- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- II-31-814/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00164-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Pareiškėjas
- A. Č.
nedalyvaujant institucijos, surašiusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2018 m. spalio 1 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas 2018 m. spalio 1 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Nurodė, kad vyksta teisiniai ginčai dėl namo dalijimosi. Šiuo metu Ž. L. gyveno savo dėdei priklausančiose patalpose (kambaryje), nes jam apsigyvenant name dar nebuvo priimta nutartis ir nebuvo padalintas namas, jis su teismo nutartimi supažindintas nebuvo. Ž. L., susipažinęs su teismo nutartimi bei baigęs atlikti remonto darbus kituose kambariuose, persikels gyventi į juos ir atlaisvins pareiškėjui priklausantį kambarį. Kadangi savavaldžiavimo požymių nėra, administracinio nusižengimo teisena negalima.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti nutarimą ir taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį dėl administracinio nusižengimo Ž. L.. Nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų sprendimu buvo nustatyta naudojimosi tvarka namu, unikalus Nr.4400-2941-9489, ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. 4400-2941-9545, esančiais Kiemelių k., Žiežmarių sen.. Kaišiadorių r. S. L., Ž. L. motina, civilinėje byloje buvo atsakovė ir jai buvo žinomas ieškinio turinys, todėl ji negalėjo leisti naudotis bet kuriomis patalpomis iki to laiko, kol nebus nustatyta naudojimosi tvarka. Ž. L. išlaužė įėjimo į namą durų staktą bei spyną, o patekęs į namo vidų, išlaužė jo kambario durų spyną ir užėmė jam teismo paskirtą naudotis kambarį. Dėl to pats negali patekti į savo kambarį, kadangi jį savavališkai užėmė Ž. L., pakeisdamas visų namo durų spynas, atsisako jį atlaisvinti iki nebaigs remonto jo motinai ir motinos seseriai paskirtuose naudotis kambariuose. Ž. L. policijos tyrėjui paaiškino, kad planuoja atlaisvinti kambarį po savaitės, tačiau jis to nepadarė. Ž. L. jam paskirtą naudotis kambarį užėmė tyčia, kadangi žinojo, kad vyksta ginčai dėl naudojimosi tvarkos, tačiau, veikdamas kartu su savo motina, užimdamas jo kambarį, kuriuo naudojosi visą gyvenimą nuo vaikystės, tokiu būdu bandė daryti spaudimą dėl nuolaidų, nustatant naudojimosi tvarką kambariais. Jis jį ir seserį dar pavasarį įspėjo, kad savavališkai neužimtų jokių patalpų iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau be bendrasavininko sutikimo buvo sugadintos ir pakeistos įėjimo į namą durys bei išlaužtos kambario durys ir spynos. S. L., būdama namo bendrasavininkė, be kito bendrasavininko sutikimo nieko negali daryti bendro naudojimosi patalpose. Akivaizdu, jog S. L., veikdama per savo sūnų, tyčia savavaldžiauja ir trukdo jam gyventi savo kambaryje. Esant aukščiu išdėstytoms aplinkybėms, prašo 2018 m. spalio 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato nutarimą panaikinti ir Ž. L. nubausti pagal ANK 518 straipsnį.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad po mamos mirties lygiomis dalimis buvo padalintas namas trims vaikams. Jis - Ž. L. mamos brolis. Su giminėmis nebendrauja. Jam priklauso 1/3 dalis namo, t. y. didysis kambarys. Visą namą užgrobė sesers vaikas – pakeitė duris, langus plastikinius, lauko durų spyną, rakto nedavė - jis ten vadovauja, neįleidžia. Lauko durų spyną pakeitė 2018 m., įdėjo šarvuotas duris, užmūrijo vieną langą. Pats prieš mamos mirtį kažkiek gyveno tame name - tarybiniais laikais, po to negyveno. Gyveno pas draugus. Dabar pastovios gyvenamosios vietos neturi. Sutinka, kad antstolis turi vykdyti teismo sprendimą dėl naudojimosi tvarkos. Nežino, ar jam skirtas naudotis kambarys dabar laisvas. 2018 m. birželį buvo nuvykęs, matė, kad jo kambariu, daiktais naudojasi Ž. Buvo dar nuvažiavęs žiemą, durys užrakintos, nieko nebuvo.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė palikti galioti priimtą nutarimą.
Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 590 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio nusižengimo sudėties elementai.
ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Nagrinėjamu atveju, susipažinus su medžiaga Nr. 18092481011 nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatą, nurodydamas, kad namas teismo sprendimu padalintas jam ir dviem seserims, viena iš jų į jam priteistą naudotis patalpą įleido gyventi savo sūnų Ž. L.. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato tyrėjas, siekdamas išsiaiškinti pareiškime nurodytas aplinkybes, apklausė Ž. L., kuris nurodė, jog mama S. L. ir teta R. P. 2018 m. vasarą leido jam gyventi name. Kadangi jis buvo apleistas, jį aptvarkė. Tuo metu jokio teismo sprendimo dėl namo padalinimo dar nebuvo, name du metus niekas negyveno. Dabar jis su šeima gyvena A. Č. teismo paskirtame kambaryje, nes tetai ir mamai priklausantys kambariai remontuojami. Atlikus remontą, išsikraustys iš dėdės kambario. Ž. L. naujos spynos raktą visada pasirengęs duoti A. Č., tačiau pastarasis turės pats pasidaryti jo dublikatą. Teigia, jog jis jokių savavališkų veiksmų neatliko, nes atsikrausčius į namą, nebuvo priimta teismo nutartis ir padalintas namas.
Skundo nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas teismui nurodė, kad po apsilankymo 2018 m. vasarą į jam kartu su seserimis priklausantį namą adresu (duomenys neskelbtini), buvo nuvykęs tik vieną kartą, name nieko nerado, įėjęs nebuvo, nes raktų neturi, nežino, ar jam teismo sprendimu priskirtas kambarys apskritai yra atlaisvintas, taigi, negalėjo nurodyti, ar šiai dienai Ž. L. apskritai minėtame name gyvena ir kuriuose kambariuose – pareiškėjui ar jo seserims priskirtuose naudotis. Pareiškėjas neneigia, kad Ž. L. minėtame name apsigyveno jo seserų leidimu, tai padarė dar iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dėl naudojimosi turtu nustatymo. LITEKO duomenimis teismo sprendimas įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 14 d. Vadinasi, pareiškėjas į jam dalinės nuosavybės teise priklausantį namą atvyko ir pamatė, kad jam teismo priskirtu naudotis kambariu naudojasi sūnėnas, po teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjus vos šešioms dienoms, t. y. ypač trumpam laiko tarpui, dėl ko Ž. L., nebūdamas civilinės bylos šalimi, apie priimto procesinio sprendimo turinį ir jo įsiteisėjimo datą apskritai galėjo ir nežinoti. Be to, kaip matyti iš Ž. L. paaiškinimo, namą jis remontuoja (to neneigė ir pareiškėjas teismo posėdžio metu, patvirtindamas, kad pakeisti kai kurie langai, įstatytos šarvuotos durys), jis sutinka atlaisvinti dėdei priklausantį kambarį per protingą terminą – savaitę - ir duoti pasidaryti namo rakto dublikatą, tačiau, kaip nurodė teismo posėdžio metu pats pareiškėjas, kitą kartą į namą nuvyko tik žiemą ir nieko namuose nerado.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, daryti išvados, kad Ž. L. savavaldžiauja, teismas neturi pagrindo.
Pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Teismo vertinimu, Ž. L. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiškėjo interesų, neleidžia skundžiamą nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes institucija priimdama pareiškėjos skundžiamą nutarimą tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo Ž. L. veiksmuose, kurių pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nepaneigia.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas, įvertinęs surinktus duomenis, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl jis paliktinas galioti, o pareiškėjo skundas atmestinas.
Pareiškėjui išaiškintina, kad klausimai dėl nustatytos bendraturčių naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nevykdymo/netinkamo vykdymo turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, vykdomąjį dokumentą pateikiant antstoliui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,
nutaria:
Pareiškėjo A. Č. skundo netenkinti.
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato 2018 m. spalio 1 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: 18092481011 nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.