- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 1-315-201/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-90-1-00001-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Civilinis ieškovas
- M. L.
- Kaltinamasis
- R. P.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus, Mindaugas Dūda
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei, kaltinamojo gynėjui advokatui Edvardui Staponkui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. L., jo atstovui advokatui Mindaugui Dūdai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2012 m. gruodžio mėn. 30 d., apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su M. L. dėl merginos metu, tyčia sudavė pastarajam ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą aplink dešinę akį, dešinės akiduobės dugno lūžį su raumenų prasiveržimu, t.y. padarė nesunkų M. L. sveikatos sutrikdymą.
R. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. gruodžio 30 d. nakties metu buvo (duomenys neskelbtini), “ (duomenys neskelbtini)”. Konfliktas įvyko dėl to, kad M. M. šoko ant stalo, po to jis metė butelį į apsauginius. Jie atėjo ir norėjo jį išvaryti į lauką. Pažymi, kad konflikto metu jis nebuvo neblaivus. Po konflikto atvažiavo policija. Matė, kaip J. Š. konflikto metu trenkė nukentėjusiajam M. L., o jis nukentėjusiajam tikrai nesudavė. Patvirtina, kad buvo apsirengęs su kailiniais tiek gruodžio 30 d., tiek gruodžio 31 d. Nukentėjusysis stovėjo netoli jo, kai J. Š. tyčia ir sukoncentruotai trenkė nukentėjusiajam. Būtent J. Š. buvo su geltona striuke. Po įvykio jis išėjo su L. R.. Matė, kad nukentėjusysis buvo prisidėjęs prie veido ledą. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Jo manymu, nukentėjusysis atpažino jį, kaip asmenį, sudavusį jam, dėl to, kad galėtų pasipelnyti. Kitą vakarą, švenčiant Naujus Metus toje pačioje vyninėje, atvažiavo policija ir jį suėmė.
Nukentėjusysis M. L. parodė, kad 2012 m. gruodžio 30 d. naktį, apie 00.00 val., su draugais Grantu ir J. M., K. Ž., E. S., E. P., M. S. ir kitais atvyko į “ (duomenys neskelbtini)”. Pažymi, kad jis tą vakarą nevartojo alkoholinių gėrimų. Po pusvalandžio pastebėjo, kaip R. P., kuris buvo apsirengęs juodomis kelnėmis, juoda maikute, aukso-geltonos spalvos striuke iki klubų, priėjo prie jo draugės K. Ž. ir timptelėjo ją už rankos. Tada priėjo prie R. P. G. M., kuris buvo arčiausiai M. L., jam kažką pasakė, tuomet priėjo jis ir paklausė, ką jis daro. R. P. jam nieko konkretaus neatsakė. Jam benusisukant, pajuto smūgį į dešinės pusės antakį, po smūgio parkrito. Jam iš nosies ir antakio pradėjo bėgti kraujas. Smūgis buvo tiesus, ne iš apačios. Tada jam pradėjo suktis galva, bloga darytis. R. P. šaukė, kad papjaus, užmuš ir pan. R. P. laikė kiti žmonės, ne jo – M. L. draugai. Apsaugos darbuotojai nieko nedarė, nes tikriausiai neatliko pareigų. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. Jis nurodė kaltininku R. P., bet pareigūnai nereagavo į tai. Kitą dieną kreipėsi į Klaipėdos ligoninę ir jį paguldė. Patvirtina, kad anksčiau nepažinojo kaltinamojo. Kaltinamasis buvo su kompanija. Dėl šio įvykio reiškia civilinį ieškinį 20 000 Lt (5792,40 Eur) neturtinei žalai ir 35,64 Lt (10,32 Eur) turtinei žalai atlyginti.
Liudytoja V. S. parodė, kad atvyko į Nidą švęsti Naujųjų metų, buvo kavinėje su draugais, viso apie 10 žmonų. Kavinėje buvo išsiskirstę – kas lauke, kas viduje. Alkoholio tą vakarą nevartojo. Kai įvyko įvykis, jos šalia nebuvo, bet grįžusi pamatė nukentėjusįjį stikline prisidengusį veidą, sėdintį ant kėdės ir kaltinamąjį, kuris buvo laikomas draugų, veržėsi link nukentėjusiojo bei agresyviai rėkė. Iki šio įvykio ji R. P. nepažinojo, bet įsidėmėjo pastarojo veidą. R. P. tą vakarą buvo apsirengęs tamsiai, po to su blizgia aukso spalvos striuke. Nukentėjusiajam silpna pasidarė nuo smūgio, apie kūrį jį sužinojo iš draugų, K., pasakojimo. Visi buvo išsigandę, nes kaltinamasis buvo agresyvus. Bare buvo gal 30-50 žmonių. Nematė ant M. L. veido kraujo. Iki išeinant iš kavinės su nukentėjusiuoju, policijos pareigūnų nebuvo, apsaugos darbuotojai kavinėje buvo, bet ar jie kišosi į konfliktą tiksliai pasakyti negali.Į medikus tą vakarą nesikreipė. Po įvykio ji su draugėmis matė R. P. kitą vakarą ir nuratė pastarąjį įduoti policijai. Tuo metu jiems nebuvo žinoma apie sužalojimų apimtį. Kai sulaikinėjo su policija kaltinamasis buvo apsirengęs šviesiais kailiniais.
Liudytojas R. P. parodė, kad incidentas buvo prieš 2 metus (duomenys neskelbtini) kavinėje. Buvo susitikusios jaunimo kompanijos. Bendra pažįstama advokatė pasakė, kad jo ieško advokatas A. V., kurį jis pažįsta 10 metų, Nidoje anksčiau dirbo policininku. Atvykus į advokatų kontorą “ (duomenys neskelbtini)”, A. V. pasakė, kad turi jam pranešti, kad vyko muštynės, kur dalyvavo ir jo sūnus. Sakė, kad muštynių metu nukentėjo žmonos brolis. Po to jo sūnus, R. P., sakė, kad muštynėse nedalyvavo, kalbėjo telefonu, policija nieko neišvežė. Jis policijai pasakė, kad sūnus muštynėse nedalyvavo. Jis pažįsta J. Š. ir šis pasakė, kad tai jis susistumdė su nukentėjusiuoju.
Liudytojas G. M. parodė, kad 2012 metais iš gruodžio 29 į 30 atvyko į (duomenys neskelbtini), į vyninę švęsti Naujųjų Metų. Nepamena tikslios valandos, bet stovėjo su draugais, kai pamatė, kad kaltinamasis paėmė K. Ž. už rankos. Tada jis pasakė kaltinamajam, kad čia draugo panelė. Netrukus priėjo nukentėjusysis M. L. ir paklausė, kas čia yra. Tada kaltinamasis M. L. sudavė smūgį, po kurio M. L. suklupo. Tada prie jų pribėgo apsaugos darbuotojas ir išskyrė. Nukentėjusiajam bėgo kraujas, todėl jie ieškojo jam ledo. Policija buvo atvykusi, bet kaltinamojo nerado. Jo draugų kompanijoje buvo gal 15 žmonių, tą vakarą jie vartojo alkoholinius gėrimus, bet proto ribose. Vyninėje tuo metu nebuvo daug žmonių - apie 30. Nukentėjusysis M. L. buvo prie baro, kai kaltinamasis pradėjo kibti prie merginos. Patvirtina, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta ir neabejoja, kad tai kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį. Taip pat nurodo, kad K. Ž. turėjo matyti smūgį. Kaltinamasis nebuvo vienas, šalia jo stovėjo dar vienas asmuo. Kaltinamasis tą vakarą vilkėjo geltonos splavos striuke. Po įvykio kaltinamasis dingo ir jis daugiau tą vakarą jo nebematė. M. L. sumušė tas pats asmuo, kuris sėdi salėje.
Liudytojas M. S. parodė, kad buvo su M. L., K. Ž., G. M. ir kitais draugais “ (duomenys neskelbtini)” 2012 m. gruodžio mėn. iš 29 dienos į 30. Buvo išėjęs parūkyti. Grįžęs pamatė, kad M. L. sėdi kruvinas. Šalia buvo pora apsauginių, vienas asmuo šūkavo. Vienas asmuo rėkė, kad ne “gaidys”, kad niekas jo nedarė “gaidžiu”. Išėjęs iš vyninės, matė, kad tas pats asmuo ėjo iš paskos. Pačio muštynių fakto nematė. Žino, kad tas asmuo trenkė M. L., gal dėl K. Ž.. Kaltinamąjį įsidėmėjo iš veido, atsimena kaltinamojo striukę, kuri buvo auksinės spalvos, tinkama vasaros sezonui, su “Adidas” emblema. 15 - 20 minučių praėjo, po to, kai kaltinamasis sumušė M. L. ir jie visi išėjo namo. Policijos pareigūnai buvo atvykę, gal kaltinamasis buvo dingęs, gal pasislėpęs buvo. Kaltinamasis išėjo jau po jų. Jis bandė kalbėti su kaltinamuoju, tačiau šis tik šaukė nukentėjusiajam.
Liudytoja K. Ž. parodė, kad buvo su draugais “ (duomenys neskelbtini)”, 2012 m. gruodžio mėn. iš 29 dienos į 30. Jai einant pro baro šoną, kaltinamasis, pagriebė ją už dešinės rankos. Tada G. M. paklausė kaltinamojo „ką darai“. Ji atsitraukė, pamatė, kad nukentėjusysis stovėjo šonu pasisukęs, po ko kaltinamasis trenkė jam į akį. Nukentėjusiajam bėgo kraujas. Draugai padavė prisidėti ledo. Po įvykio jie išėjo iš kavinės, matė, kaip kaltinamasis taip pat išėjo. Grįžus namo, M. L. pradėjo atpylinėti, todėl ji nuvežė jį į ligoninę. Ji nežino, kodėl kaltinamasis prie jos prikibo, patraukęs link savęs, nieko jai nesakė. M. L. stovėjo kažkur netoli jos. G. M. kaltinamajam pasakė “paleisk, ką darai”. Nebuvo žodinio konflikto, kaltinamasis iš karto M. L. trenkė ir pataikė į antakį. Buvo vienas smūgis, po kurio nukentėjusysis nukrito. Kraujas jam bėgo iš galvos ir iš antakio. Policija buvo, bet nebendravo nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju. Po smūgio sudavimo R. P. dar kažką rėkė. Kaltinamasis buvo apsirengęs juodai, o kai šis ėjo pro juos, matė jį dėvint auksinės spalvos striuke. Ji atpažįstą kaltinamąjį, nes matė smūgį. Apie 10 min. po konflikto praėjo, kai jie išėjo namo. Nežino, kas kvietė policiją, bet jie nekvietė. Nuvedė nukentėjusįjį namo, nes šis blogai jautėsi. Sekantį vakarą jos vyninėje nebuvo.
Liudytojas A. L. parodė, kad 2012 m. gruodį buvo “ (duomenys neskelbtini)” su M. L., V. S., P. Ž. ir kitais draugais. Įvyko susistumdymas, kurio metu sužalotas nukentėjusysis. Draugai jam nupasakojo visą eigą ir apibūdino žmogų, kuris buvo kaltininkas. Taip išėjo, kad Naujųjų Metų nakties pabaigoje su kaltinamuoju nuvyko į pastarojo namus. Tuo metu jis jo neatpažino. Namuose R. P. parodė savo geltoną striukę, kuri buvo kaip atpažinimo objektas, pagal kurį jis suprato, kas jis toks. Kaltinamasis bandė jį įkalbėti, kad jis pasikalbėtų su M. L., kad šis atsiimtų parodymus. Patvirtina, kad nepažinojo kaltinamojo iki įvykio. Kaltinamasis pokalbio metu jam pats pasakė, kad tai jis tikrai trenkė M. L.. Kai ėjo į kaltinamojo namus, R. P. viklėjo verstos odos paltu, ruda apykakle su kailiu. Jis paliko R. P. savo telefono numerį. Kaltinamasis nebuvo agresyviai nusiteikęs, tačiau jis patvirtino, kad trenkė M. L..
Liudytojas L. J. parodė, kad įvykio naktį prie M. L. panelės K. Ž. kavinėje priėjo vaikinas. Tuo metu jis sėdėjo prie staliuko, nuo kurio viskas buvo matyti. M. L. kažką pasakė kaltinamajam, jis jį pastūmė, dar kažką pasakė ir trenkė į veidą su kumščiu, po ko M. L. nukrito. Po sumušimo nukentėjusysis buvo gal 10 minučių vyninėje. Po to apsauginiai priėjo. Nukentėjusysis nukrito, jam skaudėjo veidą. Nepamena, ar bėgo kraujas. Nukentėjusysis tą pačią naktį su K. Ž. vyko į Klaipėdos ligoninę. Kaltinamasis yra tas asmuo, kuris sudavė M. L.. Kavinėje buvo apsaugos darbuotojai, jie stovėjo prie durų, neatsimena ar buvo atvykusi polcija.
Liudytoja U. Š. parodė, kad 2012 m. gruodžio 29 dieną, jau po 12 valandos įvykis įvyko. Matė, kaip atrodo nukentėjusysis, kuris buvo su stikline prisidengęs, buvo kruvinas. Ji pati buvo netoliese, toje pačioje patalpoje. Liudininkai parodė kaltininką, kuris buvo neaukštas apie 180 cm, tvirto kūno sudėjimo, gilių akių, ryškia auksine striuke. Kaltinamasis stovėjo, vaikščiojo netoliese. R. P. po smūgio sudavimo agresyviai sklaidėsi, vaikščiojo, sukiojo ratus. Įžūliai žiūrėjo į juos, nepamena ar grasino, bet kažką sakė. Nepamena, kodėl sumušė, gal, kad lindo prie jo merginos. Po to ji jokių policijos pareigūnų nematė, kad būtų atvykę į vyninę. Patvirtina, kad šiuo metu atpažįsta kaltinamąjį kaip to vakaro kaltininką. Po to matė dar kaltinamąjį sausio 1 dieną vyninėje ir sugalvojo, kad reikia kaltininką įduoti policijai.
Liudytoja N. V. parodė, kad 2012 m. gruodžio 30 d. atėjo su draugais į barą. Matė, kad nukentėjusysis guli ir virš jo palinkęs vaikinas. Vaikinas buvo piktas, bet po to nurimo. Buvo policija atvykus, bet nebuvo kaltininko, todėl jie išvyko. Buvo jų gal 10 žmonių atvykę. Pargriuvusiam nukentėjusiajam kaltininkas kažką rėkė, atrodė, kad kažką pikto. Pirmiausia, keli žmonės atitraukė kaltininką. Buvo sumušta prie akies, neatsimena, ar buvo kraujo. Kaltininkas buvo su barzda, tamsių bruožų, vešliais antakiais. Šiuo metu atpažįsta salėje sėdintį kaltinamąjį. Neatsimena, kaip kaltinamasis buvo apsirengęs iš 29 į 30 naktį. Patvirtina, kad ji nematė, kad būtų kilęs kažkoks konfliktas. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b. l. 58) suklydo nurodydama dėl kaltinamojo aprangos, nes šis taip buvo apsirengęs po Naujų metų, kai jį išvežė policija. Ji nematė auksinės striukės. Sausio 1-ąją ji buo vyninėje su draugais, kurie nusprendė kaltininką įduoti policijai. Kaltininkas vilkėjo minėtu paltu.
Ludytoja M. B. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 24 d., tarp antros ir ketvirtos valandos nakties buvo kavinėje “ (duomenys neskelbtini)”. Susitiko J. Š., kurį žino kaip vietinį (duomenys neskelbtini) gyventoją. Jis pasakojo apie asmeninį gyvenimą, paminėjo įvykį, apie kurį kalbama šiame posėdyje. M. L. yra jos brolis ir J. Š. bandė ją įtikinti, kad tai jis trenkė jos broliui. Ji pasakė jam, kad žino, jog ne jis trenkė broliui. J. Š. tada pasakė, kad, jei tai būtų buvęs jis, tai to nebūtų padaręs. Kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Asmeniškai pažįstami nebuvo. J. Š., jį lyginant su kaltinamuoju, turi daugiau plaukų, smulkesnio kūno sudėjimo, šviesesnių plaukų, jie skirtingi. J. Š. nepasakė tiksliai, kas sumušė jos brolį.
Liudytojas R. J. parodė, kad neatsimena kelintais metais buvo konfliktas, bet tai įvyko (duomenys neskelbtini) per Naujus Metus. Žmogų, kuris buvo agresyviausias, pridavė policijai. Pažymi, kad šiuo metu iš salės nepažįsta dalyvių, bet veidai matyti. Tas, kur ant stalo buvo su kažkuo konfliktavo, buvo dar vienas, kuris taip pat konfliktavo. Jie juos išskyrė, iškvietė policiją. Buvo sužalotas asmuo. Kaltinamasis tuo metu buvo prie agresyvesnių žmonių, prie tos kompanijos, bet jis jo neužfiksavo. Asmuo, kuris vilkėjo oranžine sriuke, konfliktavo, buvo labai neblaivus. Konfliktas vyko antrame aukšte.
Liudytojas A. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus (I t., b. l. 111, III t., b. l. 63). ir parodė, kad parą prieš tai buvo įvykis. Gavus pranešimą, nuvyko į vyninę, kurioje prisistatė mergina. Neatsimena ir tos merginos neatpažintų. Jis nufotografavo kaltinamąjį ir šaukimą įteikė. Kaltinamasis buvo apsirengęs ilgu šviesiu paltu. Buvo padaryta fotolentelė, kuri buvo palikta budėtojui. Neatsimena, kas nurodė, kokį asmenį pristatyti.
Liudytoja E. S. parodė, kad kelios dienos prieš Naujus Metus įvyko konfliktas. Buvo “ (duomenys neskelbtini)” su draugais - J. M., E. P., V. S., U. Š., G. M., L. J. ir kitais. Konfliktavo M. L. su kaltinamuoju, kiek žino, įvyko konfliktas dėl merginos K. Ž.. Buvo per 3-5 metrus nuo konfliktuojančiųjų. Pamatė, kad M. L. buvo prisidengęs akį, jai pasakė, kad M. L. trenkė į akį. Pačio konflikto ji nematė. Nežino, ar nukentėjusiuojo veidas buvo kruvinas. Po įvykio nukentėjusysis nepasiliko vyninėje iki pabaigos. Po to ji išvažiavo su J. M.. Kaltinamasis buvo apsirengęs šviesia smėlio ar aukso spalvos striuke. Atsimena, kad buvo šauksmai, kaltinamasis rėkė. Ji bijojo nukentėti, todėl stengėsi išeiti kuo greičiau iš vyninės. Tvirtina, kad būtent R. P. sudavė M. L..
Liudytoja E. P. parodė, kad prieš du metus vyko praleisti švenčių su draugais į (duomenys neskelbtini). Buvo vakaras, tad nuėjo į (duomenys neskelbtini) vyninę. Ji pati nieko daug nematė, tik žino, kad atsitiko incidentas. Atsimena, kad prie jos priėjo draugas L. J., kuris papasakojo, kas atsitiko, kad nukentėjusiajam M. L. buvo suduota į veidą. Jos draugas jai parodė, kas trenkė nukentėjusiajam. Buvo sąmyšis tarp visų ir bendrai visi pasipasakojo, kas nutiko. Nepamena ar matė nukentėjusįjį po įvykio, bet kaltinamasis po įvykio vaiksčiojo. Tuo metu nebuvo daug žmonių, buvo galima pastebėti, kad kažkas atsitiko. Po įvykio buvo vyninėje apie porą valandų, kitą dieną vyninėje ji taip pat buvo ir jai draugai parodė kaltinamąjį. Nepamena ar policija dėl šio įvykio buvo atvykusi. Ji atpažino kaltinamąjį pagal veido bruožus - kaltinamojo buvo tamsios akys, tamsių veido bruožų. Šiuo metu atpažįsta kaltinamąjį, kaip asmenį, kurį jai parodė L. J..
Liudytojas P. Ž. parodė, kad prieš maždaug du metus nuvyko su draugais į (duomenys neskelbtini), kur nuvyko į “ (duomenys neskelbtini)”. Buvo sąmyšis, M. L. stovėjo susiėmęs už veido. Visi draugai buvo pasimetę. Jis priėjo prie kaltinamojo paklausti, kas įvyko ir šis pasakė, kad M. L. kažką negražiai pasakė, todėl šiam trenkė į veidą. Nuo smūgio M. L. pasidarė bloga, dėl to jis kitą dieną išvyko į ligoninę. Visi kiti liko (duomenys neskelbtini). Kitą dieną pasirodė kaltinamasis vynininėje, kur buvo ir jis su draugais. Kaltinamasis bandė šnekėti, kad išspręsti viską galima be pareigūnų, bet kažkas jau buvo iškvietęs pareigūnus. Jis asmeniškai nematė, kaip buvo sumuštas nukentėjusysis, tačiau kai buvo priėjęs prie kaltinamojo, šis pripažino, kad sudavė M. L. į veidą. Neatsimena, kaip kaltinamasis buvo apsirengęs, bet kais su juo kalbėjo R. P. buvo šiek tiek sutrikęs. Pirmą vakarą kaltinamasis dėvėjo trumpą striukę, o antrą vakarą dėvėjo ilgus rudus kailinius-paltuką.
Liudytojas J. Š. parodė, kad R. P., jo nuomone, yra nekaltas. Jis žinojo jau seniai, kad R. P. netrenkė nukentėjusiajam M. L.. Nurodo, kad buvo įvykio vietoje, toje vyninėje, (duomenys neskelbtini) ir matė, kad R. P. tikrai netrenkė M. L.. Jis buvau vyninėje prieš du metus, tai buvo Kalėdos, (duomenys neskelbtini). Buvo jis, T., N., R., T., konfliktavo daug dalyvių. Tas konfliktas bendrai vyko tarp kompanijų. Skrido butelis į jų stalą, daug kas ten mušėsi, jis visų net nepažįsta. Ten buvo toks judesys, kad sunku paaiškinti. Jam sudavė į veidą, jis atgal sudavė, įsivėlė apsauga. Jis greičiausiai nukentėjusiajam ir sudavė, nes visi sako, kad R. netrenkė. Tą vakarą buvo kažkiek išgėręs, bet negirtas. Nurodo, kad jo yra silpnas regėjimas. Įvykio metu, 2012 m. gruodžio mėnesį, buvo be akinių. Patvirtina, kad buvo atėjęs į policiją ir prisipažino, kad būtent jis trenkė M. L. per veidą, o ne R. P.. Pažymi, kad niekada nėra turėjęs šviesios “Dolce Gabbana” striukės. Negali pasakyti, kaip buvo tada apsirengęs. Iš vyninės išėjo iškart po konflikto kartu su M. M., T. B. ir kitais. Jis pats konflikto metu nestebėjo, ką konflikto metu darė R. P.. R. P. buvo apsirengęs su kailine šilta striuke. Nežino, kas ir kodėl iškvietė policiją. Patvirtina, kad tikrai niekas nebuvo apsirengęs su geltonos spalvos striuke su užrašu ant nugaros. Jo atžvilgiu, niekas nedarė įtakos parodymų davimui.
Liudytojas R. T. parodė, kad (duomenys neskelbtini) su draugais šventė artėjančius Naujus Metus. Viskas prasidėjo nuo to, kai M. M., būdamas neblaivus, šoko ant stalo, ir apsauginiai jį norėjo išvesti iš baro. Prie išėjimo į lauką susirinko nemažai žmonių ir įvyko konfliktas. Jie konfliktavo su apsauginiais, kad jie neišvestų M. M. į lauką. Matė, kad J. Š. vieną kartą trenkė kitam žmogui. R. P. jokiame konflikte nedalyvavo. Jis buvo apsirengęs juoda striuke. R. P. buvo su šviesia striuke, bare buvo su švarku. J. Š. pažįsta 6 ar 7 metus. Nepamena, kaip jis buvo apsirengęs. Visą laiką R. P. buvo šalia jo, abu sėdėjo prie stalo. Patvirtina, kad pažįsta N. R., B. T., kurie įvykio dieną atsisėdo prie stalo.
2012-12-31 protokolu-pareiškimu nustatyta, kad M. L. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje parašė pareikšimą dėl jo sumušimo 2012-12-30 (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 4).
Iš 2013-01-28 akistatos protokolo matyti, kad M. L. patvirtino, kad būtent R. P. jam sudavė smūgį (I t., b. l. 25-26).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. L. iš fotonuotraukų atpažino R. P., kaip asmenį, kuris sudavė jam į veidą kavinėje (I t., b. l. 27-30).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad G. M. atpažino R. P., kaip asmenį, sudavusį M. L. į veidą (I t., b. l. 72-74).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad J. M. atpažino R. P., kaip asmenį, kavinėje buvusį agresyviai nusiteikusį M. L. atžvilgiu (I t., b. l. 77-79).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. S. atpažino R. P., kaip asmenį, kavinėje buvusį ir agresyviai nusiteikusį (I t., b. l. 82-84).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. S. atpažino R. P., kaip asmenį, kavinėje buvusį ir agresyviai nusiteikusį M. L. atžvilgiu (I t., b. l. 87-89).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. J. atpažino R. P., kaip asmenį, buvusį kavinėje, agresyviai nusiteikusį. R. P., kaip teigia, dėvėjo ilgą, gelsvos spalvos verstos odos striukę (I t., b. l. 95-99).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad K. Ž. atpažino R. P., kaip asmenį, buvusį kavinėje ir sudavusį smūgį M. L. (I t., b. l. 101-104).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. L. atpažino R. P. (I t., b. l. 106-109).
Iš 2013-08-21 policijos pareigūnės J. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad advokatas A. V., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsniu, atsisakė būti liudytoju šioje baudžiamojoje byloje (I t., b. l. 118).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. P. atpažino R. P., kaip asmenį, panašų į tą, į kurį rodęs L. J. (II t., b. l. 5-7).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. S. atpažino R. P., kaip vaikiną, kuris kavinėje bendravo su M. L. (II t., b. l. 11-13).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad L. J. atpažino R. P., kaip asmenį, sudavusį M. L. (II t., b. l. 27-29).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad P. Ž. atpažino R. P., kaip asmenį, į kurį buvo nurodę draugai sumušus M. L. (II t., b. l. 34-37).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad U. Š. atpažino R. P., kaip asmenį, buvusį kavinėje ir galimai sumušusį M. L. (III t., b. l. 65-68).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog M. L. padaryta poodinė kraujosruva apie dešinę akį, dešinės akiduobės dugno lūžis su raumenų prasiveržimu. Sužalojimai gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, traumavus dešinės akies sritį. M. L. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (II t., b. l. 76-77).
Motyvuojamoji dalis
Iš visumos surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis R. P. neigia sudavęs smūgį nukentėjusiajam M. L. ir tvirtina, kad tai padarė kitas asmuo – J. Š.. Vis dėlto tokius kaltinamojo teiginius paneigia kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Nukentėjusysis M. L. parodė, kad R. P. timptelėjo jo draugę už rankos, o šiam papriekaištavus dėl tokio kaltinamojo elgesio ir besisukant pajuto smūgį į akies sritį. Atsisukęs pamatė agresyviai nusteikusį ir šaukiantį R. P., kurį laikė aplinkiniai žmonės (t. 4 b. l.5-6). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina įvykio metu šalia buvę liudininkai G. M. ir K. Ž. bei netoliose buvęs L. J. (t. 4 b. l. 22, 24). Liudytoja V. S. parodė, kad kai įvyko įvykis, jos šalia nebuvo, tačiau grįžusi į kavinę pamatė nukentėjusįjį, prisdengusį stikline veidą ir kaltinamąjį, kuris buvo laikomas draugų, nes veržėsi prie nukentėjusiojo (t. 4 b. l. 8-9). Analogiškus parodymus davė ir liudytoja U. Š.. Tuo tarpu liudytojai P. Ž. ir A. L. tvirtina, kad kaltinamasis jiems asmeniškai prisipažino sudavęs nukentėjusiajam M. L. smūgį (t. 4 b. l. 25-26, 56-57). Teismas, vertindamas aptartų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus pastebi, kad jie nuoseklūs, logiški, atitinka ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose nurodytas įvykio aplinkybes. Byloje nustatyta, kad iki įvykio nei nukentėjusysis, nei įvykio vakarą su nukentėjusiuoju kavinėje buvę draugai R. P. nepažinojo. Duomenų, kad minėti asmenys dėl kažkokių priežasčių siektų melagingai apkalbėti R. P. ar dėl kitų priežasčių būtų suinteresuoti bylos baigtimi, taip pat nėra. Pažymėtina ir tai, kad visi tą vakarą su M. L. buvę draugai detaliai apibūdino kaltinamojo išvaizdą ir aprangą, jį gerai įsidėmėjo, be to, šių asmenų parodymus patvirtina byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog policiją jie iškvietė ir R. P. dėl šio įvykio buvo sulaikytas tik sekančią dieną po įvykio, kai liudytojai vėl kaltinamąjį pamatė kavinėje. Tuo tarpu teismas, vertindamas liudytojo J. Š. parodymus pastebi, kad šio liudytojo parodymai nėra nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas keitė parodymus (t. 1 b. l. 64, 65, 69), o apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, J. Š. apskritai nebuvo tikras, kad būtent jis sudavė nukentėjusiajam, be to, patvirtino, kad nestebėjo, ką įvykio vakarą darė R. P. (t. 4 b. l. 65-67). Ne mažiau svarbu ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu R. P. nurodė, kad liudytojas J. Š. įvykio vakarą vilkėjo geltonos spalvos striuke, tačiau apklausiamas liudytojas J. Š., kuris prisipažįsta galimai sudavęs nukentėjusiajam smūgį, neigia turįs panašios spalvos striukę. Be to, liudytojai G. M., V. S., M. S., K. Ž., E. S. tvirtina, kad asmuo sudavęs M. L., vilkėjo minėtos spalvos striuke ir, kad tai buvo ne J. Š., o R. P.. Liudytojo, apsaugos darbuotojo, R. J. teigimu, R. P. tą vakarą buvo prie agresyvesnių žmonių, nors jo ir neužfiksavo (t. 4 b. l. 30-31). Teismas, negali remtis ir laikyti patikimais liudytojo R. P. parodymus, nes šis liudytojas yra kaltinamojo tėvas, jo įvykio metu nebuvo ir apie įvykį jis žino tik iš kaltinamojo pasakojimo. Taip pat kritiškai vertinti ir liudytojo R. T. parodymai, nes jie iš esmės prieštarauja aukščiau aptartų liudytojų parodymams. Be to, vertindamas šio liudytojo parodymus teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. T. yra kaltinamojo draugas, todėl nurodydamas skirtingas įvykio aplinkybes, galimai yra suinteresuotas ir siekia padėti R. P. išvengti šiam gresiančios baudžiamosios atsakomybės.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas daug dėmesio skyrė ir tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu asmens atpažinimas pagal fotonuotraukas buvo atliktas pažeidžiant procesines teisės normas. Vis dėlto teismas negali sutikti su tokiais teiginiais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 192 straipsnyje reglamentuota asmens parodymo atpažinti tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką, kuri parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. nuotrauka liudytojams ir nukentėjusiajam buvo pateikta atpažinimui mažiausiai iš 4 asmenų, pateikti atpažinimui asmenys fotonuotraukose yra parinkti panašūs. Aplinkybė, kad atliekant asmens parodymą atpažinti, R. P. nufotografuotas ties ūgio matavimo liuniuote, ir tokiu būdu buvo palengvintas asmens atpažinimas, negali būti laikoma BPK 192 str. reikalavimų pažeidimu, nes remiantis BPK 191 str. 2 d. atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklausiamas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį ir apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, o tik po to atliekamas asmens atpažinimas. Kaip matyti iš nukentėjusiojo ir liudytojų G. M., V. S., M. S., K. Ž., E. P., U. Š., A. L. apklausos ir asmens parodymo pagal jo nuotrauką protokolų, minėtiems asmenims R. P. fotonuotrauka atpažinimui buvo pateikta po išvardintų asmenų apklausos, kurios metu jie apibūdino asmenį, sužalojusį jų draugą. Taigi šiuo atveju nebuvo pažeista procesinių veiksmų atlikimo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad minėti liudytojai kaltinamąjį atpažino ir teisiamojo posėdžio metu kaip asmenį, sudavusį įvykio naktį M. L..
Aukščiau išanalizuotų įrodymų visuma patvirtina R. P. kaltę. Specialisto išvada nustatyta, kad dėl patirto smūgio M. L. padaryta poodinė kraujosruva apie dešinę akį, dešinės akiduobės dugno lūžis su raumenų prasiveržimu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl tokia R. P. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d. sudėties požymius. Nors R. P. nusikalstamą veiką padarė viešoje vietoje – kavinėje, stebint aplinkiniams asmenis, tačiau įvykio aplinkybės, suduotas smūgis, patvirtina, kad R. P. veika buvo nukreipta ne į viešosios tvarkos sutrikdymą, o į M. L. sveikatos sužalojimą.
R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam vadovaujamasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, t.y., atsivelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – R. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta tiesiogine, neapibrėžta tyčia, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę – R. P. teisiamas pirmą kartą, tačiau Šiaulių apygardos teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. P. be kitų nusikalstamų veikų yra kaltinamas ir pasikėsinimu nužudyti kitą asmenį visuotinai pavojingu būdu, kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė, dirba. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti R. P. paskyrus švelniausią BK 138 str. 1 d. numatytą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 2 mėnesiams. Kadangi nusikaltimą R. P. įvykdė viešoje vietoje - kavinėje, teismo nuomone, tikslinga R. P. skirti papildomus įpareigojimus - be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22 val. – 06 val. (BK 48 str. 3 d. 1 p., 6 d. 1 p.).
R. P. kardomoji priemonė nepaskirta.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama priteisti iš kaltinamojo 3017,01 Lt (873,79 EUR) už M. L. gydymą patirtas išlaidas. Šis Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, todėl vadovaujantis BPK 109 straipsnio nuostatomis, tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo R. P..
Nukentėjusysis byloje taip pat pareiškė 20 035,64 Lt civilinį ieškinį, reikalaudamas iš kaltinamojo priteisti 35,64 Lt (10,32 EUR) turtinės ir 20 000 Lt (5792,40 Eur) neturtinės žalos atlyginimui bei 1541,96 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai.
Nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas vaistų įsigijimo kvitais (t. 1 b. l. 38), todėl tenkintinas ir iš kaltinamojo R. P. priteistina M. L. naudai 10,32 EUR turtinės žalos atlyginimui.
Neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia tuo, kad dėl patirto sužalojimo gydymo laikotarpiu buvo priverstas iškentėti didžiulius skausmus, išgyveno dėl visiško pasveikimo galimybių ir susijusių perspektyvų, negalėjo mokytis, studijuoti, užsiimti mėgstama veikla, savo nuožiūra leisti laisvalaikio, buvo pažemintas draugų ir artimųjų akivaizdoje, suprastėjo mokymosi rezultatai. Dėl šio užpuolimo buvo priverstas atšaukti visus su Naujųjų metų, kurių išvakarėse buvo sumuštas, sutikimu susijusius planus. Be to, nurodo, kad per visą įvykio tyrimo laikotarpį nesulaukė jokio R. P. atsiprašymo, dėl to baiminasi ir negali būti tikras, kad ateityje R. P. veiksmai nepasikartos ir vėl nebus pastarojo užpultas.
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Pažymėtina, kad M. L. neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o R. P. kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais buvo sužalota sveikata ir dėl patirtos traumos – akiduobės dugno lūžio, nukentėjusysis buvo priverstas gydytis ne tik ambulatoriškai bet ir gydymo stacionare, kur be kita ko jam buvo atlikta ir operacija. Visa tai patvirtina, kad nukentėjusysis pagrįstai išgyveno dėl šio įvykio pasekmių ir baiminasi dėl liekamųjų šio sužalojimo reiškinių. Sutiktina ir su tuo, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo priverstas praleisti mokslus universitete bei ilgą laiką negalėjo užsiimti mėgiama veikla. Vis dėlto teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusiajam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kas apsprendžia, jog nukentėjusiojo įvardinta neturtinės žalos išraiška - 20 000 Lt (5792,40 EUR) yra aiškiai per didelė. Todėl vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat kaltinamojo kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas) nukentėjusiojo prašoma neturtinės žals suma pažintina iki 2316,96 EUR.
Nukentėjusiojo reikalavimas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, pagrįstas 2015-04-30 PVM sąskaita-faktūra (t. 3 b. l. 163), todėl tenkintinas priteisiant iš kaltinamojo M. L. 1541,96 EUR.
Vadovaujantis BPK 103 str. 1 d. 1 p., 105 str. 1 d. 1 p., pripažinti liudytojo P. Ž. kelionės išlaidas proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo R. P. 170, 56 EUR.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. P. pripažini kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant per šį terminą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22 val – 06 val. (BK 48 str. 3 d. 1 p., 6 d. 1 p.).
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš R. P. 873,79 EUR už M. L. gydymą.
Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. P. nukentėjusiajam M. L. 10,32 EUR turtinės žalos ir 2316,96 EUR neturtinės žalos atlyginimui bei 1541,96 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Pripažinti liudytojo P. Ž. kelionės išlaidas proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo R. P. 170, 56 EUR.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.