Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2013-12-18 nutarimo Nr. 10-17-AT1-887 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2013-12-18 nutarimu Nr. 10-17-AT1-887 buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos pagal medžiagą reg. Nr. 10-17-G-13219 teisena, nenustačius proceso šalių veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties ir įvykio, kadangi nei vienas apklaustų liudininkų nepatvirtino apelianto L. J. išdėstytų teiginių dėl viešosios tvarkos trikdymo (nedidelio chuliganizmo).

Administracinio teisės pažeidimo teisena buvo pradėta pagal L. J. 2012-06-20 pareiškimą, kuriame šis nurodė, jog (duomenys neskelbtini), buto gyventojas E. B. su Ž. S. 2012-04-16 21.40 val. pažeidė viešąją tvarką, sukeldami didelį triukšmą, trankydami pareiškėjo buto duris, laužydami rankeną, šaukdami, koridoriuje jam skambindami ir reikalaudami atidaryti duris, keikdami jį, išgąsdindami jo tėvą A. J.. (b.l. 19-20).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad palaiko skundą ir prašo jį tenkinti. 2012 m. balandžio 16 d., vakare jam būnant darbe paskambino Ž. S., su kuriuo niekada neturėjo konflikto, pokalbio metu jis išgirdo grasinimus, keiksmažodžius. Jis įrašė tik dalį to pokalbio, jo fone girdėti E. B. balsas, o Ž. S. keikė jį necenzūriniais žodžiais. Matyti, kad pokalbis vyksta ne namie, o skambesys toks, kaip išėjus į laiptinę. Tada tas ryšys nutrūko, o jis gavo SMS iš savo tėvo, kad saugotųsi, kad du vyriškiai reikalauja išeiti. Jis paskambino atgal tiek Ž. S., tiek E. B., pasidarė garso įrašus, paprašė nutraukti tą veiką, nekonfliktuoti, bet Ž. S. nurodė, kad jis iš viso niekur nebuvo, o E. B. kalbėjo gan ramiai, matyt įtarinėjo, kad daro garso įrašą. Jis suprato iš pokalbio, kad tie vyrai jaučiasi labai „kieti“, nusiteikę išmušti tiesą, jis iš karto nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą. Policijoje tie asmenys buvo apklausti balandžio 18 d., o balandžio 20 d. E. B. parašė pareiškimą ant L. J. dėl įžeidimo. Tada jis buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris nurodė sekantį tekstą „2012-04-16 d. apie 21.00 val. man būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), pas mane atėjo kaimynas Ž. S., tel. Nr. 860400751, ir paklausė, dėl ko aš susipykau su kitu kaimynu, t.y. L. J., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ž. man paaiškino, kad L. J., 2012-04-16 d. apie 12.00 val. iš savo tel. Nr. 861422008 paskambino į Ž. mobilaus ryšio telefoną ir pasakė, jog su visais kaimynais gerai sutaria, išskyrus su manimi. Telefoninio pokalbio metu L. J. mane vadino įžeidžiančiais žodžiais, o konkrečiai "gaidžiu", ,,piderastu", mano žmoną J. B. vadino „idiote, išgyvenančią menopauzę", o mano mažametę dukrą- „nestabilios psichikos, sutrenkta galva". Šių, pasak Ž., L. J. išsakytų įžeidžiančių žodžių mano ir mano šeimos atžvilgiu aš pats asmeniškai negirdėjau, tačiau labai mane tai įžeidė, todėl aš nedelsdamas kartu su Ž. nuėjau pas L. J., tačiau durų niekas neatidarė. Pas L. J. ėjau tikslu norėdamas sužinoti, kodėl jis mane įžeidinėja.“ Taigi įvertinus byloje esančią medžiagą ir sulyginus apklausos protokolus, b.l. 30, matosi, jog E. B. ir jo žmona aiškina, kad jis iš buto nebuvo išėjęs. Tyrimo metu policijos pareigūnai rėmėsi kaimynų, kurie nieko negirdėjo, nieko nematė, paaiškinimais. A. J. parodė, kad buvo daužomos jo buto durys, o dėl to, kad kaimynas to negirdėjo, tai nėra nei abejonių sukeliantis momentas, nei išteisinamoji sąlyga dėl įvykio sudėties. Faktas, kad jie ėjo, yra, faktas, kad tėvas siuntė SMS, kad jis pasisaugotų, yra garso įrašas, kur Ž. S. vadina jį keiksmažodžiais, taigi yra akivaizdu, kad Ž. S. ir E. B. padarė veiką, numatytą LR ATPK 174 str.. Akivaizdu, kad pareigūnai tiesiog formaliai apklausė visus, kurie neturėjo ryšio su įvykiu, tačiau neapklausė artimiausių kaimynų iš karto.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Dėl skundo argumentų.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2013-12-18 nutarimas Nr. 10-17-AT1-887 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną buvo priimtas po papildomo tyrimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-21 nutartimi panaikinus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Pašilaičių policijos nuovados tyrėjo R.Celiešiaus 2012-09-11 nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną Nr. ROIK0112000331607 A. B. ir Ž. S. atžvilgiu pagal LR ATPK 174 str.. Šia nutartimi byla buvo grąžinta Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Pašilaičių policijos nuovadai papildomam aplinkybių tyrimui, t.y, papildomai apklausti dėl 2012-04-16 įvykių toje pačioje laiptinės aikštelėje esančių butų kaimynus, t.y, asmenis, nesusijusius su konfliktuojančiomis pusėmis. (b.l. 47-51)

Nors L. J. savo skunde nurodo, kad tyrėjas nepakankamai išsamiai atliko aplinkybių tyrimą, kadangi neapklausė jo nurodytuose butuose gyvenančių kaimynų, teismas konstatuoja, kad šis jo argumentas nepagrįstas. Iš Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato pateiktos medžiagos nustatyta, kad vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-21 nutartį, buvo apklausti minėtuose butuose gyvenantys kaimynai D. M., A. M., I. Š., S. B., kurių du pirmieji nurodė, kad 2012-04-16 jų namuose nebuvo, todėl apie įvykio aplinkybes jie nieko negali nurodyti, o kiti du nurodė, kad neprisimena nieko, kas vyko šią dieną (b.l. 52-55).

Teismas atmeta L. J. argumentą, kad tyrėjas nepagrįstai netyrė jam pateikto garso įrašo su 2012-04-16 įvykusiu telefoninio pokalbiu tarp pareiškėjo ir E. B., jo ir Ž. S., kuris esą taip pat įrodantis viešosios tvarkos pažeidimo faktą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurioje vietoje- viešoje ar privačioje erdvėje buvo E. B. ir Ž. S., kai jie telefonu bendravo su pareiškėju, todėl ši pokalbis negali patvirtinti aplinkybės, kad jo metu buvo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas, už kurį numatoma atsakomybė pagal LR ATPK 174 str. Nors pareiškėjas teigia, kad iš telefoninio pokalbio fono akivaizdu, kad pokalbis vyksta pašnekovui esant laiptinėje, tačiau pareiškėjo pateiktas įrašas yra su stipriais garso trikdžiais, todėl jo fone negalima identifikuoti jokių pašalinių garsų, kurie leistų neabejotinai teigti, kad asmuo su L. J. kalba, būdamas laiptinėje. Be to, A. J. savo paaiškinimuose nenurodė aplinkybės, kad jis būtų matęs, kad prie sūnaus buto durų atėję du vyrai būtų skambinę kam nors telefonu. Kaip nurodė teismo posėdžio metu pareiškėjas, iš 2013-04-20 E. B. apklausos protokolo matyti, kad jis ėjo kalbėtis su L. J. dėl to, kad šis telefoninio pokalbio su Ž. S. metu įžeidinėjo E. B. ir jo šeimos narius, tačiau iš pareiškėjo pateikto garso įrašo turinio matyti, kad ten reiškiamos pretenzijos dėl automobilių statymo, atlenktų automobilio valytuvų ir pan. Šio garso įrašo sąsajumu su nagrinėjamu įvykiu suabejojo teismas ir 2013-05-21 nutartyje.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad A. B. parodymai nebuvo nuoseklūs, nes tiriant E. B. pareiškimą, jis 2012-04-20 apklausos metu pripažino, kad buvo atėjęs aiškintis dėl telefoninio pokalbio kartu su Ž. S. prie pareiškėjo buto durų, bet durų niekas neatidarė (b.l. 91-92).

Teismas vertina, kad vien faktas, kad šie asmenys buvo atėję pasikalbėti prie L. J. buto durų, nepatvirtina viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Be A. J. paaiškinimų, kuris yra pareiškėjo giminaitis ir suinteresuotas asmuo, nei vienas kitas apklaustas kaimynas nepatvirtino aplinkybės, kad laiptinėje asmenys būtų sukėlę triukšmą viešąją tvarką pažeidžiančiais veiksmais: buto durų daužymu, spardymu, riksmais ir pan. Nors pareiškėjas nurodo, kad liudytojai M. Z. ir M. Š. nieko negalėjo girdėti, nes gyvena kituose aukštuose ir jų butus nuo pareiškėjo buto skiria perdangos, atkreiptinas dėmesys, kad, anot pareiškėjo, įvykis vyko atviroje laiptinėje, kurioje sklisti triukšmui nėra kliūčių. Viešąją tvarką pažeidžiantis triukšmas gali būti girdimas ne tik vienos aukšto laiptinės aikštelės kaimynams.

Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-21 nutartimi, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal L. J. pareiškimą dėl 2012-06-10 viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymo buvo nutraukta, palikus galioti Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2012-09-11 nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ROIK ROIK0112000319646 A. B. atžvilgiu pagal LR ATPK 183 str. Teismas įpareigojo atlikti papildomą aplinkybių tyrimą tik dėl 2012-04-16 įvykio medžiagoje Nr. ROIK0112000331607 A. B. ir Ž. S. atžvilgiu pagal LR ATPK 174 str. Todėl teismas nenagrinėja pareiškėjo skundo argumentų dėl 2012-06-10 įvykio tyrimo, kuris buvo baigtas, ar šioje dalyje tirtų įrodymų, ar dėl vėlesnių konfliktinių situacijų tarp L. J. ir E. B. ar Ž. S..

Teismas susipažinęs su bylos medžiaga, konstatuoja, kad Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariatas atiko visus veiksmus, kurie buvo nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-21 nutartyje, atlikus šiuos veiksmus naujų papildomų reikšmingų duomenų nebuvo gauta, įrodymų visuma nepakito. Nors pareiškėjas nurodė, kad tyrimą papildomai atliko tas pats tyrėjas, kuris buvo neobjektyvus ir šališkas, teismas bylos medžiagoje nenustatė jokių objektyvių duomenų, rodančių šio tyrėjo suinteresuotumą bylos baigtumu. Be to, jo nutarimo pagrįstumą tikrino ir tvirtino vyriausiasis tyrėjas Eugenijus Vavilovas.

Teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2013-12-18 nutarimo Nr. 10-17-AT1-887 yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra pagrindo.

Dėl LR ATPK 35 str. nustatytų nuobaudos skyrimo terminų.

LR ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.

Įvykis, dėl kurio buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, įvyko 2012-04-16, todėl nuobaudos skyrimo senatis turėjo sueiti 2012-10-16. Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 6 PK Pašilaičių policijos nuovados l.e. viršininko pareigas A. Gaverskij 2012-07-19 nutarimu pratęsė nuobaudos skyrimo terminą 6 mėnesiams nuo pažeidimo padarymo dienos. (b.l. 26)

Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato tyrėjas M. Celiešius 2012-09-11 priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal L. J. 2012-06-20 pareiškimą, nenustačius E. B. ir Ž. S. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 174 str. įvykio ir sudėties, nes patikrinimo metu (t.y, apklausus kaimynus M. Z., M. Š., E. B., J. B., taip pat A. J.) nebuvo gauta objektyvių, neginčijamų duomenų, kad pareiškėjo buto durys spardomos. (b.l. 43)

Pareiškėjui L. J. padavus skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl 2012-09-11 nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-21 nutartimi buvo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Pašilaičių policijos nuovados tyrėjo 2012-09-11 R.Celiešiaus nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną Nr. ROIK0112000331607 A. B. ir Ž. S. atžvilgiu pagal LR ATPK 174 str., šioje dalyje byla grąžinta Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Pašilaičių policijos nuovadai papildomam aplinkybių tyrimui. (b.l. 47-51)

LR ATPK 35 str. 5 d. nustatyta, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013-02-12 nutartyje Nr. 2AT-9-2013 pateikė LR ATPK 35 str. 5 d. įtvirtintos nuostatos aiškinimą. Jis nurodė, kad pagal ATPK 35 str. 5 d. administracinės nuobaudos skyrimo terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo, kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka. Organų (pareigūnų) priimtų nutarimų apskundimo pirmosios instancijos teismui tvarką, jų nagrinėjimą ir priimamų sprendimų rūšis reglamentuoja ATPK dvidešimt trečiasis skirsnis, tai nėra apeliacinis procesas ir jo metu priimti sprendimai panaikinti organų (pareigūnų) nutarimus neatnaujina administracinių nuobaudų skyrimo terminų.

Susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, kad administracinės bylos teisenoje pagal L. J. 2012-06-20 pareiškimą, nebuvo gauta ir nagrinėjama skundų apeliacine tvarka dėl 1-os instancijos teismų priimtų sprendimų, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminai nėra pradedami skaičiuoti iš naujo, todėl vadovautinasi LR ATPK 35 str. 3 d. nuostatomis, kuriomis nustatyta, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Šioje byloje vienerių metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas suėjo 2013-04-16, ir daugiau jis nebegali būti tęsiamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-21 nutartis pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką taip pat jo neatnaujino.

Pagal Vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys turi būti nustatytos, o motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 str. nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienas sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. (LVAT 2008-11-13 nutartis).

Nors šis administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo pagrindas nėra nurodytas skundžiamame nutarime, teismas konstatuoja, kad šiuo momentu tolesnė administracinės bylos teisena dėl 2012-04-16 pažeidimo nėra galima. Teismas negali priimti nutarimo grąžinti medžiagą protokolą surašiusiai institucijai nagrinėti bylą ir priimti kitą sprendimą joje dar ir dėl to, kad jau yra pasibaigę administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

pareiškėjo L. J. skundo netenkinti.

Palikti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato 2013-12-18 nutarimą Nr. 10-17-AT1-887 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nepakeistą.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.