėjo, kad remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, materialinius resursus. Dėl žalos atlyginimo nurodė, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiškėjo nurodytai žalai. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą (b. l. 15-20).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas R. R. į Lukiškių TI-K atvyko 2013-03-12 ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 118, kurios plotas – 7,38 m², kameroje vakare buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,46 m² ploto); 2013-03-13 buvo perkeltas į kamerą Nr. 333, kurios plotas – 7,94 m², kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m² ploto); 2013-03-14 kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,47 m² ploto); 2013-03-15 kameroje ryte buvo 3, vakare - 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m² ploto); nuo 2013-03-16 iki 2013-03-20, 2013-03-26 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m² ploto); nuo 2013-03-21 iki 2013-03-24 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,64 m² ploto); 2013-03-25 kameroje ryte buvo 2, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m² ploto); 2013-03-27 išvyko į Klaipėdos AVPK Kretingos areštinę; 2013-04-04 atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 113, kurios plotas – 6,43 m², kurioje ryte buvo 1, vakare - 5 asmenys (vienam asmeniui teko 1,28 m² ploto); 2013-04-05 perkeltas į kamerą Nr. 156, kurios plotas – 7,94 m² ploto, kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m²); nuo 2013-04-05 iki 2013-04-10 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m²); 2013-04-11 išvyko į Klaipėdos AVPK Kretingos areštinę; 2013-04-18 atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 113, kurios plotas – 6,43 m², kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,6 m²); 2013-04-19 perkeltas į kamerą Nr. 139, kurios plotas – 7,82 m², kurioje vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,95 m2); 2013-04-20 perkeltas į kamerą Nr. 371, kurios plotas – 7,18 m², kurioje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys (vienam asmeniui teko 1,79 m²); 2013-04-21 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,39 m²); 2013-04-22 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,79 m²); nuo 2013-04-23 iki 2013-04-24 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,79 m²); 2013-04-25 išvyko į Klaipėdos AVPK Kretingos areštinę; 2013-04-30 atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 112, kurios plotas – 7,28 m², kurioje ryte buvo 4, vakare – 2 asmenys (vienam asmeniui teko 1,82 m²); 2013-04-30 perkeltas į kamerą Nr. 278, kurios plotas – 7,92 m², kurioje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m²); nuo 2013-05-01 iki 2013-05-02 ir 2013-05-04 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m²); 2013-05-03 kameroje ryte buvo 4, vakare – 3 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m²); 2013-05-05 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,64 m²); 2013-05-06 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m²); nuo 2013-05-07 iki 2013-05-16 ir nuo 2013-05-18 iki 2013-05-22 buvo perkeltas į kamerą Nr. 371, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,79 m²); 2013-05-17 buvo perkeltas į kamerą Nr. 287, kurios plotas – 7,70 m², kurioje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,92 m²); nuo 2013-05-23 iki 2013-05-26 kameroje ryte ir vakare buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,56 m²); 2013-05-27 išvyko į Klaipėdos AVPK Kretingos areštinę; 2013-06-04 atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 117, kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,82 m²); 2013-06-05 perkeltas į kamerą Nr. 158, kurios plotas – 7,94 m², kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m²); 2013-06-06 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m²); nuo 2013-06-07 iki 2013-06-10 kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m²); 2013-06-11 perkeltas į kamerą Nr. 154, kurios plotas – 7,94 m², kurioje ryte buvo 2, vakare - 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,64 m²); 2013-06-12 kameroje ryte buvo 3, vakare – 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m²); nuo 2013-06-13 iki 2013-06-30 buvo perkeltas į kamerą Nr. 158, kurios plotas – 7,94 m², kameroje ryte ir vakare buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m²); nuo 2013-07-01 iki 2013-07-03, nuo 2013-07-05 iki 2013-07-09, nuo 2013-07-13 iki 2013-08-04, 2013-08-06 ir nuo 2013-08-09 iki 2013-08-15 kameroje ryte buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m²); 2013-07-04, nuo 2013-07-10 iki 2013-07-12, 2013-08-05 ir nuo 2013-08-07 iki 2013-08-08 kameroje ryte buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,64 m²); 2013-08-16, nuo 2013-08-17 iki 2013-08-22, nuo 2013-08-24 iki 2013-08-25, nuo 2013-08-27 iki 2013-09-10 perkeltas į kamerą Nr. 160, kurios plotas - 7,94 m², kurioje ryte buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m²); 2013-08-23, 2013-08-26 ir 2013-09-11 kameroje ryte buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m²); nuo 2013-09-12 iki 2013-10-08 buvo perkeltas į kamerą Nr. 371, kurios plotas – 7,18 m², kurioje ryte buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,79 m²); 2013-10-09 ir nuo 2013-10-16 iki 2013-10-17 perkeltas į kamerą Nr. 173, kurios plotas – 7,94 m², kurioje ryte buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,64 m²); nuo 2013-10-10 iki 2013-10-15 ir nuo 2013-10-18 iki 2013-10-19 kameroje ryte buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m²); 2013-10-20 ir 2013-10-21 perkeltas į kamerą Nr. 124, kurios plotas – 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo (asmeniui teko 7,31 m²); 2013-10-22 perkeltas į kamerą Nr. 185, kurios plotas – 7,94 m², kurioje ryte buvo 2 asmenys (vienam asmeniui teko 3,97 m²); nuo 2013-10-23 iki 2013-10-28 kameroje ryte buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,98 m²); 2013-10-29 perkeltas į kamerą Nr. 126, kurios plotas – 7,48 m², kurioje ryte buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 2,49 m²); 2013-10-30, nuo 2013-11-05 iki 2013-11-06, 2013-11-13, nuo 2013-11-14 iki 2013-11-17, nuo 2013-11-19 iki 2013-11-24, nuo 2013-11-26 iki 2013-12-04, 2013-12-06 iki 2013-12-11 kameroje ryte buvo 4 asmenys (vienam asmeniui teko 1,87 m²); nuo 2013-10-31 iki 2013-11-04, nuo 2013-11-07 iki 2013-11-10, 2013-11-12, 2013-11-18, 2013-11-25, 2013-12-05 kameroje buvo 3 asmenys (vienam asmeniui teko 1,87 m²); 2013-11-11 kameroje buvo 2 asmenys (vienam asmeniui teko 3,74 m²); 2013-12-12 pareiškėjas išvyko į Marijampolės pataisos namus (b. l. 15-17).
Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, t. y., kad per laikotarpį nuo 2013-03-10 iki 2013-12-12 jam nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerose, kurios buvo antisanitarinės sąlygos, šalta, drėgna, trūko oro, blogas apšvietimas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 19 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik apgyvendinimui skirtose patalpose. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje, tačiau nustatytas įpareigojimas sudaryti sveikatai saugią gyvenamąją aplinką (6 p.).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, galiojančio nuo 2010-05-14, 1.3.1 p. nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3.6 m² (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Atsižvelgiant į tai, pataisos įstaigose administracijos turi pareigą užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, išskyrus laikotarpius: nuo 2013-10-20 iki 2013-10-22 ir 2013-11-11, kai kamerų plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, taip pat 2013-03-27, 2013-04-11, 2013-04-25, 2013-05-27, 2013-12-12 kai buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3.6 m²), t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas adm. byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas adm. byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo, kurio metu jis buvo laikomas Lukiškių TI-K, sąlygomis, teismas mano, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad kalinamas tokiomis sąlygomis patyrė nepatogumus, papildomą diskomfortą, yra įrodytas. Tačiau pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad kamerose antisanitarinės sąlygos, šalta, drėgna, trūksta oro, blogas apšvietimas, nepatvirtinta jokiais įrodymais. Iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurių metu buvo atlikti patikrinimai vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, tame tarpe ir kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, matyti, kad dirbtinė apšvieta atitiko minėtos higienos normos reikalavimus, kamerų vėdinimas užtikrinamas, oro temperatūra ir santykinė drėgmė atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus (b. l. 39-51). Lukiškių TI-K, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 52-56), yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (dabar – UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“), kuri, kaip matyti iš sutarties sąlygų, įsipareigojusi atlikti patalpų priežiūrą bei einamuosius profilaktinius patikrinimus 1 kartą per mėnesį.
CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012 ir kt.).
Pareiškėjas prašo priteisti 18 000 Lt neturtinę žalą atitinkamai už laikotarpį, kai jam nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į kalinimą kamerose, kuriose jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3.6 m²), t. y. už laikotarpį nuo 2013-03-10 iki 2013-12-12. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2013-03-12 ir išvyko 2013-12-12, per šį laikotarpį, išskyrus laikotarpius: nuo 2013-10-20 iki 2013-10-22 ir 2013-11-11, kai kamerų plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, taip pat 2013-03-27, 2013-04-11, 2013-04-25, 2013-05-27, 2013-12-12, kai buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose vienam asmeniui tekdavo mažesnis nei teisės aktuose nustatytas minimalus kameros plotas (1,28 m²- 2,64 m²), t. y. iš viso 243 dienas.
Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, iš viso 31 diena, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 5 000 Lt neturtinės žalos dydis už laikotarpį nuo 2013-03-12 iki 2013-12-12, išskyrus laikotarpius: nuo 2013-10-20 iki 2013-10-22 ir 2013-11-11, kai kamerų plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, taip pat 2013-03-27, 2013-04-11, 2013-04-25, 2013-05-27, 2013-12-12, kai jis buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, t. y. už 243 kalinimo dienas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko nustatytos normos.
Atsakovės atstovo atsiliepime į skundą nurodyta aplinkybė, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos atvykstančiųjų skaičiui, dėl to neturėjo galimybių pareiškėją patalpinti į kamerų tipo patalpas, atitinkančias nustatytus reikalavimus, nėra svarbi, kadangi pagal CK 6.271 str. 1 d. nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. R. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, 6 000 Lt (šešis tūkstančius litų, piniginės išraiškos dydis eurais – 1 737 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai trisdešimt septyni eurai)), neturtinę žalą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.