Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-88/2013 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.,1.2.4.2., 1.2.26.2. Procesinis bylos Nr. 1-69-1-00381-2010-2

2013 m. balandžio 2 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. G. priteista 4 845, 06 Lt turtinei žalai atlyginti Valstybinei ligonių kasai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 5 d., apie 23.30 val., viešoje vietoje – Rotušės aikštėje, esančioje Kretingos miesto centre, veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas išskirtas, pasinaudodamas menkaverte dingstimi, kad buvo sumuštas jo brolis A. G., t. y. dėl chuliganiškų paskatų, kitų asmenų akivaizdoje užpuolė automobilyje „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvusius asmenis. Užpuolimo metu nenustatyti bendrininkai tyčia išdaužė automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio M. B., 200 litų vertės dešinės pusės durelių lango stiklą, sudavė smūgius išlipusiems iš automobilio nukentėjusiesiems M. B. ir S. M. B. į įvairias kūno vietas ir sukėlė jiems fizinį skausmą, o V. G. smogė rankoje laikomu metaliniu laužtuvu iš automobilio išlipusiam nukentėjusiajam G. B. į galvą, dėl to šis suklupo ant žemės, ir padarė muštinę galvos skliauto dešinės pusės žaizdą, atvirą dešiniojo smilkinkaulio ir momenkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo dešiniajame didžiajame pusrutulyje, suspaudusį galvos smegenis, bei kelių sąnarių odos nubrozdinimus, t. y. padarė nukentėjusiajam G. B. sunkų sveikatos sutrikdymą bei šiuo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteitojo V. G. apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas neišsamiai ištyrus visus byloje esančius duomenis.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis nukentėjusįjį G. B. sužalojo dėl chuliganiškų paskatų. Tvirtina, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė siekdamas pats išvengti galimo sužalojimo. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje surinkti duomenys – nukentėjusiojo G. B. ir liudytojo A. G. parodymai. Tą aplinkybę, kad nuteistasis sunkiai sutrikdė G. B. sveikatą ne dėl chuliganiškų paskatų, patvirtino ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – apeliantas prieš sužalotą G. B. daugiau nesmurtavo. Nuteistasis nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo išvada, kad priežastis, dėl kurios jis atvyko į įvykio vietą bei sudavė smūgį nukentėjusiajam, yra menkavertė. Apeliantas pažymi, kad M. B. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 5 d. nuosprendžiu pripažino kaltu dėl jo neteisėtų veiksmų apelianto brolio A. G. atžvilgiu ir paskyrė jam kriminalinę bausmę. Ši aplinkybė, anot nuteistojo, leidžia daryti išvadą, kad jis nukentėjusįjį G. B. sužalojo keršydamas už brolio užpuolimą ir tai negali būti pripažįstama menkaverte priežastimi.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje netinkamai nustatytas nukentėjusiajam G. B. padaryto sveikatos sutrikdymo mastas. Šioje byloje tyrimą atlikęs teismo medicinos ekspertas konstatavo, jog G. B. padarytas kaukolės skliauto kaulo lūžis ir kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo. Tuo tarpu tokia diagnozė neužfiksuota byloje esančioje Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje. Todėl, nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teismo posėdyje apklausti tyrimą atlikusį teismo medicinos ekspertą ir pašalinti visas byloje kilusias abejones dėl G. B. padaryto sveikatos sutrikdymo masto.

Nuteistasis V. G. nesutinka ir su ta apygardos teismo išvada, kad jis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Nuosprendį priėmęs teismas nenurodė, su kokiais asmenimis bendrininkaudamas veikė apeliantas, kuo pasireiškė jų susitarimas nusikalsti bei veiksmų bendrumas. V. G. teigimu, jis į įvykio vietą nuvyko išsiaiškinti dėl jo brolio A. G. sužalojimo aplinkybių ir atkeršyti jį sužalojusiems asmenims. Tuo tarpu su kitais ten jau buvusiais asmenimis jis nesitarė smurtauti prieš nukentėjusiuosius. Apeliantas pažymi, kad jis pripažintas kaltu už viešosios tvarkos pažeidimą veikiant bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta nemažai asmenų, buvusių įvykio vietoje, tačiau jie nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Be to, šie asmenys taip pat konfliktavo su nukentėjusiaisiais, atliko jų atžvilgiu neteisėtus veiksmus, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas taip pat būtų prisidėjęs prie šių asmenų veiksmų ar kokiu nors būdu jiems pritaręs. Byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad V. G. kokiais nors savo neteisėtais veiksmais būtų prisidėjęs prie M. B. ir S. M. B. sužalojimo ar automobilio apgadinimo. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, leidžia daryti išvadą, kad jis pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai.

Nuteistasis V. G. teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis nepagrįstas ir bausmės skyrimo dalyje. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu ir nepagrįstai V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis G. B. elgesys ir tai, kad apeliantas nukentėjusįjį sužalojo peržengęs būtinosios ginties ribas. Pripažinus šias aplinkybes V. G. atsakomybę lengvinančiomis, svarstytinas klausimas dėl BK 62 straipsnio nuostatų taikymo. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jo įvykdytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, todėl bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį; Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir V. G. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį arba 135 straipsnio 1 dalį ir už šią nusikalstamą veiką paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu V. G. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2010 m. lapkričio 5 d., apie 23.30 val., viešoje vietoje – Rotušės aikštėje, veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasinaudodamas menkaverte dingstimi, sudavė metaliniu laužtuvu nukentėjusiajam G. B. į galvą, padarydamas muštinę galvos skliauto dešinės pusės žaizdą, atvirą dešinio smilkinkaulio ir momenkaulio lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo dešiniajame didžiajame pusrutulyje, suspaudusį galvos smegenis, bei kelių sąnarių odos nubrozdinimus.

Nuteistasis V. G. savo apeliacinio skundo reikalavimą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nustatymo bei jų teisinio įvertinimo, iš esmės motyvuoja tuo, jog: pirma, jis, suduodamas smūgį metaliniu laužtuvu nukentėjusiajam į galvą, veikė ne dėl chuliganiškų paskatų, o kerštaudamas dėl jo brolio sužalojimo bei besigindamas nuo agresyvių G. B. veiksmų; antra, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių pašalinti abejonėms dėl G. B. padaryto sveikatos sutrikdymo masto; trečia, nuosprendį priėmęs teismas padarė objektyviais bylos duomenimis nepagrįstą išvadą, kad apeliantas, veikdamas bendrininkų grupe, padarė BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

BK 135 straipsnyje numatytas nusikaltimas žmogaus sveikatai, jo sudėties požymis – padariniai – yra sunkus sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas). Nustatant aplinkybę, kokie sužalojimai nukentėjusiajam yra padaryti, reikalingos specialios medicininės žinios. BK 141 straipsnyje pateiktas sąvokų išaiškinimas nurodant, kad sveikatos sutrikdymų požymius apibūdina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto taisyklės; konkrečiai tai yra Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, reglamentuojančios sveikatos sutrikdymo masto nustatymo medicininius kriterijus. Minėtose Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse nustatyta, kad sunkus sveikatos sutrikdymas, be kita ko, yra kaukolės skliauto atviri ir įspaustiniai bei pamato kaukolės lūžiai, galvos smegenų sumušimas su ryškiais neurologiniais židininiais simptomais, patvirtintas specialiais tyrimais; kraujo ar likvoro išsiliejimas virš kietojo ar po kietuoju galvos smegenų dangalu, suspaudžiantis galvos smegenis (6.6.1, 6.6.2., 6.6.4. punktai).

Byloje esančioje teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam G. B. padaryti šie sužalojimai: muštinė galvos skliauto dešinės pusės žaizda, atviras dešiniojo smilkinkaulio ir momenkaulio lūžis bei kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo dešiniojo didžiojo pusrutulio srityje. Tyrimą atlikęs specialistas padarė išvadą, kad įvykio metu G. B. padarytas atviras kaukolės skliauto kaulų lūžis ir kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo, suspaudęs galvos smegenis, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t. 18-19 b.l.). Siekiant pašalinti nuteistojo apeliaciniame skunde minimus prieštaravimus tarp aptartos specialisto išvados ir nukentėjusiojo G. B. medicininiuose dokumentuose esančių įrašų, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas teismo medicinos ekspertas D. V.. Jis visiškai patvirtino pirmiau minėtą specialisto išvadą ir ją detalizuodamas paaiškino, kad atliekant tyrimą, jam buvo pateikti visi nukentėjusiojo G. B. medicininiai dokumentai, kurie buvo įvertinti pateikiant išvadą. Ekspertas D. V. paaiškino, kad visi sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti galvoje, dešinėje skliauto pusėje, momeninėje smilkininėje srityje. Šioje srityje buvo išsiliejęs kraujas virš kietojo galvos smegenų dangalo, susidarė epidūrinė hematoma. Dėl hematomos sukelto smegenų suspaudimo, nukentėjusysis buvo operuotas. Medicininiuose dokumentuose būtent ir konstatuota, kad nukentėjusiajam buvo padarytas galvos skliauto dešinės pusės muštinė žaizda, atviras lūžis. Šią aplinkybę patvirtina ir kompiuterinės tomografijos nuotrauka. Kita vertus ekspertas nurodė ir tai, kad medikai, pirmiausiai siekdami išgelbėti ligoniui gyvybę, ne visais atvejais tiksliai aprašo padarytus sužalojimus. Tačiau jis, kaip teismo medicinos ekspertas, apie sužalojimų kiekį ir pobūdį sprendė ne tik iš tiesiogiai medicininiuose dokumentuose esančių įrašų, bet ir iš užfiksuotos gydymo eigos, atliktų tyrimų, tokių kaip kompiuterinė tomografija, rezultatų. Atsižvelgiant į tai, teismo medicinos ekspertas D. V. kategoriškai patvirtino, kad nukentėjusiajam G. B. buvo padaryti sužalojimai, nurodyti Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 ir 6.6.4 punktuose, taigi, atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad nuteistojo V. G. veiksmais nukentėjusiajam G. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, jog nuosprendį priėmęs teismas, vertindamas V. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymius, kaltės turinį, neįvertino visų objektyviais bylos duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių ir neteisingai jas teisiškai įvertino. Pažymėtina, kad kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta kvalifikuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis ir pagal šį punktą sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kad nustatoma, jog kaltininko elgesio motyvas buvo chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sunkus sveikatos dėl chuliganiškų paskatų – tai sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo sveikatos sutrikdymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Taigi kvalifikuojant kaltininko neteisėtus veiksmus kaip atliktus dėl chuliganiškų paskatų, svarbu nustatyti, ar kaltininkas su nukentėjusiuoju turėjo kokių nors asmeninių ar dalykinių santykių, kurie būtų paskatinę jį elgtis nusikalstamai.

Nuteistasis V. G. pirmosios instancijos teisme neneigė sudavęs smūgį metaliniu laužtuvu nukentėjusiajam G. B. į galvą, tačiau tvirtino, jog taip elgėsi kerštaudamas dėl brolio sužalojimo ir siekdamas apsiginti nuo nukentėjusiojo bei kartu su juo buvusių asmenų neteisėtų veiksmų. Apeliantas patvirtino, kad į įvykio vietą važiavo paprašytas brolio A. G., netrukus po pastarojo sužalojimo. Tą aplinkybę, jog kartu su nukentėjusiuoju sužalojimo metu buvęs M. B., prieš pat G. B. sužalojimą, toje pačioje vietoje, vartojo fizinį smurtą apelianto brolio A. G. atžvilgiu, patvirtina objektyvūs bylos duomenys – nukentėjusiojo M. B. (2 t. 13 b.l.), liudytojų A. G. (2 t. 14 b.l.), D. Ž. (2 t. 14-15 b.l.), M. Š. (2 t. 15 b.l.), M. G. (2 t. 15-16 b.l.), M. S. (2 t. 16 b.l.), A. S. (2 t. 16-17 b.l.), M. S. (2 t. 16 b.l.), M. G. (2 t. 17 b.l.) parodymai bei byloje esantis Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo M. B. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl veiksmų, atliktų viešoje vietoje – Kretingos miesto centre, Rotušės aikštėje, A. G. atžvilgiu (1 t. 116 b.l.). Šiais objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dieną konfliktas visų pirma prasidėjo tarp M. B. ir A. G.; šio konflikto metu pastarojo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas. Siekdamas atkeršyti dėl jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų, A. G. kreipėsi į savo brolį V. G., prašydamas nuvykti į įvykio vietą ir atkeršyti už jo sužalojimą. Būtent tokį smūgio sudavimo motyvą nuteistasis V. G. nurodė ir savo parodymuose pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, kerštas dėl brolio atžvilgiu panaudoto fizinio smurto negali būti pripažįstama menkaverte dingstimi BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos prasme. Juolab, turint omenyje tai, kad M. B. veiksmai A. G. atžvilgiu įsiteisėjusiu Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo įvertinti kaip pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsirasti. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis V. G. nukentėjusįjį G. B. sunkiai sužalojo pasinaudodamas menkaverte dingstimi, yra nepagrįsta ir neatitinka objektyviais bylos duomenimis nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Todėl Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis keistinas V. G. inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuojant į BK 135 straipsnio 1 dalį.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinio skundo toje dalyje, kurioje jis ginčija nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pagrįstumą. Pagal šį BK specialiosios dalies straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų kilo neigiamų padarinių, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pažymėtina, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtina viešosios tarkos sutrikdymo sudėtis nereikalauja išankstinio tikslo kaip būtinojo nusikalstamos veikos sudėties požymio. Tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką gali kilti staiga, spontaniškai, dėl menkavertės dingsties arba visai be dingsties. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia teisinę galimybę veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis – paties nuteistojo V. G., nukentėjusiųjų G. B., M. B., S. M. B., liudytojų R. V., A. G., M. G., L. V., M. G., M. S. parodymais, byloje nustatyta, kad: 2010 m. lapkričio 5 d., apie 23 val., tarp A. G. ir M. B. įvyko konfliktas, kurio metu pastarasis panaudojo fizinį smurtą A. G. atžvilgiu; siekdamas atkeršyti už tokius M. B. veiksmus, A. G. paprašė savo brolio V. G. bei kitų asmenų padėti išsiaiškinti su M. B.; V. G. kartu su A. G. pastarojo automobiliu atvykus į įvykio vietą, ten laukė dar daugiau vaikinų, atvykusių raudonos spalvos „Volkswagen Golf“ automobiliu; kaip savo parodymuose pirmosios instancijos teisme patvirtino apeliantas, susirinkę asmenys palaukė, kol kartu su nukentėjusiaisiais buvę asmenys išsiskirstys, ir tuomet abejais automobiliais užblokavo nukentėjusiųjų automobilį, neleisdami pasišalinti iš įvykio vietos; kartu su V. G. buvę asmenys, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, išlipę iš automobilio ėmė smurtauti prieš nukentėjusiuosius M. B. ir S. M. B., daužyti jų automobilio langus; tuo pačiu metu apeliantas sudavė smūgį metaliniu laužtuvu V. G. į galvą. Taigi šios objektyviais bylos duomenimis nustatytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad, nors ir nuteistasis V. G. prieš nukentėjusįjį smurtavo kerštaudamas dėl jo brolio atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, tačiau apeliantas, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasirinko tokį veikimo būdą, kuris lėmė ir viešosios tvarkos pažeidimą. Nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai konstatavo, kad V. G. veikė bendrininkų grupe kartu su kitais asmenimis, kurie nukentėjusiųjų atžvilgiu atliko vandališkus veiksmus, akivaizdžiai demonstruodami nepagarbą aplinkiniams. Bendrininkavimas yra ta tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog V. G. grįžo į įvykio vietą kerštauti dėl brolio sužalojimo ne vienas, o kartu su kitais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas. V. G. pirmosios instancijos teisme neneigė žinojęs, jog kartu įvykio vietoje buvę asmenys, atvykę kitu automobiliu, taip pat siekia atkeršyti už A. G. sužalojimą. Todėl vien tik ta aplinkybė, jog apeliantas tiesiogiai ir konkrečiai nebuvo susitaręs su kitais asmenimis veikti bendrai, nepaneigia apygardos teismo išvados dėl V. G. bendrininkavimo. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas turi konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo eskscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Iš šioje byloje nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių akivaizdu, kad kitų asmenų buvimas turėjo įtakos V. G. nusikalstamų veikų realizavimui, visų dalyvių demonstratyvūs smurtiniai veiksmai buvo vieningai nukreipti į sveikatos sutrikdymą bei turto sužalojimą, veikiant tokiu būdu, kuris neišvengiamai suponuoja ir viešosios tvarkos pažeidimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju vertinant nusikalstamos veikos pobūdį ir tas aplinkybes, kaip ji buvo įgyvendinta, darytina išvada, kad visi smurtaujantys asmenys negalėjo nesuprasti bendrai daromos veikos pavojingumo. Taigi nuosprendį priėmęs teismas, kvalifikuodamas V. G. veiksmus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, Baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Šiame kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Kaltinamasis aktas šioje byloje surašytas kaltinant V. G. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu. Todėl šiuo atveju teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su kitų asmenų, kurie kaltinime įvardinti kaip nenustatyti asmenys, baudžiamosios atsakomybės klausimais ar jų atžvilgiu vykdomo baudžiamojo proceso teisėtumo nepasisako.

Nuteistasis teigia, kad nukentėjusiojo G. B. elgesys buvo provokuojantis ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą jei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis (ar rizikingas) nukentėjusio asmens elgesys, tai pripažįstama aplinkybe, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kitą asmenį pradėti nusikalstamai veikti ir kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į tokį nukentėjusiojo elgesį, t. y. šis iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi objektyviais bylos duomenimis nustatytas faktines apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o būtent tai, kad: nukentėjusieji buvo užpulti didesnės asmenų grupės, netikėtai; nuteistasis V. G. į įvykio vietą atvyko turėdamas metalinį laužtuvą, kurį jis netrukus ir panaudojo suduodamas smūgį G. B. į galvą; byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų buvęs sužalotas nukentėjusiojo; į priemones, kurios buvo panaudotos daužant nukentėjusiųjų automobilio langus, konstatuoja, jog būtent V. G., veikdamas kartu su kitais asmenimis, buvo agresyviai nusiteikę, aktyviai puolė nukentėjusiuosius ir juos sužalojo, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad nukentėjusiojo elgesys turėjo įtakos V. G. nusikalstamiems veiksmams, juolab tai, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Nors apeliantas ir tvirtina, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo nusikalstamų veiksmų, tačiau tokie jo argumentai, visų pirma, paneigiami nuosekliai nukentėjusiojo G. B. parodymais, kuriuose jis viso proceso metu neigė puolęs V. G.. Priešingai, tvirtino, jog buvo užpultas visiškai netikėtai, o smūgį į galvą gavo vos tik išlipęs iš automobilio. Tokie nukentėjusiojo parodymai atitinka ir pirmiau nurodytas objektyviais bylos duomenimis nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Šiuo atveju atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jo aiškinimas dėl neva agresyvaus nukentėjusiojo elgesio prieš pat jį sužalojant prieštarauja paties V. G. tvirtinimui, jog jis į įvykio vietą važiavo siekdamas atkeršyti už brolio sužalojimą, taigi neabejotinai buvo agresyviai nusiteikęs nukentėjusiojo atžvilgiu, ką patvirtina ta aplinkybė, kad jis iš anksto pasiruošė priemonę – metalinį laužtuvėlį, kuriuo ir sudavė smūgį B. B..

Perkvalifikavus V. G. nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, nustatytinas ir jam skirtinos bausmės dydis.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę V. G., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, nuteistojo asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Šiuo atveju buvo padarytas sunkus, tyčinis nusikaltimas. Apeliantas sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. B. sveikatą veikdamas tiesiogine tyčia, suduodamas smūgį metaliniu laužtuvu šiam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą. Vertindama nuteistojo asmenybę, kolegija atsižvelgia į tai, kad V. G. yra teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, dirba. Apeliantas neigiamai vertina savo įvykdytą nusikalstamą veiką, padėjo policijos pareigūnams ją išaiškinant, davė išsamius parodymus, savo kaltę pripažino ir šios aplinkybės pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis. Byloje nustatyta ir viena apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Šiuo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusieji jokių turtinių pretenzijų nuteistajam nepareiškė.

Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įstatymų leidėjas numatė tik laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. G. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas gerokai mažesnis šio BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos vidurkis.

BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygos.

Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelninama tik tada, kai konstatuojama, kad egzistuoja šioje straipsnio dalyje nustatytų sąlygų visuma: 1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šiuo atveju byloje nustatyta tik viena šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlyga – V. G. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, tačiau nenustatyta, kad jis savo noru atvyko ir pranešė apie nusikalstamą veiką.

Nepagrįsti ir nuteistojo V. G. argumentai dėl netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šioje byloje tokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenustatyta; jų nenurodo ir nuteistasis apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. liepos 20 d. nuosprendį pakeisti.

V. G. nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į BK 135 straipsnio 1 dalį.

V. G. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, V. G. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtąsias laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.