- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-08
- Bylos Nr.
- 1-176-882/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45760-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Sadauskas
- Nukentėjusysis
- D. M.
- Kaltinamasis
- T. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis pas ūkininką (duomenys neskelbtini) žvėriukų prižiūrėtoju – augintoju, gyv. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Š. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai sugyventinei - D. M., būtent, 2015-08-15, laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje aikštės vietoje, (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, tyčia sudavė D. M. vieną smūgį delnu į veidą, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015-08-15 laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 18.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., tyčia sudavė D. M. vieną smūgį delnu į veidą, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015-08-15 nuo 17.00 val. iki 18.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., tyčia sudavė D. M. vieną smūgį delnu į veidą ir vieną smūgį ranka į pakaušį, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. M. fizinį skausmą,
be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai sugyventinei - D. M., būtent 2015-08-16, apie 10.20 val., kelyje (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., apie 200 metrų atstumu nuo kelio ženklo (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė D. M. į dešinį petį, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. M. fizinį skausmą.
Kaltinamasis T. Š. kaltu neprisipažino, su jam kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nesutiko visiškai ir parodė, kad 2015-08-15, buvo Rokai, šeštadienis, buvo susitaręs su buvusia sugyventine D. M. susitikti ir eiti į Rokus. Susitiko (duomenys neskelbtini) miestelyje, už Norfos parduotuvės. D. M. buvo su pusbroliu M. ir pussesere R., tėvu V. M. ir dukra 8 mėnesių. Buvo blaivus, turėjo skardinę alaus užsikišęs, bet nebuvo dar išgėręs. Rokai vyko pačiame (duomenys neskelbtini) centre, (duomenys neskelbtini) aikštėje. Po to, pasiėmęs dukrą su vežimėliu, jis buvo nuėjęs pamaitinti pas savo tėvus, tėvai šalia aikštės gyvena, paskui ją parvežė. Jie taip šeštadienį ir išsiskyrė, jis smūgių nesudavė, visiškai nukentėjusiosios nelietė. Vyko šventė, buvo daug žmonių, policijos pareigūnų taip pat, būtų kažkas pamatę, jei jis ją būtų mušęs. Nesudavė jai, net rankos prieš ją nepakėlė. Mano, kad nukentėjusioji taip nurodė tik dėl to, kad teismas nustatė jų sūnaus D. gyvenamąją vietą su juo (t.y. tėvu). Tą dieną D. nemušė, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. Šventėje visą laiką praleido su sūnumi. Naktį, einant jam namo kelyje (duomenys neskelbtini), buvo sustojusi mašina, jos modelio nežino, vairavo T., pavardės nežino, kuris jam pradėjo, kad atiduotų D. telefoną „Samsung“, tačiau šis telefonas būtent jam buvo atsiųstas jo draugo ir jis jį pasiėmė. Tuo metu D. iš mašinos šaukė, kad jis jai duotų 1000 eurų, o T. toliau grasino, įspyrė jam į koją. Nurodė, kad šventėje (šeštadienį) visą laiką praleido su sūnumi. Kitą dieną, sekmadienį, nuėjęs pas tėvus, pasiėmė vaiką ir ėjo namo. Sutiko V. J. su arkliu ir vežimu, paprašė pavežti, jis sutiko. Važiuojant į namus, pro šalį ėjo D. M., jos pusseserė su pusbroliu. Tada D. kažką D. užklausė, o D. kažką negražiai atsakė, tada jie su D. ir „susikoliavo“. Viskas vyko tarp (duomenys neskelbtini) kelyje. Tačiau smurto nenaudojo, jie tik žodžiais „koliavosi“, jai iš kojos nespyrė, visą laiką sėdėjo vežime, iš vežimo nebuvo išlipęs, vežimas nebuvo sustojęs. Konfliktas buvo, keiksmažodžius pripažįsta, tačiau smurto nenaudojo, D. nemušė. Kaltu visiškai neprisipažįsta. Liudytoja R. G. davė tokius parodymus, nes ji D. giminaitė. Pripažįsta, kad antrą dieną buvo išgėręs alaus, tačiau kelyje, kai susitiko su D., iš vežimo nebuvo išlipęs. V. J. tada buvo ne kondicijoje, visiškai girtas, jis nenorėjo sakyti, bijojo gauti baudą, kad girtas važinėja su vežimu, už tai yra ne kartą baudą gavęs. Minėtą telefoną buvo davęs D., o paskui jį pats pasiėmė iš jos namų rugpjūčio 15 dieną, ji tuo metu buvo šventėje, tą telefoną nuėjo pasiimti kartu su M. Jokio jos telefono nesudaužė, jis pasiėmė tik savo juodą telefoną.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusioji D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-08-15, apie 15.30-16.00 val., ėjo į šventę, kartu su ja buvo dukra D., jos pusbrolis M. G. ir pusseserė R. G. Su T. Š. žinutėmis susitarė susitikti šventėje, kad ji galėtų pamatyti sūnų D. Sūnus D. Š. gyvena kartu su T. Š., jam 6 metai. T. su D. juos pasitiko netoli (duomenys neskelbtini) stotelės, matėsi, kad jis truputį buvo išgėręs. Kartu su ja buvo ir jos tėvas V. M., bet jis juos palydėjo iki aikštės, jis buvo su dviračiu ir po to nuvažiavo. Tėvas nieko nematė, tik girdėjo, kaip T. Š. ją „apkoliavo“. Einant į šventę, T. Š. tik kelis keiksmažodžius pasakė ir viskas, ji nekreipė dėmesio. Su juo praktiškai nebendravo, jei jis ko paklausdavo, jam atsakydavo, jis sakė keiksmažodžius. Konfliktas vyko, kai jie atėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, tada jis jai sudavė per veidą. Jis pradėjo sakyti, kad jai „kuiliai“ rašinėja, skambinėja, bet jie jau negyveno kartu, iš kur jis tai žinojo, ji nežino. Jis sudavė jai su delnu per veidą, R. matė, visas veidas buvo raudonas, 15-20 minučių skaudėjo. Sakė, kad policiją iškvies, jis atsakė, negąsdink. Jis pasiliko su D., o ji su M. ir R. visur vaikščiojo, jie jos niekur nepaliko. Jis vaikščiojo jiems iš paskos, sakė, pažiūrės, kiek ji išgers, nors ji negėrė. T. Š. pats prisigėrė. Pirmą kartą jis jai į veidą sudavė dėl žinučių, po kokių 15 minučių jis vėl jai sudavė į veidą. Iš viso jis jai 3 kartus trenkė į veidą ir ketvirtą kartą trenkė jai per pakaušį. Antrą ir trečią kartus sudavė su ranka į veidą, du smūgiai nebuvo labai smarkūs, tik vienas smūgis į žandą buvo skaudus, visas žandas buvo raudonas. Po visų smūgių skaudėjo. Dar sudavė į pakaušį, tas smūgis buvo po pirmo smūgio į veidą. R. ir M. matė kai jai tuos smūgius sudavė. T. Š. sakė, jei neatstos, pasakys pareigūnams, toje aikštėje negalėjo būti girtų, o jis jau tada buvo girtas. Po to kai pasakė, kad pasakys pareigūnams, jis jai dar sudavė į veidą, nereagavo į jos pasakymus. Žymių neliko, tik raudonas veidas buvo, sudavė be priežasties. Kiek jis buvo išgėręs, pasakyti negali, bet kai jai trenkė per veidą, jis dar nebuvo visiškai girtas. Pirmą dieną viskas baigėsi, kai jis jam pasakė, kad abu eina į skirtingas puses. Sūnus nereagavo, nes T. Š. jam buvo žaislų pripirkęs, jis lakstė su M., žaidė, nelabai suprato kas vyksta. T. Š. neapkalba, iš jo nieko neprašo. Šventėje ji susitiko su T. J., jis buvo su savo drauge, paklausė ką ji veiks vėliau, pasakė, kad eis namo. Tada jis pasisiūlė ją parvežti namo po šventės. Tada po 12 valandos, po šventės, jie dar pas T. ir jo draugę atsigėrė kavos ir jis ją su dukra, R. ir M. parvežė namo. Beišvažiuojant iš (duomenys neskelbtini), prie ženklo pamatė, kad eina T. Š. T. J. sustojo, ji išlipusi nebuvo, durelių nebuvo atsidariusi, nešaukė, ji tik pasilenkusi žiūrėjo. T. J. sustojo, nes ji jam buvo papasakojusi, kad T. Š. sudaužė jos telefoną ir kortelę sulaužė. T. J. sustojo pasakyti, kad jai atpirktų telefoną. T. J. nepalietė T. Š., jie per atstumą stovėjo, nebuvo jokio smūgio. Užtruko gal 3 minutes, jie pakalbėjo ir T. J. grįžo. Negirdėjo, ką jie kalbėjo, nes mašinoje muzika grojo, kai T. J. grįžo į mašiną, jis papasakojo, kad pasakė T. Š., kad jai atpirktų telefoną ir atstotų nuo jos. Viskas tuo ir baigėsi, T. J. juos parvežė į namus. 2015-08-16 buvo atlaidai, sugalvojo nueiti nusipirkti saldainių. Ėjo su dukra D., R. ir M. Gyvena (duomenys neskelbtini), šalia T. Š., nėra net 1 kilometro atstumo. Netoli (duomenys neskelbtini) pamatė važiuojantį V. J. su arkliu, o ratuose sėdėjo dar ir T. Š. su sūnumi D. V. J. nepasakytų, kad jis labai girtas buvo, ratuose pasėdėjo. Prasilenkiant T. Š. pradėjo ant jos klykti dėl šeštadienio, D. ji iš pradžių nematė. Jis pradėjo ant jos pulti dėl T. J. Vežimas važiavo iš lėto, T. Š. iššoko iš jo ir bėgtinai tiesiai ant jos, iš karto spyrė jai į dešinį petį. T. Š. pasišoko ir spyrė iš kojos į dešinį petį. Jis „koliavo“ ją visokiausiais žodžiais, matėsi, kad jis buvo neblaivus. Antrą kartą vėl norėjo jai įspirti, bet gavosi, kad jis ją į griovį nustūmė, ji nuo jo atsistūmė. Pradėjo verkti, jai išmurzino marškinėlius, išplėšė sagą, petį skaudėjo, kitą dieną nebeskaudėjo. Kai ji nugriuvo į griovį, jis „koliodamas“ bėgte atgal į tuos ratus. Pusbrolis su pussesere viską matė, o sūnus D. nežino, ar matė, jis vežime sėdėjo. Policijai ji paskambino iš M. telefono. Pasakė, kad ją užpuolė sugyventinis, taip pat pasakė, kad jie 1,5 mėnesio kartu nebegyvena. Skambino po įvykio, gal po kokių 20 minučių, kol atvažiavo policija, praėjo visas pusvalandis. Nuvykus pas T. Š. į namus, jis iš pradžių neįsileido, bet kai pabeldė į langą ir pasakė, kad atvažiavo su pareigūnais, tada gal po kokių 15-20 minučių atidarė duris. Girdėjo, kad jis sakė, kad nebuvo išlipęs iš vežimo, bet tai ne tiesa. Civilinės bylos nėra, anksčiau buvo, bet jie gražiuoju susitarė, kad sūnus gyvens pas jį, o dukra su ja. Iš jo jai nieko nereikia, tik galėtų atpirkti telefoną, kurį sudaužė. Jo neapkalba. Pas medicinos ekspertus nenuvyko. Jai paskaudėjo ir praėjo, jei būtų sužalojimai rimtesni, būtų važiavusi į ligoninę. Buvo dideliame šoke, nesiorientavo, todėl nenuvyko pas ekspertus. Jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas. 1000 eurų iš jo neprašė, jam žinutės nerašė. Jis pats jai siūlė pinigų, bet ji atsisakė. Nežino, dėl ko tie konfliktai įvyko, dabar jau ramu. Šiuo metu vienas kitam neturi mokėti pinigų, tik kai D. sueis 18 metų, jis turės D. mokėti alimentus. Nežino, ko jis iš jos nori, dabar ji vaiko priežiūros atostogose, o prieš tai dirbo (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje. Anksčiau, kai gyveno kartu, konfliktų buvo, yra užfiksuota, kai jis šoko prieš ją su peiliu. Tai buvo 2015 metų kovo mėnesį, buvo iškviesta policija, bet po to jie susitaikė. 2015-08-15 policijos nekvietė, nes šoke buvo, galvojo, kad jis atstos. Pirmą kartą į akį jis jai sudavė, tai buvo parkelyje, jie ant suoliuko ėjo atsisėti, žmonių aplink nebuvo, tik ji su dukra, R. ir M. O kitus smūgius, kai sudavė, tai buvo praeinantys žmonės, ar jie matė, nežino. Paskui jie nuėjo už bažnyčios kampo, tada jis pamatė žinutę, čiupo telefoną jai iš rankų ir trenkė jį į žemę, kortelę sulaužė per pusę. Civilinio ieškinio jam nereiškia.
Liudytojas T. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jam yra žinoma tik tai, ką pasakojo D. 2015-08-16 per šventę, per Rokus, T. Š. sutikęs D. atėmė telefoną, jį sudaužė ir sudavė per veidą. D. tai pasakojo tą patį vakarą, jis žinojo, kokį ji telefoną turi, tada prie jo telefono išsitraukusi nebuvo. Sudaužyto telefono nematė, tik žino, kad tas telefonas buvo skolintas, ne jos asmeninis. T. Š. gal 6-7 metus pažįsta, yra tekę ir kartu dirbti. Su juo jis nebūdavo agresyvus, o išgerti kartu jiems neteko. D. senai pažįsta, gal 10 metų, su jos seserimi kartu mokėsi, jos tėvuką pažįsta, o dabar jo švogeris su D. draugauja. Šventėje su D. susitiko gal 19.00-19.30 valandą, ji buvo su dukra, pusbroliu ir pussesere, jų nepažįsta, nes jie nevietiniai. D. viską pasakojo jo draugei V., tai jis viską girdėjo. Per tą vakarą jie kelis kartus buvo susitikę šventėje, o po to ji paprašė parvežti po šventės ją namo. Tada po 12 valandos, gal puse pirmos nakties, ją su dukra, pusbroliu ir pussesere vežė namo. Jis sakė D., kai sutiks T. pašnekės, kodėl jis taip daro, kam tą telefoną daužė. Važiuojant namo, T. Š. sutiko išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini), jis vienas ėjo namo, sugalvojo sustoti ir su juo pašnekėti. T. Š. buvo neblaivus. Tarp jų buvo žodinis konfliktas, jis jam sakė, kodėl jis taip elgiasi, kad jis žinojo, kad tas telefonas ne D., kodėl jį sudaužė. T. Š. atsakė, kad tai buvo emocijos. T. Š. nespyrė, kontakto nebuvo, su juo net nepasisveikino. Jų pokalbis truko gal 7 minutes, D. nebuvo išlipusi iš mašinos. T. Š. šaukė, kad D. pati kalta. O kitą rytą, sekmadienį, po tos šventės, po to sumušimo, D. jam paskambino ir klausė, ką jai daryti. Jai pasakė, jei tikrai primušė, skambintų policijai. Ji skambino gal 8-9 valandą ryte, bet tiksliai laiko nepamena, sakė, kad ją ryte T. ir primušė. Ji pasakojo, kad T. Š. važiavo su kaimynu, su arkliu, ir iššokęs iš priekabos ją primušė. Ji nesakė, kur tiksliai ir kiek smūgių jai sudavė, jis jai patarė kviesti policiją. D. skambino iš pusbrolio ar pusseserės telefono. Po to, kai D. grįžo iš policijos, ji pasakojo, kad jis jai iššokęs iš priekabos spyrė kelis kartus, nesakė, kodėl spyrė. Po sumušimo ji skambino išsigandusi ir verkdama, klausė ką daryti. Po to šventėje sutiko jos pusbrolį ir pusseserę, klausė, kur D., tai jie pasakė, kad ji išvažiavo su policijos pareigūnais. Pusbrolis su pussesere pasakojo, kad T. Š. spyrė ir į griovį tempėsi. Šeštadienį T. Š. šventėje nematė. D. sutiko apie 19 valandą, prie parduotuvės, šventėje, šeštadienį, girdėjo, kaip ji pasakojo jo draugei, kad T. Š. atėmė jos telefoną, sudaužė ir trenkė į veidą. Po sudavimo buvo praėję gal 15 minučių, tada ji buvo išsigandusi. Kai automobiliu sustojo prie T. Š., D. durelių nebuvo prasidariusi, nebent jis galėjo savo durelių neuždaryti, bet tiksliai nepamena. Jis jam pasiūlė „į snukį“, bet jo nelietė. T. Š. dar tiesė ranką sveikintis, bet jis atsisakė. Jam nespyrė. Nežino, ar D. girdėjo jų pokalbį, jis jos to neklausė.
Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu parodė, kad ji žino tiek, kiek jai pasakojo. Ėjo į šventę, šeštadienį, tikslios datos nepamena, susitiko D. M. prie parduotuvės. Tada buvo apie 18.30 val., D. buvo su pussesere ir pusbroliu, dar buvo jos mažytė dukrytė. Su D. jos draugės. D. pasakojo, kad T. Š. ją primušė ir sudaužė telefoną. D. sakė, kad T. Š. davė jai „į snukį“ ir sudaužė telefoną, ji pati pasakojo. D. buvo apsiverkusi. Šventėje ją buvo susitikę kelis kartus, ji sakė, kad bijo eiti namo, nes T. Š. ją persekioja, tai ji pasiūlė ateiti pas juos ir pasakė, kad jos vyras parveš ją namo. Po šventės D. atėjo pas juos, atsigėrė kavos ir vyras ją išvežė namo. Kai vyras grįžo, pasakojo, kad buvo sutikęs T. Š., kad jam pasakęs, jei susipyko su D., tai ko prie jos lenda, kam tuos telefonus daužo ir viskas. Kitą dieną D. paskambino iš pusbrolio telefono į jos vyro telefoną ir pasakė, kad vėl ją primušė T. Š., spyrė, metė į griovį, klausė ką daryti. Patarė kviesti policiją. Pusseserė buvo atėjusi pas juos su vaiku, kol D. buvo išvažiavusi į Šiaulius su policijos pareigūnais. Kai grįžo iš policijos, D. atėjo pas juos pasiimti vaiko, ji buvo susinervinusi, verkė. Nesakė, dėl ko konfliktai tarp jų vyksta, o šeštadienį ji tik sakė, kad T. Š. girtas kabinėjosi ir tiek. T. Š. (duomenys neskelbtini) žinomas, kad mėgsta išgerti, dėl smurto nieko nėra girdėjusi. Šeštadienį, kai sutiko D., sužalojimų nepastebėjo ant jos veido, nes ji buvo visa nusiverkusi, drebėjo.
Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiosios tėvas, 2015-08-15 (duomenys neskelbtini) buvo Rokų šventė, ėjo iš namų ir sutiko žentą T. Jis buvo dukros sugyventinis. Tada T. Š. ėjo su anūku D. Jis pats ėjo su D., G. R. ir M. G., jie jų giminaičiai, žmonos sesers vaikai, D. pusbrolis ir pusseserė. Kai susitiko su T. Š., jis pradėjo ginčytis su D., necenzūriniais žodžiais abu apsimėtė, abu keikėsi. Jie toliau nuėjo į miestelį ir išsiskyrė, jis nuėjo pas savo draugus, o jie nuėjo į kitą pusę, daugiau jų nebuvo sutikęs, atskirai grįžo į namus. Tik dukra pasakojo, kad T. Š. ją sumušė. Konkrečiai nieko nepasakojo, nesakė kiek smūgių sudavė, pačio įvykio jis nematė. Dukra dabar su jais jau kokie metai laiko gyvena, o anksčiau gyveno kartu su T. Š. Anksčiau dukra yra pasakojusi, kad kažkas yra buvę, T. Š. ją sumušęs.
Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad nieko nepamena, buvo pakviestas pabaliavoti ir nepamena, kaip grįžo namo. Yra pageriantis. Važiavo iš baliuko su arkliu. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (67-68 b. l., I tomas), liudytojas nurodė, kad jis sakė tyrėjai, ką norit, tą rašykit, jis dėl to į galvą neėmė. Jis sakė, kad su arkliu važiavo. Dabar jis neatsimena, ar jis T. Š. vežė. Tyrėjai sakė, kad buvo girtas ir nieko nepamena. Ant apklausos protokolo jo raštas. Jis nežino, ar šie jo parodymai teisingi, nes jis nieko nepamena. T. Š. jo nieko neprašė. Jis sakė tyrėjai, kad nieko nepamena, nežiūrėjo, kur pasirašė. Tyrėja, ką norėjo, tą užrašė, jis taip nesakė. T. Š. turbūt buvo tada vežime, tai žino tik iš kalbų. Su T. Š. yra kaimynai. Nenorėjo tyrėjai sakyti, kad girtas važinėja su arkliu, dėl to tyrėjai tą girtumą nudailino. Su T. Š. gyvena viename name. Nepamena, kiek iš viso buvo alaus išgėręs.
Liudytoja O. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji byloje atlikinėjo ikiteisminį tyrimą, kurioje T. Š. kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. V. J. apklausą atlikinėjo ji, kas buvo nurodyta konkrečiai apklausoje jau nepamena. Liudytojas buvo pakviestas į apklausą telefonu, įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, parodymus davė gera valia, buvo užduodami patikslinami klausimai. Apklausa buvo užprotokoluota ir apklausą jis patvirtino parašu. Tiksliai nepamena, ar apklausą jis pats perskaitė, bet nebuvo jokių požymių, kad jo apklausti negalima. Jis buvo blaivus ir sveikas, parodymus davė savo valia. Apklausa surašyta iš jo žodžių. Apklausos metu jis neminėjo, kad nepamena nieko. Ką jis papasakojo, tą užrašė, pretenzijų neturėjo. Problemų sveikatos neturėjo, buvo blaivus ir nesergantis, parodymus galėjo duoti. Parodymus davė niekieno neverčiamas.
Liudytoja L. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad ji atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, kur T. Š. kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Atsimena, kad darė akistatą tarp T. Š. ir V. J. Akistatos metu buvo užrašyti visi parodymai, kuriuos davė V. J. Parodymus davė gera valia, nieko neverčiamas, nurodė aplinkybes. Jis buvo įspėtas dėl melagingų parodymų. Sveikatos problemomis nesiskundė, spaudimo jam niekas nedarė. V. J. nenurodė, kad įvykio aplinkybių nepamena, jis pats davė parodymus, jis buvo sveikas ir blaivus.
V. J. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad 2015-08-16 kelyje, esančiame Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), apie 10.20 val., pamatė einančius T. Š. su sūnumi, kurio vardo nežino. Jie ėjo iš „Žolinių“ šventės į namus, o jis važiavo vežimu. Buvo neblaivus, nes prieš tai vartojo alkoholį, išgėrė vieną 0.5 litro talpos 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Pamatęs einantį T. su vaiku, pasiūlė juos parvežti iki namų, nes yra kaimynai, gyvena viename name. Važiuojant kelyje prasilenkė su D. M., kuri buvo su kūdikiu ir dviem paaugliais, kurių jis nepažįsta. T. Š. pamatęs D. išlipo iš vežimo, o jis nuvažiavo namo, nes suprato, kad T. parvežti nebereikės. Ar T. mušė D. nematė, taip pat negirdėjo, ar jie tarpusavyje ginčijosi. (67-68 b. l., I tomas).
2015-09-15 ikiteisminio tyrimo metu per atliktą akistatą tarp T. Š. ir liudytojo V. J. dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų T. Š. pasiliko prie savo duotų parodymų, kuriais jis neigė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, o liudytojas V. J. patikslino, kad, kai 2015-08-16, T. Š. iššoko iš vežimo, sūnų paliko vežime. T. Š. nuėjo pasikalbėti su D., o jis pavažiavo gerokai į priekį, todėl jų pokalbio negirdėjo, taip pat nematė, ar jie mušėsi. T. Š. palaukė keletą minučių, po to T. su vaikeliu parvežė namo. (116-118 b. l., I tomas).
Taip pat 2015-08-16 protokolu – pareiškimu, kuriuo D. M. pranešė apie buvusio sugyventinio T. Š. jos atžvilgiu 2015-08-16 padarytą nusikalstamą veiką bei nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. (5-7 b. l., I tomas).
2015-08-16 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios kelyje (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., 200 metrų atstumu už kelio ženklo (duomenys neskelbtini) šalikelėje šalia griovio, apžiūra. (20-22 b. l., I tomas).
2015-08-16 Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos kinologų būrio vado A. P. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje fakto, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės bei pažymėta D. M. vieta ant dešinio peties, kurioje buvo matyti akivaizdus sužalojimas - nubrozdinimas. (13-15 b. l., I tomas).
Asmens blaivumo testu, kuriame nurodyta, kad 2015-08-16 11.22 val., D. M. buvo blaivi, jai nustatytos 0.00 promilės. (19 b. l., I tomas).
Asmens blaivumo testu, kuriame nurodyta, kad 2015-08-16 11.31 val., D. Š. nustatytas 1.36 promilės girtumas. (19 b. l., I tomas).
2015-08-19 iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gauta skaitmenine garso įrašo kopija su D. M. pranešimu dėl fizinio skausmo sukėlimo. (27 b. l., I tomas).
2015-08-24 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota skaitmenine garso įrašo kopija su D. M. pranešimu dėl fizinio skausmo sukėlimo, iš kurio matyti, kad D. M. paskambinusi pagalbos telefonu pranešė, kad jai einant į šventę ją užpuolė buvęs sugyventinis, kuris pradėjo ją spardyti, nurodė, kad įspyrė vieną kartą. (28-30 b. l., I tomas).
2015-11-10 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota kaip nukentėjusioji D. M. parodė vietas (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kur T. Š. jos atžvilgiu 2015-08-15 ir 2015-08-16 panaudojo fizinį smurtą. (55-59 b. l., I tomas).
2015-09-03 ikiteisminio tyrimo metu per atliktą akistatą tarp T. Š. ir nukentėjusiosios D. M. dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, kiekvienas iš proceso dalyvių dėl 2015-08-16 padarytos nusikalstamos veikos pasiliko prie savo duotų parodymų. (105-108 b. l., I tomas).
2015-11-16 ikiteisminio tyrimo metu per atliktą akistatą tarp T. Š. ir nukentėjusiosios D. M. dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, kiekvienas iš proceso dalyvių, dėl 2015-08-15 padarytos nusikalstamos veikos pasiliko prie savo duotų parodymų. (121-123 b. l., I tomas).
Nepilnametė R. G. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad 2015-08-15, šeštadienį, apie 14 val., su D. M. susitiko šventėje, (duomenys neskelbtini) miestelyje. Ji buvo su broliu M. Šventėje jai su broliu ir D. vaikščiojant, T. Š. vaikščiojo paskui juos. Jis su savimi turėjo sūnų D. Jiems su broliu ir D. einant namo, į (duomenys neskelbtini) kaimą, juos pasivijo T. Š. su sūnumi D. Priėjęs prie D. jis sudavė jai vieną kartą kumščiu į galvą. D. apsiverkė, ji stūmė mergytę. Po to D. prašė, kad ji grįžtų į šeimą, atsisakytų kitų vyrų. Dar prieš tai, su broliu ir D., sėdėjo centre ant suolelio, žiūrėjo koncertą. Tuomet T. ištraukė D. iš kišenės telefoną, trenkė jį į žemę, sudaužė, tuomet paėmė iš telefono SIM kortelę ir ją perkando, sugadino, todėl kai einant namo T. sumušė D., ji neskambino į policiją, nes neturėjo telefono, o ji skambinti bijojo, nes T. jai liepė neskambinti. Po to, nežino kodėl, bet su D. grįžo atgal į šventę, prabuvo iki vėlumos. Nežino kiek tiksliai buvo valandų kai nuėjo pas D. draugę. Jos vyras parvežė juos į (duomenys neskelbtini) kaimą. Pamena, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) miestelio pabaigoje, vairuotojas T., kuris juos vežė namo, pamatė pėsčią einantį T. Š. Sustojo, D. prigulė automobilyje, kad T. Š. jos nepamatytų. Vairuotojas T. išlipo iš automobilio ir kalbėjosi su T. Š. Jo pokalbio gerai negirdėjo, bet vairuotojas T. sakė T. Š., kad jis daugiau prie D. nebelįstų ir jai atiduotų telefoną, nes tą sudaužė. Jie kalbėjosi trumpai, gal dvi minutes. Po to sugrįžo į (duomenys neskelbtini). Vairuotojas T. nemušė T. Š. Sekančią dieną, sekmadienį, ji, jos brolis, D. ir jos dukrytė ėjo į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Galėjo būti apie 11 val., tiksliai nežino. Ji stūmė vėžimėlį su mergyte. Nuo (duomenys neskelbtini) atvažiavo J. su vežimu. Vežime sėdėjo T. Š. su savo sūnumi. Pamatęs juos, Š. iššoko iš vežimo, sūnų paliko vežime, J. lėtai važiavo vežimu toliau. Tuomet T. Š. spyrė D. į petį, matė, kad įspyrė vieną kartą. Dar spyrė porą kartų, bet nematė, ar pataikė. Tada D. įkrito į griovį ir T. Š. nubėgo, įšoko į vežimą ir nuvažiavo, o jie iškvietė policiją. Jos brolis M., kuriam 13 metų, gyvena Londone, namo grįš 2016 metų vasarą. Atsisako akistatų su T. Š., nes jo bijo. Papildomai apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją ji parodė (patikslino), kad T. Š. nuėjus jiems į šventę ištraukė D. telefoną, skaitė žinutes. Ėjo jie prie bažnyčios parūkyti, tada pamatė, kad D. rašėsi su kitu vyru, atėmė telefoną, numetė ant žemės, sulaužė kortelę, pradėjo aiškinti, grasinti. Po to ėjo prie parduotuvės, jis varė ją namo, eidamas trenkė jai į galvą. Einant pakeliui namo trenkė. Trenkė, kad ji duodasi su kitais, negrįžta namo. Trenkė į pakaušį, vieną kartą. D. pradėjo verkti, sakė skambinti policijai. Jis pradėjo šaukti, kad neskambintų, neskambino. Tada nuėjo jie toliau ir kalbėjosi, kad ji grįžtų į šeimą. Telefoną atėmė, bet jis buvo ne D., o kažkokio vyro, ji buvo iš jo pasiskolinusi. Jis paėmė, po to prie bažnyčios išmetė, sudaužė, po to sulaužė kortelę. Kortelę sulaužė, kad nerašytų kitiems. Telefono jis neatidavė, kad nesusirašinėtų su kitais. D. kitą dieną kreipėsi į policiją. Ji tą dieną nesikreipė, nes bijojo. T. pradėjo jai (R.) šaukti, kad neskambintų, nesikištų į jų gyvenimą. Jie toliau nuėjo į šventę, T. prisigėrė ir išėjo namo. Jie pasiliko prie žaidimų. Jis stebėjo viską ir jai sakė, kad atsikabintų nuo D., nes visi nuo jos nusisuko. Jos brolis galėjo matyti, jis buvo šalia, o iš pašalinių taip pat galėjo matyti, nes buvo šviesu, važinėjo mašinos. Tai buvo dienos metu, apie pietus. Vakare nuėjo pas D. draugę, nes jos vyras turėjo juos parvežti namo, o T. juos sekiojo, skambino jos broliui, klausė kur jie yra, sakė, kad praneš vaikų teisėms, klausė kur D., kodėl neatsiliepia. Kai vėžė juos namo, sutiko T. pusiaukelėje. Tas vyras nuėjo šnekėtis, kad atiduotų telefoną. T. pasakė, kad jį mušė, nors jo niekas nelietė. Kitą dieną buvo pas D. namuose, apie 11 val., sekmadienį ėjo ant autobuso, T. važiavo su arkliu priešais. Jis buvo išgėręs, jis iššoko iš ratų. Galėjo būti po 11 valandos, iki pietų. Jis iššoko iš ratų ir spyrė tris sykius. Matė pati kaip spyrė iš kojos. Vieną kartą spyrė, nepataikė, po to vėl spyrė ir pataikė į petį, paskui D. įkrito į griovį, nematė kaip spyrė. Ji stovėjo. Buvo T. kaimynas, jis su arkliu nuvažiavo toliau. Buvo atstumas, T. kabinėjosi, o tas kaimynas važiavo su arkliu ir nebuvo atsisukęs. T. vaikas važiavo su arkliu, buvo atsisukęs. Konfliktas įvyko antrą kartą, nes tos draugės vyras T. pasakė, kad atiduotų telefoną. Draugės vyras vežė ją, brolį, D. ir jos dukrą, kuri yra maža. Sakė atiduoti telefoną D. ir nebelįsti. Taip sakė tas kaimynas, kuris juos vežė. Kas buvo mašinoje T. negalėjo matyti, nes D. buvo pasilenkusi mašinos priekyje. T. galėjo matyti ją ir brolį mašinos gale. Pokalbis lauke vyko apie 10 minučių. Pirmą dieną kai sudavė smūgius, T. buvo blaivus. Pirmą dieną visada buvo šalia D., išsiskyrusios nebuvo. Po smūgio pirmą dieną konfliktas pasibaigė, D. ėjo priekyje, o jis ėjo iš paskos, norėjo, kad ji grįžtų į šeimą. Tuomet nuėjo prie suoliukų ir kalbėjosi iki pat vakaro. Išsiskyrė, kai T. išėjo namo pavalgyti, po to grįžo, prisigėrė ir vaikščiojo. Kiek jie kartu praleido laiko, nežino. Pirmąją dieną jų sūnus D. buvo ir galėjo matyti kaip jis trenkė D. į galvą. Jis buvo kartu su jais. D. pradėjo verkti ir paprašė kviesti policiją. T. pradėjo šaukti, kad ji (R.) nelįstų, nekviestų policijos. Kai pradėjo jis šaukti, ji išsigando. Toliau visi kartu vaikščiojo. Jis D. neleido eiti į šventę, bet ji ėjo. D. į medikus nesikreipė. Dėl antros dienos įvykio, antrą dieną, kai T. sudavė, jis buvo išgėręs, taip sakė D., nes ji juto kvapą. Jis prie jos nebuvo. Iš eisenos nesimatė, nes iššoko ir pradėjo iš karto spirti. Ji pastebėjo, kad kai D. stojosi iš griovio, jis pabėgo. Kai ėjo toliau, D. sakė, kad jai skauda petį. Nepastebėjo, ar ji buvo murzina. D. antrą dieną kreipėsi į policiją, skambino iš jos brolio telefono. Ji pasakė, kad ją sumušė sugyventinis, pasakė gatvę. Antrą dieną T. Š. buvo su juodais batais, tiksliai kokiais, nepamena, buvo juodais marškiniais, juodomis kelnėmis, atrodo, kelnės buvo džinsinės. (72-74, 78-80 b. l., I tomas).
2015-09-15 ikiteisminio tyrimo metu per atliktą akistatą tarp T. Š. ir liudytojo T. J. dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų, T. Š. parodė, kad T. J. klausė kam jis sudaužė D. telefoną, tuomet jis T. atsakė, kad telefoną atiduos, jo nesudaužė. Būdamas šventėje D. pasakė, kad ji jam atiduotų telefoną, nes jis yra ne jos, ir D. jam telefoną geranoriškai atidavė. Po to, T. jam spyrė į koją ties keliu, bet nesužalojo, jis nesigydė, pretenzijų T. J. neturi. Liudytojas T. J. pasiliko prie savo anksčiau duotų parodymų. (111-113 b. l., I tomas).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis T. Š. kaltu neprisipažino, savo kaltės nepripažino ir ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios kaltinime nurodytu laiku vyko jų žodinis konfliktas, vartojo keiksmažodžius, tačiau jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu nenaudojo ir jos nemušė, teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, minėti kaltinamojo parodymai paneigti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji nurodė, kad kaltinamasis pirmą kartą jai į veidą sudavė konflikto metu dėl žinučių, po kokių 15 minučių jis vėl jai sudavė į veidą, iš viso jis jai trenkė 3 kartus į veidą ir ketvirtą kartą trenkė jai per pakaušį, antrą ir trečią kartus sudavė su ranka į veidą, du smūgiai nebuvo labai smarkūs, tik vienas smūgis į žandą buvo skaudus, visas žandas buvo raudonas, po visų smūgių jai skaudėjo, tokius pat parodymus davė ir teismo posėdžio metu, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina išsamūs teisme apklaustų liudytojų T. J., V. R., V. M. parodymai, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. G., V. J. parodymai, kuriuose jie patvirtino, kad matė, kaip 2015-08-15 (duomenys neskelbtini) miestelio centre per šventę kaltinamasis tris kartus delnu sudavė nukentėjusiajai į veidą ir vieną kartą ranka jai per pakaušį bei 2015-08-16, iššokęs iš arklio vežimo, vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į petį, kadangi liudytoja R. G. visą laiką buvo šalia nukentėjusiosios ir tai stebėjo, be to, nukentėjusiajai padarytas nubrozdinimas dešinio peties srityje užfiksuotas į įvykio vietą atvykusių pareigūnų, liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam su arkliu važiuojant kelyje prasilenkė su D. M., kuri buvo su kūdikiu ir dviem paaugliais, o T. Š. ją pamatęs išlipo iš vežimo, jie tarpusavyje ginčijosi, bei kurie atitinka vieni kitus ir neprieštarauja bylos medžiagos visumai: pranešimui Bendrojo pagalbos centrui, pareiškimui, įvykio vietos apžiūros protokolui, parodymų patikrinimo vietoje protokolui, 2015-08-16 Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos kinologų būrio vado A. P. tarnybiniam pranešimui dėl smurto artimoje fakto, kuriame pažymėta, kad ant D. M. dešinio peties buvo matyti akivaizdus sužalojimas – nubrozdinimas, kas neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis T. Š. panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją D. M., t.y. 2015-08-15 tyčia 3 kartus delnu suduodamas nukentėjusiajai į veidą ir vieną kartą ranka per pakaušį, bei 2015-08-16 tyčia iš kojos spirdamas nukentėjusiajai į dešinį petį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, veikos teisingai kvalifikuotos. Pažymėtina, jog liudytojo V. J. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kuriuose jis atsisakė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir juos paneigė, vertintini, kaip siekis padėti sušvelninti T. Š. baudžiamąją atsakomybę, kadangi juos sieja kaimynystės ryšys, gyvena viename name, teismas priimdamas sprendimą remiasi šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, patikrintais teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir kaip nustatyta, jam joks poveikis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo daromas, liudytojas laisva valia davė parodymus ir jie atitinka teismo ištirtų ir įvertintų šios bylos įrodymų visumą.
Skiriant bausmę kaltinamajam T. Š. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadiją, į kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamojo T. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę dėl 2015-08-16 fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai D. M. sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,36 promilės girtumas) ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios veikos padarymui.
Skiriant bausmę kaltinamajam T. Š., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis neteistas (137-142 b. l., I tomas), teisiamas pirmą kartą, praeityje administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (143-146 b. l., I tomas), padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, yra užbaigtos. Kaltinamasis VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registre įrašytas, jam diagnozuota 1993-12-11, 1995-05-25 neorganinė enurezė, 2010-07-26 – ūminė reakcija į stresą, šiuo metu klinikos paros stacionare nesigydo (153 b. l., I tomas), VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Priklausomybės ligų įskaitoje nėra įrašytas (155 b. l., I tomas), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilankė (157 b. l., I tomas), VšĮ Psichikos sveikatos centre lankėsi 2015-07-15, psichikos sutrikimų nenustatyta (158 b. l., I tomas), dirba pas ūkininką (duomenys neskelbtini) žvėriukų prižiūrėtoju – augintoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (162 b. l., I tomas). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę dėl 2015-08-16 fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios veikos padarymui. Įvertinęs tai, o kartu ir aplinkybę, jog vienas augina ir rūpinasi (teismo sprendimu) mažamečiu sūnumi, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), skiriant jam bausmės dydžius mažesnius nei bausmės vidurkis sankcijoje. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, kaltinamajam skiriami įpareigojimai laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas
nusprendžia:
T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2015-08-15 fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai D. M.) ir skirti jam laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu,
- pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2015-08-16 fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai D. M.) ir skirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir T. Š. skirti galutinę bausmę laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. Š., nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus – kompaktinį diską su skaitmenine garso įrašo kopija ir kompaktinį diską su nepilnametės R. G. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso ir vaizdo įrašu (paketas Nr. 1 prie bylos, I tomo, galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.