Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, pensininkas, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1-2 dalis padarymą, neteistas,

yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. R. 2016 m. lapkričio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės sudavė mažamečiui nukentėjusiajam N. P. ramentu į dešinės kojos blauzdą, sukeldamas jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, I. R. 2017 m. vasario 16 d. apie 18⁰⁰ val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės pirmame aukšte paėmė ir suspaudė mažamečio nukentėjusiojo N. P. dešinės rankos riešą, sukeldamas jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamojo (įtariamojo) I. R. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 139-140, 151-152), kuriuose nurodyta, kad 2016 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, dienos metu vaikai siuto laiptinėje. Išėjo į laiptinę, bandė sudrausminti vaikus. Kažkas iš vaikų, jeigu gerai prisimena, N. P., pavadino jį „durniumi“, kaip jį primokė L. K.. Dėl to supyko ir pagrasino ramentu (tada vaikščiojo su ramentu). Kai N. P. ėjo pro šalį, sudavė ramentu į koją. Nepamena, kur pataikė, bet gali būti, kad į dešinės kojos blauzdą. Nesitaikė į tą vietą ir sudavė ne smarkiai, bet kadangi nukentėjo vaikas, sutinka, kad jam dėl suduoto smūgio galėjo skaudėti, galėjo atsirasti mėlynė.

2017 vasario 16 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, ilgai kentė laiptinėje kilusį triukšmą. Riksmai laiptinėje, durų trankymas, skambučiai į buto duris veda jį iš kantrybės, erzina ir provokuoja. Negali pailsėti, ramiai pabūti namuose. Nesupranta, kodėl tėvai neprižiūri ir nekontroliuoja savo vaikų. Neapsikentęs trankomų laiptinės durų, išėjo į laiptinę ir pamatė du kaimynės I. K. vaikus L. K. ir E. V., taip pat (kiek pamena) N. P. ir mergaitę. Ta mergaitė pasisveikino ir išėjo į lauką, ji dažnai būna laiptinėje, bet tik žiūri, nieko nedaro. I. K. vaikai nubėgo į kambarį, o N. P. liko, todėl jį pagavo už striukės. Pagriebė N. P. už rankos ir laikė, gali būti, kad spausdamas sukėlė jam fizinį skausmą. Pasakė: „Kodėl čia triukšmaujat?“, pašaukė sutuoktinę. Sutuoktinei išėjus iš buto, liepė jai kviesti policiją. Sutuoktinė prašė paleisti vaiką. Paleido berniuką ir su sutuoktine nuėjo į kambarį. Sutuoktinė davė vaistų nuo širdies ir nervų. Po kurio laiko išėjo į laiptinę pažiūrėti, ar nėra tų pačių vaikų. Jokio triukšmo nesigirdėjo, tačiau jie kartais būna ir tyliai. Pamatė, kad laiptinėje nieko nėra, grįžo į kambarį ir atsigulė į lovą. Gailisi, kad savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą mažamečiui N. P..

Mažamečio nukentėjusiojo N. P. parodymais, užfiksuotais apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole (b. l. 55-56), kuriame teigiama, kad jam yra 8 metai. 2016 m. rudenį su draugu L. K. kieme žaidė gaudynių. Bėgo nuo draugo ir atsitrenkė į laiptinės duris. Senukas išėjo ir trenkė, sakydamas, kad žinos, jog taip negalima daryti. Trenkė į dešinės kojos blauzdą, liko mėlynė. Ji laikėsi dvi dienas. Senukas trenkė su lazda, kuria pasiremia seni žmonės, kai susižeidžia koją. Lazda buvo pilka, apie metro ilgio, su juodu „dalyku“.

2017 m. kovo 10 ar 11 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto koridoriuje laukė draugo E. V.. Iš gretimo buto išėjo senukas Ignas su dviem draugais ir liepė palaukti lauke. Lauke buvo šalta, todėl nenorėjo laukti lauke. Nuėjo į viršų pas drauges Kamilę ir Urtę. Kai iš buto išėjo E. V., abu nuėjo į apačią. Pirma ėjo jis (N. P.), už jo - E. V.. Senukas palipo laiptais ir sugriebė abu už rankų, sakė, kad kvies policiją. Nežino kodėl. Jie nieko nedarė, tik laukė, o senukas supyko. Gal jam nepatinka vaikai. Senukas buvo girtas, ėjo siūbuodamas. Senukas yra trenkęs jo (N. P.) draugui L. K.. Atėjo senuko sutuoktinė, liepė paleisti. Senukas trenkė sutuoktinei ranka į veidą. Tada jis (N. P.) pabėgo į kitą pusę, pašaukė mamą, mama išėjo į laiptinę.

Kai senukas paėmė jam už rankos, jis delnu spaudė dešinės rankos riešą, dėl to ranka truputį patino. Skaudėjo iki kitos dienos. Tos vietos gydyti nereikėjo. E. V. griebė kita ranka. E. V. liepė paleisti ir nubėgo. Jis (N. P.) verkė, galvojo, kad paskųs policijai, nors nieko negero nedarė. Viską matė E. V. mama, ji išlindo iš buto ir pasakė senukui: „Ką tu čia darai?“, o senukas užstūmė jai duris, ir ji neišėjo iš buto.

Mažamečio liudytojo E. V. parodymais, užfiksuotais apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole (b. l. 109-110), kuriame nurodyta, kad I. R. gyvena jo laiptinėje (duomenys neskelbtini). N. P. gyvena kitoje laiptinėje. N. P. atėjo į jo laiptinę ir I. R. juos abu pagavo už rankų, neleido eiti į lauką, trenkė duris. I. R. tai darė piktai. N. P. prašė I. R. paleisti jį, išslydo ir nubėgo namo. Jam (E. V.) nelabai skaudėjo, mėlynių nebuvo. Galvoja, kad N. P. galėjo skaudėti, nes I. R. stipriai spaudė. Neskaičiavo, kiek laiko spaudė. N. P. jam (E. V.) nesakė, kad skaudėjo.

Mažamečio liudytojo L. K. parodymais, užfiksuotais apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole (b. l. 113-114), kuriame pažymėta, kad rudenį su N. P. sėdėjo ant kėdės pirmame aukšte prie rūsio ir kalbėjosi. Į koridorių išlindo I. R. su ramentu, trenkė N. P. su pagaliu. Po to N. P. apsiverkė, sakė, kad skauda. N. P. sakė, kad bėgo kraujas. Tą pačią dieną N. P. parodė mėlynę. I. R. N. P. visada sako dingti. Gal I. R. trenkė N. P. už tai, kad jį nervino. Kai I. R. prigeria, visada taip daro. Tada irgi buvo prigėręs, blaivus taip nesielgia.

Po kurio laiko N. P. laukė jo (L. K.) brolio prie durų. Išlindo I. R., kažką pasakė N. P., bet tas neklausė. Tada I. R. pagavo N. P. už rankos, užsuko ranką, pasakė, kad palauks, kol atvyks policija.

Liudytojos A. R. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 60-61), kuriame nurodyta, kad su I. R. gyvena santuokoje 38 metus. Sutuoktinis niekada nėra pakėlęs rankos prieš ją. 2016 m. spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje jis vaikščiojo su lazda, nes paslydo, ir įskilo dubens kaulas. Adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1994 metų. Į jų namo kitą laiptinę 2016 m. lapkritį atsikraustė moteris su lygtais trim vaikais. Pažįsta tik vieną berniuką iš tos šeimos. Jis stambaus kūno sudėjimo, apie 10 m. amžiaus. Tas berniukas ateina pas I. K. vaikus, gyvenančius 3-iame bute (šalia jų buto). Tas berniukas bendrauja su visais trim I. K. vaikais. Jie žaidžia laiptinėje, judina turėklą, laksto iš laiptinės į lauką, tranko laiptinės duris. Laiptinėje yra dvejos medinės lauko durys. Triukšmą puikiai girdi savo bute, tai trukdo jai ir I. R. ilsėtis. Triukšmas prasideda po pamokų, nuo 13-14 val., ir tęsiasi iki vakaro. Tai vyksta ne kasdien. Per išeigines tai vyksta dažnai.

2017 m. vasario 16 d. vakarop, tikslaus laiko neprisimena, laiptinėje vėl kilo triukšmas. Jos sutuoktinis išėjo į laiptinę ir uždarė buto duris. Netrukus išgirdo, kad sutuoktinis šaukia ją vardu. Išėjo į laiptinę ir pamatė, kad sutuoktinis laiko berniuką suėmęs už striukės ties pečiu iš nugaros pusės. Sutuoktinis liepė kviesti policiją. Ji atsisakė, reikalavo paleisti vaiką. Berniukas prašėsi namo, sutuoktinis jį paleido. Berniukas išbėgo iš laiptinės. Berniukas lyg ir verkė, kai sakė, kad nori namo. I. R. buvo susinervinęs, kalbėjo piktai. Tuo pat metu iš buto išbėgo vienas I. K. vaikas. Su sutuoktiniu grįžo į kambarį. Po kurio laiko sutuoktinis vėl kažkodėl išėjo į laiptinę ir greitai grįžo atgal. Grįžęs į kambarį pasakė, kad jam bloga. Davė vaistų nuo širdies ir raminančių „lexotonil“.

Liudytojos R. R. parodymais, užfiksuotais protokole, protokole-pareiškime ir apklausos protokole (b. l. 10-11, 15, 35-36), kuriuose teigiama, kad nuo 2017 m. lapkričio gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 16 d. apie 17³⁰ val. jos sūnus N. P., gimęs 2008 m., išėjo pas savo draugą E. V.. E. V. gyvena to paties namo bute Nr. 3. Apie 18⁰⁰ val. sėdėjo kambaryje prie kompiuterio, išgirdo, kad lauke sūnus šaukia brolio vardą, ir puolė į lauką. Nubėgo už namo ir pamatė savo išsigandusį vaiką. Kartu į lauką išbėgo sūnus N. L., gimęs 1999 m. Parsivedė N. P. į namus.

Namuose N. P. papasakojo, kad prie buto Nr. 3 laukė draugo E. V.. Iš buto Nr. 2 išėjo vyras ir liepė išeiti iš laiptinės. Tada N. P. užlipo į antrą aukštą ir ten laukė E. V.. Vyras į butą nenuėjo, stovėjo laiptinėje ir laukė, kol berniukas eis žemyn. N. P. pamatė, kad jo draugas išėjo iš buto, lipo žemyn laiptais, o vyras iš buto Nr. 2 pagriebė N. P. už dešinės rankos riešo. Smarkiai suspaudė rankos riešą, dėl ko berniukui labai skaudėjo. Vyras laikė stipriai suspaudęs ranką ir sakė, kad iškvies policiją. Iš buto Nr. 2 išėjo moteris ir prašė paleisti vaiką. Tada vyras paleido N. P. ir trenkė moteriai delnu per veidą. Po smūgio moteris įėjo atgal į butą Nr. 2, o vyras dar pabandė stverti sūnui už rankos, tačiau vaikas pabėgo. Iš baimės jis nėjo namo, o nubėgo į kitą namo pusę, stovėjo ant žolyno ir šaukė brolio vardą.

Į medikus nesikreipė, sužalojimo žymių vizualiai nesimatė, kraujosruvų nebuvo, sūnui skaudėjo, kai buvo spaudžiama ranka, ir kurį laiką po to. Sūnus taip pat patyrė šoką, išgąstį. Kaip vėliau išsiaiškino, tas žmogus tiesiog nemėgsta vaikų, ant jų rėkia, juos gąsdina ir kitaip baugina. Kiek suprato iš kaimynų, iki šiol niekas dėl šito žmogaus į policiją nesikreipė ir jo elgesiu nesiskundė.

Sūnus nuo šio kaimyno nukenčia ne pirmą kartą. Pirmas incidentas buvo 2016 m. lapkričio pabaigoje. N. P. ne iš karot pasakė, kas jam nutiko, tačiau po kurio laiko pasakė, kad sėdėjo ant kėdės prie (duomenys neskelbtini) rūsio durų ir kaimynas sudavė lazda per jo koją. Vaikui skaudėjo, jis išsigando, tačiau bijojo pasakoti. Tada į medikus ir policiją nesikreipė.

Liudytojos I. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 90-91), kuriame pažymėta, kad su sugyventiniu R. V. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Turi tris mažamečius vaikus: L. K., gimusį 2005 m., E. V., gimusį 2008 m., ir K. V., gimusią 2009 m. N. P. šeima į jų namą atsikraustė gal lapkritį. N. P. draugauja su jos vaikais. Kaimynystėje bute Nr. 2 gyvena I. R. su sutuoktine. I. R. yra piktas žmogus, neprognozuojamas, jis nepatenkintas vaikų keliamu triukšmu, jų žaidimais, riksmais, prie vaikų nuolat kimba, išvaro iš laiptinės, kieme varo nuo laiptinės, sako, kad triukšmas neleidžia ilsėtis. Vaikai jo bijo. Lygtais 2017 m. kovo 11 d., tiksliai laiko neprisimena, buvo namuose ir išgirdo triukšmą. Pravėrė buto duris, pamatė laiptinės aikštelėje I. R. ir šalia jo N. P., tačiau I. R. duris užstūmė. Nematė, kas vyko tarp kaimyno ir to berniuko. Be to, girdėjo iš vaikų apie kažkokį incidentą su lazda ar kažkuo, tačiau daugiau nieko negali apie tai papasakoti.

Liudytojo V. V. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 67-68), kuriame nurodyta, kad 2017 m. vasario 16 d. nuėjo į svečius pas I. R., išgėrė po butelį alaus. Pabendravo ir išėjo. Anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). Kol gyveno (duomenys neskelbtini), su vaikais nekonfliktavo, jo vaikai neužkabindavo. I. R. yra sakęs, kad vaikai pasiutę: jį užkabinėja, apspjaudo duris, žiemą apmėtė sniego gniūžtėmis. Tėvai vaikų nežiūri, o svetimi žmonės, jei pasako griežtesnį žodį, lieka kalti. Nėra matęs, kad I. R. prieš vaikus naudotų jėgą. I. R. 2016 m. spalį vaikščiojo su ramentais, nes paslydo ir susižeidė šoną ties klubu.

Taip pat įvykio vietos apžiūros 2017 m. vasario 21 d. protokolu su fotolentelėmis (b. l. 24-28), Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio E. Z. 2017 m. vasario 17 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 22), reikalaujamų daiktų (dviejų ramentų), dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais (b. l. 71-76).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai abiem atvejais teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui gali būti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 140 str. 2 d.).

Prokurorė siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį padarymą 2016 m. lapkritį skirti I. R. 15 MGL baudą, už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį padarymą 2017 m. vasario 16 d. - 20 MGL baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 15 MGL baudą ir 20 MGL baudą subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 24 MGL baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrintą 24 MGL baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę subendrintą sumažintą 18 MGL (677,88 €) baudą.

Kaltinamasis sutiko baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir trukme, norėtų sumokėti baudą per 6 mėnesius (b. l. 158-159).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimų sudėtys materialios, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis solidaus amžiaus (74 m.), yra vedęs, pensininkas (b. l. 117, 129). Neįrašytas į Šiaulių rajono PSPC priklausomybės ligų kabineto įskaitą ir psichiatro pacientų registrą, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą (b. l. 127-128). 2006 ir 2008 m. baustas administracine tvarka pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 177 straipsnio 1 dalį (b. l. 19, 130). Neteistas, bet Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartimi, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1-2 dalis padarymą prieš dvi mažametes ir vieną nepilnametę mergaites (b. l. 119-124). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotus nusikaltimus ir, juos padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmių skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų priežastis, eigą, trukmę, padarinius, kaltinamojo asmenybę, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nenustatęs atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), būtų pernelyg griežta bausmė. Adekvati bausmė už prieš mažametį padarytus du nusikaltimus galėtų būti prokurorės siūloma švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Bausmių dydžiai parenkami artimesni sankcijos minimumui (BK 47 str. 2 d., 3 d. 2 p.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės bendrinamos tarpusavyje iš dalies sudedant ir skiriama subendrinta bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bauda mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę padėtį (pensininkas), baudos mokėjimas jo prašymu atidedamas 6 mėnesius (BVK 22 str. 2 d.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 143-144) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) du ramentai, grąžinti I. R. saugoti (b. l. 78-81), paliekami jo neribotam disponavimui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

2) du kompaktiniai diskai su trijų mažamečių apklausų įrašais, prisegti prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, 2016 m. lapkričio mėnesį padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 15 MGL baudą.

I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, 2017 m. vasario 16 d. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti 20 MGL baudą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 15 MGL baudą ir 20 MGL baudą subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 24 MGL baudą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu I. R. skirtą subendrintą 24 MGL baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę subendrintą sumažintą bausmę – 16 MGL (602,56 €) baudą.

Baudos mokėjimą atidėti 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

I. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės šis teismo baudžiamasis įsakymas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) du ramentus, grąžintus I. R. saugoti, palikti jo neribotam disponavimui;

2) du kompaktinius diskus su trijų mažamečių apklausų įrašais, prisegtus prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti I. R., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.