- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- e2S-1002-826/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- V. M., P. B.
- Atsakovas
- E. Č.
- Trečiasis asmuo
- A. Č., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. M. ir P. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4986-1071/2020 pagal ieškovų V. M. ir P. B. ieškinį atsakovei E. Č. dėl nuomos sutarties pažeidimų, tretieji asmenys – A. Č. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. M. ir P. B. (toliau kartu – ir Ieškovai) kreipėsi į teismą, prašydami uždrausti atsakovei E. Č. trukdyti Ieškovams naudotis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Gargžduose, bendrojo naudojimo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“; įpareigoti atsakovę E. Č. pašalinti savavališkai įrengtą 5,14 m pločio užtvarą, esančią žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, plane indeksu „C“ pažymėtoje dalyje, tarp koordinačių x=(duomenys neskelbtini)ir x=(duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės visas Ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi nustatė Ieškovams 7 dienų terminą pareikšto ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismo vertinimu, Ieškovų reiškiamas prevencinis reikalavimas dėl uždraudimo atsakovei trukdyti Ieškovams naudotis žemės sklypo bendrojo naudojimo dalimi yra ydingas, nes Ieškovai nenurodė jokių šį ieškinio reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių.
4. Teismas taip pat pažymėjo, kad Ieškovai reiškia du neturtinio pobūdžio reikalavimus, kurie (kiekvienas iš jų) apmokestinami po 100 Eur žyminio mokesčio, o procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Taigi mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje yra ne 75 Eur, kaip Ieškovai nurodo ieškinyje, o 150 Eur.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu Ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Ieškovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dar ieškinio priėmimo stadijoje nusprendė, kad šiam reikalavimui pagrįsti Ieškovai nepateikė pakankamai Ieškovų reikalavimą pagrindžiančių įrodymų. Ši teismo padaryta išvada yra ydinga, nes ji padaryta dar ieškinio priėmimo stadijoje, taip pat ši teismo išvada prieštarauja Ieškovų kartu su ieškiniu pateiktiems įrodymams, tai reiškia, kad realiai patikslinti ieškinio reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių Ieškovai neturi galimybės. Ieškovai pažymėjo, kad ieškinio priėmimo stadijoje jiems nėra keliami reikalavimai pateikti absoliučiai visų jų reikalavimą ar reikalavimus patvirtinančių įrodymų. Ieškovai aiškiai suformavo reikalavimą (ieškinio dalyką), o dėl reikalavimą patvirtinančių įrodymų (faktinio pagrindo) pakankamumo teismas gali pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės.
7. Ieškovų vertinimu, žyminiu mokesčiu yra apmokestinami tik tie ieškinio reikalavimai, kurie yra savarankiški, t. y. kiekvienas jų gali būti atskiru ginčo dalyku, o jų tenkinimas sukeltų skirtingas teisines pasekmes skirtingiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Nagrinėjamu atveju Ieškovai kelia pagrindinį reikalavimą įpareigoti atsakovę pašalinti neteisėtai įrengtą užtvarą, o reikalavimas uždrausti atsakovei trukdyti ieškovams naudotis bendrojo naudojimo objektu yra išvestinis, priklausomas nuo pagrindinio ir neišvengiamai su juo susijęs. Abu reikalavimai yra nukreipti iš esmės į tą patį, t. y. pašalinti neteisėtai įrengtą užtvarą ir nutraukti ieškovų teisių, susijusių su šios užtvaros egzistavimu, pažeidinėjimą. Šie reikalavimai savo turiniu ir prigimtimi nėra skirtingi ir nesusiję tarpusavyje, todėl negali būti laikomi atskirais, savarankiškais reikalavimais. Neįmanoma nutraukti ieškovų teisių pažeidinėjimo, nepašalinus savavališkai įrengtos užtvaros.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ieškovams nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis 2 dalis).
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovams 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus: 1) ieškinio reikalavimas dėl uždraudimo atsakovei trukdyti Ieškovams naudotis žemės sklypo bendrojo naudojimo dalimi yra ydingas, nes Ieškovai nenurodė jokių šį ieškinio reikalavimą pagrindžiančių aplinkybių; 2) ieškovai sumokėjo žyminį mokestį tik už vieną ieškinio reikalavimą.
13. Susipažinus su ieškovų pareikšto ieškinio turiniu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją bei prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, jų manymu, pagrindžiančius dokumentus. Priešingai nei nurodė ieškovams pirmosios instancijos teismas, toks ieškovų reikalavimas dėl uždraudimo atsakovei trukdyti ieškovams naudotis žemės sklypo bendrojo naudojimo dalimi reikalavimas gali būti teisme pareikštas, o jų pagrįstumo įvertinimo ir galimo patenkinimo arba nepatenkinimo klausimas išeina už sprendžiamo procesinio klausimo ribų.
14. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
15. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje vertino pareikšto ieškinio reikalavimo dėl uždraudimo atsakovei trukdyti ieškovams naudotis žemės sklypo bendrojo naudojimo dalimi pagrįstumą ir nustatė ieškovams terminą pašalinti ieškinio trūkumus dėl šio reikalavimo.
16. Kaip matyti iš ieškinio, ieškovai reiškia du reikalavimus: 1) uždrausti atsakovei trukdyti Ieškovams naudotis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Gargžduose, bendrojo naudojimo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“; 2) įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkai įrengtą 5,14 m pločio užtvarą, esančią žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, plane indeksu „C“ pažymėtoje dalyje, tarp koordinačių x=(duomenys neskelbtini)ir x=(duomenys neskelbtini).
17. Ieškovai ieškinyje nurodė, kad reiškiamas vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas, už kurį, ieškinį teikiant elektroninių ryšių priemonėmis, mokamas 75 Eur dydžio žyminis mokestis. Ieškovai pažymėjo, kad per klaidą buvo sumokėtas 150 Eur žyminis mokestis, tačiau permokėtos žyminio mokesčio dalies neprašo grąžinti, kadangi yra tikimybė, jog ieškovai tikslins ar papildys ieškinio reikalavimus. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateikto banko pavedimo išrašo ir 2012 m. liepos 26 d. įgaliojimo, A. P. pagal notaro patvirtintą įgaliojimą 2020 m. balandžio 15 d. už ieškovus sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad minėti Ieškovų pareikšto ieškinio reikalavimai yra du savarankiški reikalavimai, už kuriuos turi būti mokamas ne 75 Eur, bet 150 Eur žyminis mokestis, ieškinį teismui teikiant tik elektroninių ryšių priemonėmis. Ieškovai nesutinka dėl teismo įpareigojimo sumokėti trūkstamą 75 Eur žyminį mokestį, nurodydami, kad šie du reikalavimai neturi savarankiškų reikalavimų pobūdžio, todėl kiekvienas jų neprivalo būti atskirai apmokestinamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais ieškovų argumentais.
19. Esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimo pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1456/2013; 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovų pagrindinis reikalavimas yra įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkai įrengtą 5,14 m pločio užtvarą, kuri, ieškovų vertinimu, nepagrįstai trukdo jiems naudotis ginčo žemės sklypo bendrojo naudojimo dalimi. Antrasis ieškovų reikalavimas – uždrausti atsakovei trukdyti ieškovams naudotis ginčo žemės sklypo bendrojo naudojimo dalimi – yra išvestinis reikalavimas, kuriuo ieškovai siekia, kad tenkinus pagrindinį reikalavimą jiems nebūtų sudarytos naujos kliūtys naudotis ginčo žemės sklypo bendrojo naudojimo dalimi ateityje. Teismui išsprendus pagrindinio ieškinio reikalavimo pagrįstumą nebereikės nustatinėti naujų aplinkybių vertinant antrąjį reikalavimą, o neišsprendus pagrindinio reikalavimo – išvestinis reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovai pateiktu ieškiniu reiškia du savarankiškus reikalavimus, ir ieškovams nustatė 7 dienų terminą sumokėti trūkstamą žyminį mokestį nors jis ir buvo sumokėtas.
20. Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė Ieškovams 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir ieškovų V. M. ir P. B. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.