Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2019-07-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-423-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-25
Bylos Nr.
II-423-1072/2019
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00107-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-423-1072/2019Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00107-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 25 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant administracinį skundą padavusiam asmeniui Z. I.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato – (toliau – Institucijos) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. I. skundą dėl 2019 m. birželio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 88-ANR_N-1141-2019.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 88-ANR_N-1141-2019 (toliau ir – Skundžiamas nutarimas) nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Z. I. pateiktą skundą, kadangi nenustatyta administracinio nusižengimo požymių turinti veika.

Šalies argumentai

Z. I. nesutikdama su Skundžiamu nutarimu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams 2019 m. liepos 4 d. pateikė skundą (b. l. 2), prašydama atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 488 straipsnį. Pareiškėja skunde pažymi, kad tyrėjas V. Š. neteisingai išnagrinėjo jos (Z. I.) skundą, kadangi pažeidimai nuolat kartojasi. Skunde nurodyta, kad kaimynai nesiliauja triukšmavę, nuolatos daužosi kojomis, garsiai kalba telefonu, gadina Z. I. priklausantį turtą, grasina susidorojimu. Z. I. nurodo, kad kaimynės N. V. sugyventinis daužosi kojomis, plaktuku daužo grindis, kamuoliu kietu, policija išvažiuoja, jis ir vėl daro tą patį, birželio 11 d. Z. I. išvadino durna, 22 val. 00 min. – 22 val. 30 min., išėjęs į balkoną specialiai garsiai kalba, rėkauja. N. V. nuo 23 val. 00 min. pradeda kalbėti telefonu, birželio 23 d., 16 val. 00 min., neįmanoma būti kambaryje, kaip daužosi kojomis, buvo atėjusi N. V. sesuo, tuomet visi kartu daužėsi kojomis, viską daro specialiai, birželio 26 d. vėl tas pats. Z. I. kvietė policiją, pasakė, kad jie vėl daro tą patį per tą patį, policijai pasakė, kad jie meluoja ir išsisukinėja. Skunde nurodyta, kad O. naikina Z. I. turtą, užliejo visą balkoną iš lauko pusės, koridorių, apliejo dekoratyvines plytas, grasina, kad susidoros su Z. I., viską daro specialiai dėl to, kad Z. I. kreipiasi į policiją dėl triukšmo. Birželio 26 d. išvažiavo policija ir vėl tas pats. Kai atvažiuoja N. V. dukra su vaiku, kuriam 4 metai, neįmanoma būti kambaryje. Vaikas šokinėja, daužosi su kamuoliu, miegoti eina 24 val. 00 min. Z. I. reikalauja, kad O. už sunaikintą Z. I. turtą sumokėtų, atsakytų už melagingus parodymus, atsakytų už grasinimą. O. birželio 30 d., 20 val. 00 min., vėl daužėsi kojomis į grindis. Z. I. norėtų, kad O. turi būti iškeltas iš N. V. buto, o N. V. – nubausta (b. l. 2).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą (b. l. 7) nurodo, kad 2019 m. birželio 3 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate gautas Z. I. skundas, kuriame nurodyta, kad kaimynai iš 7 buto nuolatos triukšmauja, o būtent: 2019 m. gegužės 26 d., apie 20 val. 00 min. – 21 val. 00 min., kaimynai triukšmavo trepsėdami kojomis per grindis, taip pat 2019 m. birželio 2 d. visą dieną triukšmavo. Z. I. nurodė, kad kaimynai į pastabas nereaguoja, triukšmauja specialiai, dėl ko ji negali pailsėti. Dėl Z. I. nurodytų aplinkybių buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 488 straipsnio 1 dalį dėl viešosios rimties trikdymo. Atlikus tyrimą ir informacijos patikrinimą nenustatyta jokių Z. I. kaimynų, t. y. N. V. ir V. O., netinkamo elgesio požymių. Iš surinktų duomenų nustatyta, kad tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo triukšmaujama ir tokiu būdu trikdoma viešoji rimtis, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena Nr. 19102033958, kuri buvo pradėta pagal ANK 488 straipsnį dėl viešosios rimties trikdymo, buvo nutraukta, veikai neturint administracinio nusižengimo požymių. Teismo prašoma Z. I. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. birželio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą (b. l. 7).

Teisme Z. I. savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais, nurodydama, kad virš jos buto gyvenantys kaimynai N. V. ir jos sugyventinis V. O. nuolat triukšmauja. V. O. alkoholikas, jam užeina durnumas, tyčia trepsi kojomis į grindis, net ir vakarais 11 valandą, tai daro tyčia, ji tai žino, ir visa (duomenys neskelbtini) tą žino. Kai jai (Z. I.) triukšmas nusibosdavo, ji padaužydavo į radiatorių, tuomet ne tik V. O., bet ir N. V. imdavo trepsėti. Kai atvažiuoja į svečius jų dukra su anūke, kyla baisus triukšmas, šokinėja nuo pufiko, V. O. jai padeda, girdisi „cha cha“, ji net ėjo skųstis į vaiko teisių apsaugą, nes jos dukra po naktinės pamainos negali pailsėti, ėjo miegoti net į vonią. Kaimynas V. O. sugadino jos balkoną, nes matyti rudos dėmės. Ji žino, kad jis, nes naktį girdėjo, kad apipylė. Taip pat sugadintos jos koridoriaus keramikinės plytelės, nes iš kaimynų N. V. ir V. O. bėgo vanduo, galimai trūko vamzdis, o jie neigia ir nepripažįsta tokio fakto.

Institucijos atstovas teisme prašė Z. I. skundą atmesti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, kadangi tyrimas atliktas objektyviai, apklausus tiek skundą padavusį asmenį, tiek asmenį, kurį prašyta traukti administracinėn atsakomybėn, apklausti liudytojai, nustatyta, jog nėra padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių, todėl priimtas teisėtas ir pagrįstas nutarimas nepradėti administracinės teisenos.

Iš Z. I. pareiškimo nustatyta, kad ji 2019 m. gegužės 23 d. kreipėsi į policiją dėl kaimynų iš 7 buto keliamo nuolatinio triukšmo, išvykus policijai nuo 2019 m. gegužės 24 d. jie vėl nuolatos triukšmauja. 2019 m. gegužės 26 d., apie 20 val. 00 min. – 21 val. 00 min., kaimynai iš 7 buto vėl pradėjo triukšmauti, trepsėti kojomis per grindis, Z. I. bute tas triukšmas labai girdėjosi, apie triukšmą gali paliudyti Z. I. dukra. 2019 m. birželio 2 d. kaimynai triukšmavo visą diena, į pastabas liautis triukšmavus nereagavo (ROIK: 19102033958, b. l. 3).

Iš N. V. paaiškinimo nustatyta, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su sugyventiniu V. O.. N. V. nurodė, kad yra nedarbinga, pensininkė, turi sveikatos problemų, laukia klubo operacijos, mažai juda. N. V. taip pat parodė, kad turi 4,5 metų anūkę, kuri kartais apsilanko pas ją, tačiau bute tikrai nėra triukšmaujama (ROIK: 19102033958, b. l. 4).

Iš tarnybinių pranešimų nustatyta, kad pabendravus su (duomenys neskelbtini), 8, 11, 6 butų gyventojais, pastarieji parodė, kad iš 7-ojo buto nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. birželio 5 d. jokio triukšmo nėra girdėję, pretenzijų minėtame bute gyvenantiems kaimynams niekas neturėjo (ROIK: 19102033958, b. l. 5, 6).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. birželio 3 d. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą kreipėsi Z. I., kuri pasiguodė, kad kaimynai iš 7 buto, esančio virš jos buto, nuolat triukšmauja, neleidžia ramiai gyventi namuose, t. y. kaimynai turi 4 metų vaiką, kuris trepsi, taip skleisdamas nemalonius garsus, dėl ko galimai perdegė lubose esančios lemputės, taip pat kartais beldžia per radiatorių, ši atsako tokiu pat signalu, dar įtaria, kad kažkuo apipylė iš lauko jos balkono langus. Peržiūrėjus pateiktas nuotraukas, nesimato jokių požymių, kad būtų kažkaip pakenkta. Susisiekus su Z. I. dukromis, pastarosios paaiškino, kad mama buvo įpratusi prie tylos bute, todėl jautriai reaguoja į naujai atsiradusį triukšmą, galbūt kiek pakriko ir nervų sistema. Nuvykus ir pabendravus su 7-to buto savininke N. V., ši nurodė, kad jos kaimynė labai jautri, todėl vos tik išgirdusi bet kokį triukšmą, pati daužo per radiatorius (ROIK: 19102033958, b. l. 7-8).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 88-ANR_N-1141-2019 nustatyta, kad 2019 m. birželio 3 d. gautas Z. I. pareiškimas apie tai, kad 2019 m. gegužės 26 d., apie 20 val. 00 min. – 21 val. 00 min., kaimynai, gyvenantys 7-ajame bute, garsiai triukšmavo trepsėdami kojomis per grindis. Taip pat minėti kaimynai triukšmavo ir 2019 m. birželio 2 d., triukšmas tęsėsi visą dieną, į pastabas dėl keliamo triukšmo nereagavo. Pareiškėja nurodė, kad dėl kaimynų keliamo triukšmo ji negali pailsėti. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjos nurodytame bute gyvena N. V., kuri paaiškino, kad gyvena su sugyventiniu V. O.. N. V. yra pensininkė, šiuo metu mažai juda, nes laukia klubo sąnario operacijos. Paklausta dėl triukšmo, moteris nurodė, kad jos bute triukšmaujama nėra, muzikos taip pat neklausoma, o televizorių žiūri negarsiai. N. V. taip pat paaiškino, kad kaimynė iš 3-ojo buto yra labai konfliktiška, nuolatos viskuo nepatenkinta, kartais net be priežasties beldžia į radiatorių, nes, neva, jai girdisi garsai. Tyrimo metu pabendravus su N. V. kaimynais, šie nurodė, kad jokio triukšmo, trepsėjimų ar rėkavimų iš nurodytos moters buto niekada nėra girdėję ir pretenzijų neturi. Be to, Z. I. 2019 m. gegužės 23 d. kreipėsi į policijos komisariatą, guodėsi, kad jos kaimynai iš viršaus neleidžia ramiai gyventi namuose, t. y. minėta šeima turi 4 metų vaiką, kuris trepsi, taip skleisdamas nemalonius garsus, dėl ko galimai perdegė lubose esančios lemputės. Taip pat kartais beldžia per radiatorių, ši atsako tokiu pat signalu. Dar įtaria, kad kažkuo apipylė iš lauko jos balkono langus. Atlikus informacijos patikrinimą, kaimynų netinkamo elgesio požymių nenustatyta. Iš surinktų duomenų nustatyta, kad tyrimo metu negauta jokių objektyvių duomenų, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo triukšmaujama ir tokiu būdu trikdoma viešoji rimtis. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 488 straipsnį dėl viešosios rimties trikdymo nutrauktina, veikai neturint administracinio nusižengimo požymių (ROIK: 19102033958, b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog negavus neginčijamų įrodymų, kad N. V. ar V. O. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), triukšmauja ir tokiu būdu trikdo viešąją rimtį, t. y. nenustačius, jog N. V. ar V. O. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) požymių, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalis 1 punktu nuspręsta nepradėti administracinio nusižengimo teisenos.

ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad siekiant išsiaiškinti 2019 m. gegužės 23 d. Z. I. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl galimai N. V. padaryto administracinio nusižengimo policijos pareigūnai atliko tyrimą. Patikrinimo metu buvo apklausti (duomenys neskelbtini) namo gyventojai, kurie patvirtino, kad jokio triukšmo iš 7 buto, kur gyvena N. V. ir V. O. negirdėjo, kaimynams priekaištų neturi. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad įvertinus Z. I. nurodytus neva sugadintus balkono langus, sugadinimo požymių nenustatyta. N. V. prašė teismo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Jos pateiktame paaiškinime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, jog gyvena su sugyventiniu V. O., yra pensininkė, šiuo metu mažai juda, nes laukia klubo sąnario operacijos. Paklausta dėl triukšmo, moteris nurodė, kad jos bute triukšmaujama nėra, muzikos taip pat neklausoma, o televizorių žiūri negarsiai, kartais į svečius atvažiuoja 4,5 metų anūkė, tačiau bute nėra triukšmaujama. N. V. taip pat paaiškino, kad kaimynė iš 3-ojo buto yra labai konfliktiška, nuolatos viskuo nepatenkinta, kartais net be priežasties beldžia į radiatorių, nes, neva, jai girdisi garsai. Susisiekus su Z. I. dukromis, pastarosios paaiškino, kad mama buvo įpratusi prie tylos bute, todėl jautriai reaguoja į naujai atsiradusį triukšmą, galbūt kiek pakriko ir nervų sistema. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog asmuo, padavęs skundą – Z. I. subjektyviai vertina aplinkybes, ir toks vertinimas nesuponuoja teismo išvados apie padarytą viešosios rimties trikdymą ar tyčinį turto sugadinimą.

Z. I. S. ir teismo posėdžio metu parodė, jog galimai dėl vamzdyno avarijos N. V. bute buvo sugadintas jos turtas – koridoriaus plytelės. Teismas atkreipia dėmesį, jog esant tokiam faktui, tarp minėtų asmenų yra galimai susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dėl žalos ir Z. I. dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismo vertinimu, nenustatyta, jog 2019 m. gegužės 23 d. – birželio 5 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo triukšmaujama ir tokiu būdu trikdoma viešoji rimtis. Administracinė teisena N. V. ir V. O. atžvilgiu nepradėta pagrįstai, nenustačius jų veiksmuose administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 10 d. nutarimas yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu, o Z. I. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Z. I. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2019 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 88-ANR_N-1141-2019 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė