- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-11-05
- Bylos Nr.
- N-62-2708-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Audrius Bakaveckas
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarties B. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Administracinė komisija prie Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Institucija) 2009 m. rugsėjo 29 d. priėmė nutarimą B. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo nustatė, kad ji 2009 m. balandžio 3 d. savavališkai, nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydama savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens, neduodama bendrasavininkiui J. M. rakto nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato 7I1p, esančio (duomenys neskelbtini), neleido jam naudotis bendromis patalpomis, įsivedant elektros įvadą, taip padarydama pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje. B. D. paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda.
Šalies argumentai
B. D. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad Institucija, priimdama nutarimą, nepasisakė nei dėl vieno iš jos pateiktų įrodymų bei neatkreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusiojo parodymuose yra aiškių prieštaravimų. Pažymėjo, kad B. D. priešingos teisei veikos neatliko, jokių įstatymų normų, įgyvendindama savo teisę rūpintis bendrosios dalinės nuosavybės objektu ir jį prižiūrėti, nepažeidė, todėl jos veiksmuose nėra ATPK 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodė, kad J. M. rakto nedavė dėl to, kad elektrą jis norėjo įsivesti savavališkai ir ji baiminosi dėl bendro ūkinio pastato saugumo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi B. D. apeliacinį skundą atmetė, Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir nuobaudą paskyrė tam įgaliotas pareigūnas, nuobauda paskirta numatytos sankcijos už šį teisės pažeidimą ribose, laikantis nuobaudos paskyrimo terminų. Pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, teismo sprendimu ir nutartimi, posėdžio protokolais, kadastro pažymėjimu, liudytojo V. Ž. parodymais. Pažymėjo, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės teise priklauso savininkams J. M. ir B. D., daliai nekilnojamojo turto įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimu yra nustatyta naudojimosi tvarka, tačiau ūkinio pastato, plane pažymėto Nr. 7I1p, dėl kurio naudojimosi tarp bendrasavininkų iškilo konfliktas, tokia tvarka nėra nustatyta. Anot teismo, nagrinėjamu atveju B. D., būdama ūkinio pastato pažymėto 7I1p bendrasavininke, neduodama rakto įeitį į ūkinį pastatą, J. M. neleido patekti į bendros nuosavybės teise priklausantį pastatą ir dėl to pasielgė neteisėtai. Teismas B. D. argumentus, kad tokius veiksmus atliko gindama savo, kaip savininkės, interesus, nes J. M. elektros liniją siekė tiesti tam neturėdamas reikiamo projekto, įgalinančio atlikti tokius veiksmus, atmetė. Pažymėjo, jog vertinti, ar J. M. veiksmai yra teisėti ar ne, turi įstatymų nustatyta tvarka institucijos, kurioms tokia kompetencija suteikta.
III.
B. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį ir jos skundą tenkinti, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukiant. Nurodo, kad teismas ir Institucija netinkamai išaiškino faktines aplinkybes bei klaidingai atmetė faktus, kurie buvo visiškai įrodyti. Pažymi, kad konkrečiu atveju nebuvo įvertinti paties nukentėjusiojo veiksmai. Teigia, kad naujo kabelio tiesimui buvo reikalingas abiejų savininkų susitarimas, o dėl jo J. M. į ją nesikreipė, veikė savavališkai, neturėdamas tam atitinkamų valstybės institucijų leidimo. Tai ir išprovokavo jos tokius veiksmus. Anot apeliantės, nukentėjusiojo motyvas, kad jis negali įsirengti elektros įvado į ūkinį pastatą dėl jos veiksmų, yra visiškai nepagrįstas, nes jis pats paraiškoje adresuotoje AB „VST“ aiškiai nurodė, kad nori įsivesti elektros įvadą į gyvenamojo namo dalį, bet ne į ūkinį pastatą, prie kurio elektros įvadas jau seniai yra. Pažymi, kad teismas neįvertino nukentėjusįjį charakterizuojančios medžiagos, kuri jį apibudiną neigiamai kaip asmenybę.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad B. D. padarytas pažeidimas įrodytas. Ji nedavė bendrasavininkiui J. M. rakto nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato 711p, esančio (duomenys neskelbtini), ir neleido jam naudotis bendromis patalpomis, įsivedant elektros įvadą. Anot Institucijos, akivaizdu, kad ši veika buvo jos ir nukentėjusiojo J. M. kilusio ginčo padarinys, o ginčams dėl naudojimosi bendromis patalpomis išspręsti taikoma įstatymo nustatyta teismo tvarka. Kadangi B. D. realizavo savo teisę nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, pažeisdama J. M. teisę, todėl jos veiksmai atitinka ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį ir kvalifikuojami kaip savavaldžiavimas.
Nukentėjusysis J. M. nurodo, kad B. D. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, tačiau paskirta bauda per maža, nes ji išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir toliau neleidžia jam naudotis bendromis patalpomis, esančiomis pastate 711p, (duomenys neskelbtini), sutikimo kabelio tiesimui neduoda.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 188 straipsnyje numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.
B. D. kaltinama tuo, kad nedavė ginčo patalpų bendrasavininkiui J. M. rakto, taip neleisdama jam naudotis bendromis patalpomis, norint įsivesti elektros įvadą (b. l. 14). Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtinto nukentėjusysis J. M. (b. l. 93-94). Pažymėtina, kad B. D. neginčijo atlikusi minėtus veiksmus, tačiau teigia, kad tokiu būdu ji gynė savo teises, nes J. M. elektrą norėjo įsivesti savavališkai, be jos sutikimo ir kompetetingos institucijos leidimo (b. l. 3-5). Analogiškus argumentus B. D. pateikia ir apeliaciniame skunde.
Nei Institucijoje, nei pirmosios instancijos teisme minėta aplinkybė nebuvo tinkamai įvertinta. Teismas tik pažymėjo, kad vertinti nukentėjusiojo veiksmų teisėtumą yra įgaliotų institucijų, bet ne B. D. prerogatyva. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka.
Nagrinėjamu atveju analizuotina, ar B. D. savo teisę vykdė pažeisdama įstatymo ar nustatytos tvarkos reikalavimus, kas yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei pagal ATPK 188 straipsnį kilti. B. D. kaltinimas buvo pareikštas dėl to, kad ji savo teisę vykdė pažeisdama CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas. Minėtuose straipsniuose nurodyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 str. 2 d.). Be to, numatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.).
Pažymėtina, kad minėtose normose įtvirtintos pamatinės, bendrojo pobūdžio civilinių teisių įgyvendinimo nuostatos, tačiau, norint nustatyti, ar jos buvo pažeistos, turi būti įvertintas konkrečių faktinių teisinių santykių turinys ir šiems santykiams taikomas įstatyminis reglamentavimas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 72-76), B. D. ir J. M. yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, daliai pastatų Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimu yra nustatyta naudojimosi tvarka (b. l. 52-55), tačiau dėl ginčo ūkinio pastato 7Ilp naudojimosi tvarkos nesusitarta. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kadangi teismo sprendimu naudojimosi ginčo ūkio pastato tvarka nenustatyta, B. D. ir J. M. jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį minėtą ūkinį pastatą turi valdyti, naudoti ir disponuoti bendru sutarimu. Pažymėtina, kad CK 4.83 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, jog butų ir kitų patalpų savininkai, naudodamiesi bendrąja daline nuosavybe, turi teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus.
Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusysis J. M. elektros kabelį norėjo įsivesti neturėdamas nei B. D., kaip bendraturtės, sutikimo, nei reikiamo kompetetingos institucijos išduoto projekto (b. l. 64). Nukentėjusysis J. M. jokių teisinių argumentų, kurie patvirtintų jo teisę atlikti su bendros nuosavybės objekto naudojimu susijusius veiksmus, nesant kito bendraturčio sutikimo ar minėto projekto, nenurodė. Pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad jokio leidimo neturėjo, sutikimo iš B. D. negavo (b. l. 94). Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad B. D., neduodama rakto nuo ginčo ūkio pastato, taip išreiškė savo, kaip bendrasavininkės, nesutikimą dėl elektros įvedimo. Minėtas nesutikimas nėra aiškiai nepagrįstas, todėl teigti, kad B. D., kaip bendrasavininkė, tokiais veiksmais piktnaudžiavo savo teise, nėra pagrindo. Neįrodyta, kad konkrečiu atveju buvo pažeisti J. M. teisės ir teisėti interesai, susiję su bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto naudojimu, siekiant jam įsivesti elektrą. Bendras teisės principas byloja – iš neteisės neatsiranda teisė (ex in juria non oritur jus).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių duomenų nepakanka padaryti neabejotiną išvadą dėl apeliantės kaltės padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl Institucijos nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikinami, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
B. D. apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį ir Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutarimą panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną B. D. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.