- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-14
- Bylos Nr.
- e2-35-439/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Bartulienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Tauragės rajono savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- L. Š., VĮ „Registrų centras“
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei Tauragės rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui L. Š., dėl pastato teisinės registracijos panaikinimo, administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. J. patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiais administracinius aktus: a) 1995-10-30 perdavimo - priėmimo aktą; b) 2006-11-10 senų statinių patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje kaip Tauragės rajono savivaldybei priklausantis senas statinys aprašytas sandėlis indeksas 2F1 p.; c) 2014-12-14 Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktą, Tauragės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos Gaurės seniūnijai perduodamo ilgalaikio materialiojo turto sąrašo 1 eilutės dalį dėl pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); d) 2014-12-19 Tauragės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo ir priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) 1 eilutės dalį dėl perduodamo pastato – sandėlio; 2) panaikinti pastato – sandėlio, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2F1p, pastato bendras plotas: 113,94 kv. m., pagrindinis plotas: 100,14 kv. m., užstatytas plotas: 143, 00 kv. m., adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją atsakovo Tauragės rajono savivaldybės, į.k. 111107410, vardu; 3) pripažinti, kad V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į pastatą – sandėlį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2F1p, pastato bendras plotas: 113,94 kv.m., pagrindinis plotas: 100,14 kv.m. , užstatytas plotas: 143,00 kv.m., esantį adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1993-10-22 Sutarties, sudarytos tarp Gaurės apylinkės viršaičio A. T., L. Š. ir V. J., pagrindu.
Ieškovas V. J. ieškinyje nurodė, kad 1993-10-22 tarp Gaurės apylinkės viršaičio A. T. iš vienos pusės ir iš kitos pusės L. Š. ir jo – V. J. buvo sudaryta sutartis, kuria jis su L. Š. įsipareigojo iki 1993-12-01 pastatyti katilinę Kunigiškių kaimo vaikų darželio pastato rūsyje, sutvarkyti vandentiekio ir šildymo sistemą: pastatyti du šildymo katilus, du vandens cirkuliacinius siurblius, dūmtraukį, pajungti vandentiekį, boilerį. Pagal sutartį Gaurės apylinkės viršaitis už pilnumoje ir kokybiškai atliktus darbus įsipareigojo perduoti jo – V. J. nuosavybėn Kunigiškių kaimo vaikų darželio katilinės pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad iki 1993-12-01 visi sutartyje paminėti darbai buvo visiškai atlikti, todėl jis 1993-10-22 sutartimi atiduotą pastatą faktiškai 1993-12-01 perėmė ir pradėjo jį valdyti. Šio pastato patalpose buvo įrengęs savo vardu registruotos komercinės įmonės komercinę parduotuvę, veikusią nuo 1992-07-28. Pastatą valdo ir juo naudojasi iki šiol, juo rūpinasi ir prižiūri. Nuo 1994-11-02 šiame pastate su AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra sudaręs tiekiamos elektros energijos Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Iki šiol savo vardu moka už suvartotą elektros energiją šiame objekte. Jo vardu nuosavybės teisė į pastatą nėra įregistruota. Ieškovas nurodė, kad 2003-10-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kunigiškių katilinės“ Tauragės rajono savivaldybės administracijos Gaurės seniūnija jį informavo, jog rašto surašymo dieną katilinė priklauso seniūnijai ir pasiūlė kreiptis į teismą. Pastatas, kuris sutartyje įvardijamas kaip vaikų darželio katilinė, kurį jis perėmė ir kuriuo iki šiol naudojasi, nekilnojamojo turto registre yra registruotas atsakovės vardu kaip sandėlis, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2F1p. Nuosavybės teisė į katilinę (sandėlį) nuo 2007-03-08 yra registruota Tauragės rajono savivaldybės vardu. Mano, kad jis, vadovaujantis LR CK 4.47 str. 1p., 4.49 str. 1d., 3d., nuosavybės teisę į šį pastatą įgijo po to, kai pastatė katilinę Kunigiškių k. vaikų darželio pastato rūsyje. Pastatą jam perleido Gaurės apylinkės viršaitis – tuometinis aukščiausias Gaurės apylinkės valdymo organas. Tauragės rajono savivaldybės nuosavybės teisė į sandėlį, kaip į nekilnojamąjį daiktą pagal vėliau priimtus dokumentus negalėjo atsirasti, taip pat negalėjo būti registruojama Nekilnojamojo turto registre. Ši negaliojanti nekilnojamojo turto registracija yra kliūtis jam įregistruoti nuosavybės teises savo vardu. Taip pat nuosavybės teisės į pastatą už atliktus darbus negali įregistruoti savo vardu, nes 1993-10-22 Sutartis nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Todėl nuosavybės teisės į pastatą pripažinimą turi spręsti teismas. Ieškovas nurodė, kad turėjo sveikatos ir šeimyninių problemų, kurios buvo kliūtis jam anksčiau kreiptis į teismą dėl pastato nuosavybės teisės pripažinimo. Šioms aplinkybėms pagrįsti teismui pateikė 2017-05-25 medicinos dokumentų išrašą apie turimas sveikatos problemas, 2013-11-25 Tauragės rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo grindžia turėtas šeimynines problemas.
2017-04-27 rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad apie savo , kaip pastato – katilinės savininko teisių pažeidimą sužinojo tik 2007-03-08, nes tik tada VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre pastatą – katilinę Nekilnojamojo turto registre įregistravo kaip pastatą sandėlį Tauragės rajono savivaldybės vardu. Iki tol apie savo teisių pažeidimą nežinojo, ginčo turtą valdė be trikdžių, juo naudojosi, mokėjo mokesčius, plėtojo verslą, atliko inventorizaciją, pastato viduje vykdė remonto darbus, laikė turimą įrangą ir įrankius, turėjo patalpos raktus, niekas nesikreipė, kad jis grąžintų turimus pastato raktus, taip pat per visą šį laikotarpį nei vienas įgaliotas atstovas nepranešė jam, kad jis neturi jokių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, todėl jis pagrįstai, turėdamas sudarytą sutartį, turtu naudojosi kaip savo, nepertraukiamai iki šios dienos disponuoja pastatu – sandėliu, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad jis praleido ieškinio senaties terminą. Jei teismas manytų, jog praleistas ieškinio senaties terminas, tuomet prašo terminą atnaujinti, nes dėl šeimyninių ir sveikatos aplinkybių neturėjo galimybės kreiptis į teismą ir išspręsti susiklosčiusios situacijos iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovė - Tauragės rajono savivaldybė atsiliepime į ieškovo ieškinį, nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Teigė, kad ieškovo pateikta 1993-10-22 sutartis, sudaryta tarp Gaurės apylinkės viršaičio A. T. ir darbų atlikėjų, iš kurių vienas yra ieškovas V. J., yra niekinė, be to nėra pasirašyto atliktų darbų perdavimo ir priėmimo akto. Sutartis prieštarauja CK 1.80 straipsnio 1 daliai. CK 1.74 str. 1d. numato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Be to sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Susitarimų dėl viešosios teisės objektų negalėjo būti. Jie galėjo būti įgyjami tik teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal 1995-10-30 ir 1996-02-29 perdavimo aktus matyti, kad tai buvo valstybinė nuosavybė, kuri buvo perduota savivaldybės nuosavybėn. Taip pat atsakovė nurodė, kad pastatas – sandėlis yra pastato Kultūros namų pastato – darželio-bibliotekos priklausinys. 1993-10-22 niekinės sutarties pagrindu negali būti naikinama daiktinė registracija. Pastatas Kultūros namų pastatas-darželis-biblioteka, tame tarpe ir pastatas – sandėlis yra savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, patikėjimo teise valdomas Gaurės seniūnijos. Šiuo metu pastatas yra nenaudojamas, jame nėra vykdoma jokia veikla. Ieškovo nurodymas, kad 1993-12-01 pastatą perėmė valdyti ir juo naudojasi neatitinka tikrovės. CK 4.69 str. 3d. nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kito asmens vardu registruotus daiktus.
Trečiasis asmuo L. Š. atsiliepime su ieškovo ieškiniu sutiko, nurodė, kad ieškovas V. J. atliko visus darbus, išvardintus pasirašytoje sutartyje su Gaurės apylinkės viršaičiu: pastatė šildymo katilus, vandens siurblius, dūmtraukį, viską laiku pajungė ir pridavė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas V. J. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jis ir L. Š. susitarė su viršaičiu A. T. savo lėšomis iš šalia Kunigiškių kaimo darželio pastato esančios katilinės perkelti katilinę į pagrindinio pastato – darželio rūsį. Pradėjo su L. Š., vėliau jų keliai išsiskyrė. Supirko medžiagas darbams atlikti, samdė P. S. (kuris miręs) ir šis atliko darbus. Sutartis buvo pasirašyta seniūnijoje. Sutarties tekstą derino su viršaičiu A. T.. Teigė, kad jei asmuo sudaro sutartis ir deda antspaudą, tai jis turi teisę sudaryti sutartį. Jis vienas įrengė katilinę. Sutvarkė vamzdyną, pastatė katilus, siurblius, jų valdymą, pajungimus, sklendes, kaminą. Katilinės įrengimas kainavo 18 000 litų. Buvo surašytas aktas, kad sutartis įvykdyta. Užtruko mėnesį ar du. Darbus apžiūrėjo ir priėmė viršaitis. Priėmimo aktas buvo pasirašytas tarp jo ir viršaičio. Kai perkėlė katilinę, pastate pasidarė rekonstrukcijas, įrenginėjo parduotuvę ir darėsi inventorizacinę bylą. Nuosavybės nėjo įregistruoti, nepamena priežasčių, inventorizacinę bylą padarė, tačiau byla „pastrigo“, tada ėjo pas merą, buvo gal 1995-1996 metai. Valdžios atstovai aiškino, kad spręs, bet sprendimo nebuvo. Pastatu naudojasi nuo 1993 m. pabaigos iki šiol, veiklos nevykdo, pastate yra sudėti jo įrengimai. Jo vardu yra sudaryta sutartis dėl elektros, pastate turi įrengęs elektros skaitiklį. Mano, kad tai yra jo nuosavybė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės Tauragės rajono savivaldybės atstovė L. M. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį, teigė, kad pateikta sutartis tarp V. J. ir viršaičio dėl darbų atlikimo, už kuriuos buvo pažadėta katilinė, yra niekinė. Mano, kad tuo metu galiojęs civilinis kodeksas įtvirtino nuostatą, jog nekilnojamojo daikto sutartis turi būti notarinė. Savivaldybė nuosavybę įgijo, kai turtas buvo perduotas Vyriausybės nustatyta tvarka. Katilinė buvo kaip priklausinys. A. T. yra miręs. Mano, kad tokių įgaliojimų viršaitis neturėjo. Neturi tokių duomenų, kad buvo įrengta katilinė. 2014 m. tarybos sprendimu minėti pastatai buvo perduoti Gaurės seniūnijai patikėjimo teise. Pastatas yra tuščias, nenaudojamas, aplinką prižiūri seniūnija. Gali būti, kad ieškovas naudojosi tuo pastatu, bet nuomos nemokėjo. 2006 m. akte nurodyta, kad tai pastatas - sandėlis. Sutarties sudarymo metu (1993 metais) pagal civilinį kodeksą buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybinė nuosavybė. Savivaldybės, kaip savarankiškos nuosavybės, įstatymas nenumatė. Savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybės nuosavybės objektus. Valstybės turtas privatizuojamas, perduodant privatizuojamus objektus aukcionams ar skelbiant viešą akcijų pasirašymą. Sudarytas sandoris 1993 -10 -22 tarp ieškovo ir trečio asmens – apylinkės viršaičio yra prieštaraujantis įstatymams. Sudaromi sandoriai turi būti įforminti notarine forma. Ginčo objektas nebuvo privatizuojamų objektų sąraše, todėl jokie sandoriai negalėjo būti sudaromi. Todėl ginčo objektas katilinė – sandėlis turėjo būti perduodamas tuometinei apylinkei, o ne privatizuojamas. Mano, kad galima daryti prielaidą, jog ieškovas ginčo objektu naudojosi savavališkai arba tuometinio viršaičio leidimu. Pagal 1995 -10 -30 ir 1996- 02 -29 aktus matyti, kad tai buvo valstybinė nuosavybė, kuri buvo perduotina savivaldybei. Nurodė, kad ginčo objektas katilinė – sandėlis yra Kunigiškių kultūros namų priklausinys. Ginčo pastatas buvo perduotas savivaldybei kartu su kultūros namų pastatu 1996- 02 -29. Ieškovą atstovaujanti advokatė S. J. 2004 -05- 26 kreipėsi į Registrų centrą dėl ginčo objekto. Nuo kreipimosi momento yra praėję 13 metų, todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį. 2003 -10 -15 Gaurės seniūnas ieškovą raštu informavo, kad pastatas priklauso seniūnijai. Mano, kad viešoji nuosavybė negali būti perduota 1993-10-22 sutarties pagrindu, be to nėra pateikta rašytinio įrodymo, kad ginčo objektas buvo perduotas ieškovui. Todėl negalima teigti, kad ginčo objekto valdymą ieškovas prasidėjo sąžiningai ir teisėtai. Savivaldybei pastato nuosavybės įgijimo pagrindas buvo 1996 -02 -29 perdavimo – priėmimo aktas dėl Kunigiškių kultūros namų perdavimo Tauragės savivaldybei. Pastatai buvo perduodami pagal balansinę vertę, ne pagal inventorinių bylų duomenis. 2003- 10 -15 seniūno rašto nustatyta, kad pradėta aiškintis, jog katilinė buvo perduota kaip kultūros namai. Iš 2016 -08 - 02 Gaurės seniūno rašto matyti, kad nėra pasirašytas atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas pagal 1993-10-22 sutartį. Ginčytinas turtas šiuo metu valdomas Gaurės seniūnijos.
Atsiliepimas
Atsakovės - Tauragės rajono savivaldybės atstovas V. S. teisme su ieškovo ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad jam pradėjus dirbti, ieškovas ateidavo ir iš jo sužinojo problemą dėl ginčo pastato. Be to paaiškino, kad jam pradėjus dirbti seniūnu neveikė katilinė rūsyje: neveikė pastatyti katilai, buvo dūmtraukis, pastatytos dvi koklinės krosnys, vandentiekis veikė, boilerio nebuvo. Ginčo pastatu seniūnijai nebuvo poreikio naudotis, pastato raktų seniūnija neturi. Per 10 metų nėra matęs ieškovo ginčo pastate. Šiame pastate elektros seniūnija nenaudoja. Neturi duomenų, kad pastatas turi atskirą elektros įvadą. Kai ieškovas kreipėsi į jį, tada jis kreipėsi į savivaldybės turto skyrių, kuris nurodė, kad nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovas įgijo pastatą. Dėl K. B. rašto mano, kad atsakymas ieškovui buvo pateiktas neįsitikinus viršaičio turimais įgaliojimais. Kaimo bendruomenė "Kunigiškietis" perėmė kultūros namus, bet ne ginčo pastatą.
Trečiasis asmuo L. Š. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko ir paaiškino, jog 1993 metais supirko katilus kartu su V. J. ir V. J. įrengė katilinę. Viršaitis pasakė, kad reikia perkelti katilinę į rūsį. Tarėsi, kad jie už savo pinigus įrengs katilinę, o mainais už tai viršaitis jiems perleis katilinę. Kartu su ieškovu pradėjo, pradžioje buvo kalba, kad abiem perleis katilinę, o paskui jo keliai su ieškovu išsiskyrė,V. J. pasiliko toliau dirbti vienas. Negali pasakyti ar buvo darbų perdavimo metu. Ant akto pasirašė V. J..
Trečiojo asmens – VĮ Registrų centras Tauragės filialo atstovas M. Š. teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu dėl ginčo pastato teisinės registracijos panaikinimo ir paaiškino, kad ginčo pastato teisinė registracija atlikta teisėtai ir pagrįstai, galiojančių dokumentų pagrindu. Registracija buvo atlikta vadovaujantis trimis dokumentais: 2006 -11 -10 senų statinių patikrinimo aktu; 1996- 02 -29 priėmimo - perdavimo aktu; 1995- 10 -30 priėmimo perdavimo aktu. 2014 metais perduota tik patikėjimo teisė Gaurės seniūnijai, o savininkas yra Tauragės rajono savivaldybė. Be to paaiškino, kad advokatę S. J. domino, kam priklauso ginčo objekto nuosavybė, vėliau, galbūt, ieškovas atsisakė kadastrinių matavimų. Ginčo pastato nuosavybės teisė pirmą kartą registruota 2007 metais. V. J. prašymo dėl nuosavybės teisės registravimo negavo, tik prašymą atlikti matavimus ir pateikti duomenis kam priklauso ginčo pastatas. 1996 - 02- 29 aktu kultūros namai yra perduoti Tauragės rajono savivaldybei. Minimi du statiniai, kultūros namai – biblioteka/vaikų darželis ir sandėlis (katilinė). Registruojant senus statinius sandėlis nurodytas kaip pagrindinio statinio priklausinys, kadangi jis yra toje pačioje namų valdoje. Pateiktas ir senų statinių patikrinimo aktas 2006 -11 -10. Šis aktas yra pagrindas nuosavybei įforminti. Visi dokumentai yra teisėti, registracija teisėta. 1995-10-30 perdavimo – priėmimo aktas nėra pasirašytas, dokumentas nėra pilnai tinkamai išpildytas, todėl vien pagal šį dokumentą registracija nebūtų buvusi atlikta. Tačiau yra 1996 -02 -29 aktas, kuriame nurodyta, kad ginčo objektą valdo Kunigiškių kultūros namai. 1996-02-29 akto pakanka teisinei registracijai, akte yra kiekvieno statinio atskiri duomenys. Ginčytinas pastatas sandėlis užregistruotas kaip priklausinys.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, jog ieškovas V. J. ginčija atsakovės Tauragės rajono savivaldybės nuosavybės teisę į pastatą-sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane: 2F1p., esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kuris yra pastato-Kultūros namų pastato-darželio-bibliotekos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys (Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2.2 punktas).
Iš 2017-04-26 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad atsakovei Tauragės r. savivaldybei nuo 2007-03-08 nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): pastatas – Kultūros namų pastatas-darželis-biblioteka, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 1B1b; jo priklausinys (ginčo pastatas): pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daikto pagrindinė paskirtis: sandėliavimo; priklausinys: kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto turto nuosavybės teisės įregistravimo data - 2007-03-08, įregistravimo pagrindas: 1) 1995-10-30 priėmimo-perdavimo aktas, 2) 1996-02-29 priėmimo-perdavimo aktas,3) 2006-11-10 senų statinių patikrinimo aktas Nr.28-06. Visą šį turtą patikėjimo teise valdo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Gaurės seniūnija nuo 2014-12-30, pagal 2014-12-17 savivaldybės tarybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2014-12-19 priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš Valstybės įmonės Turto banko 2017-04-13 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ginčo objektas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), teisės norminių aktų nustatyta tvarka valdyti patikėjimo teise VĮ Turto bankui perduotas nebuvo (Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 str. 2d. 1p.).
Dėl ieškovo nuosavybės teisės įgijimo pagal 1993-10-22 sutartį
Ieškovas V. J. visus ieškinio reikalavimus iš 1993-10-22 rašytinės sutarties (toliau Sutartis), sudarytos ir pasirašytos Gaurės apylinkės viršaičio A. T. iš vienos pusės ir darbų atlikėjų: Š. L. ir J. V. iš kitos pusės. Nustatyta, kad Sutartis patvirtinta šalių parašais, Gaurės apylinkės antspaudu. Iš šios Sutarties teksto nustatyta, jog darbų atlikėjai Š. L. (trečiasis asmuo) ir J. V. (ieškovas) įsipareigoja iki 1993-12-01 pastatyti katilinę Kunigiškių k. vaikų darželio pastato rūsyje, tai yra pilnai sutvarkyti vandentiekio ir šildymo sistemą, atlikti darbus: pastatyti du šildymo katilus, dūmtraukį, du vandens cirkuliacinius siurblius, pajungti vandentiekį, boilerį, o Gaurės apylinkės viršaitis A. T. už pilnumoje ir kokybiškai atliktus darbus atiduoda darbų atlikėjams Kunigiškių kaimo vaikų darželio katilinę. Byloje nėra jokių rašytinių duomenų, kad Sutartyje nurodytus darbus darbų atlikėjai atliko, kad buvo surašytas darbų atlikimo – priėmimo aktas.
Nors šios Sutarties sudarymo metu teisės į ginčo objektą - katilinę nebuvo įregistruotos valstybės vardu, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė (LAT 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-67/2011). Iš 1995-10-30 ir 1996-02-29 perdavimo – priėmimo aktų nustatyta, kad tai buvo valstybinė nuosavybė, kuri buvo perduota savivaldybės nuosavybėn.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, jog atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 str.) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo tvarka. Atsižvelgiant į tai kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 str. 3 dalį, konstatuotina, jog valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka (LAT 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-67/2011). Darytina išvada, jog valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise ne tik pagal įgyjamąją senatį, bet ir mainais už atliktus darbus. Toks sandoris yra niekinis ir negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 str. 1d.).
Pažymėtina, kad pagal nagrinėjamos sutarties sudarymo metu galiojusio 1964m. CK 255 str. 1d. redakciją nekilnojamojo turto mainų sutarčiai buvo taikomos pirkimo – pardavimo sutarčiai CK 255 straipsnyje nustatytos taisyklės (CK 279 str. 2d.). Pagal CK 255 str. 1d. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį darė negaliojančią (CK 255 str. 2d.).
Teismas sprendžia, kad 1993-10-22 sutartyje nurodytas Gaurės apylinkės viršaičio A. T. sprendimas, jog „ Gaurės apylinkės viršaitis už pilnumoje ir kokybiškai atliktus darbus atiduoda Kunigiškių kaime vaikų darželio katilinę“, negali būti teisėtas viešosios nuosavybės – valstybinės nuosavybės perleidimo privačion ieškovo V. J. nuosavybėn būdas. Gaurės apylinkės viršaičio sprendimas išmainyti valstybės turtą mainais už atliktus darbus prieštaravo sutarties pasirašymo metu galiojusio LR Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nuostatoms ( galiojo nuo 1991-03-20 iki 1997-12-01) ir nuo 1997-12-01 įsigaliojusio LR Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo nuostatoms. Nustatyta, kad 1993-10-22 sutarties sudarymo metu valstybės turtas buvo privatizuojamas perduodant privatizuojamus objektus aukcionams ar skelbiant viešą akcijų pasirašymą. Taigi pagal šiuos specialiuosius teisės aktus valstybės, savivaldybės turtas, kuris buvo įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą, galėjo būti perleistas privačion nuosavybėn, tačiau tik pagal šiuos įstatymus ir tik už pinigus, o ne mainais už atliktus darbus. Nėra duomenų, jog ginčo objektas katilinė - sandėlis būtų buvęs įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą. Iš liudytojo B. A. parodymų teisme nustatyta, kad jis tuo metu dirbo agrarinės tarnybos vadovu. Liudytojas parodė, jog, kai naikinosi kolūkis, sprendė kokius pastatus reikalinga įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą, buvo nuspręsta ginčo pastato (katilinės) neįtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą. Liudytojas parodė, jog katilinės pastatas buvo atiduotas visuomenėms poreikiams, kaip darželio priedas, o savininkas buvo apylinkė, kurios pirmininku buvo A. T.. Iš Klaipėdos regiono valstybės archyvo Tauragės filialo 2017-02-08 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) tai pat nustatyta, kad nerasta žinių apie Tauragės rajono Gaurės apylinkės Kunigiškių kaime esančio vaikų darželio, jo katilinės ir kitų objektų privatizaciją.
Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis darytina išvada, jog ieškovas V. J. negalėjo privatizuoti valstybės turto - katilinės (sandėlio) pagal nagrinėjamą 1993-10-22 sutartį. Neteisėti asmens (Gaurės apylinkės viršaičio A. T.) veiksmai negali sukurti teisėtų pasekmių, kurias gintų teismas.
Tai, kad ieškovas nuo 1993-12-01 iki šiol nepertraukiamai, neginčijamai naudojasi ginčo pastatu, pertvarkė jį, buvo įsirengęs parduotuvę, dirbtuves, sudarė sutartį dėl elektros tiekimo, pastatė elektros skaitiklį, turi raktus nuo ginčo pastato, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo pastatą. Pažymėtina, kad pagal CK 4.69 str. 3d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus.
Teismas sprendžia, jog ieškovo V. J. reikalavimas pripažinti, kad jis įgijo nuosavybės teisę į ginčo pastatą – sandėlį, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2F1p, pastato bendras plotas: 113,94 kv.m., pagrindinis plotas: 100,14 kv.m. , užstatytas plotas: 143,00 kv.m., esantį adresu: (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1993-10-22 sutarties, sudarytos tarp Gaurės apylinkės viršaičio A. T., L. Š. ir V. J., pagrindu yra neįrodytas, todėl reikalavimas atmestinas (CPK 178 str.).
Dėl ginčo pastato katilinės -sandėlio teisinės registracijos panaikinimo, dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais
Pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2.2 punktą ginčo pastatas -sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane: 2F1p., yra pastato-Kultūros namų pastato-darželio-bibliotekos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausinys. Lietuvos Respublikos CK 4.19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Antraeilio daikto (priklausinio) likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų ar įstatyme nėra nustatyta kitaip (LAT 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009).
Pagrindinis daiktas pastatas – Kultūros namų pastatas – darželis – biblioteka įregistruotas nuosavybės teise atsakovės vardu nuo 2007-03-08, vadovaujantis 1995-10-30, 1996-02-29 priėmimo - perdavimo aktais ir 2006-11-10 senų statinių patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Registruojant senus statinius sandėlis buvo nurodytas kaip pagrindinio statinio priklausinys, kadangi yra toje pačioje namų valdoje. 1995-10-30 perdavimo – priėmimo akto kopija dėl valstybės turto - Kunigiškių vaikų darželio perdavimo savivaldybei J. T. nepasirašyta, nėra duomenų apie tai kas ginčo turtą perdavė ir kas priėmė. Teismui nepateikta duomenų, jog 1995-10-30 perdavimo – priėmimo aktas būtų suklastotas. Liudytojas J. T. teisme patvirtino, kad 1995-1996 metais dirbo Gaurės seniūnu, teigė, kad neprisimena šio dokumento, nepamena, kad būtų buvęs įgaliotas perduoti valstybės turtą. Tačiau iš 1996 -02 -29 akto nustatyta, jog valstybės turtas - Kunigiškių kultūros namai buvo perduoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto atstovo S. L. Tauragės rajono savivaldybės Gaurės seniūnijai. Tuo metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso 153 str. 1d.buvo nustatyta, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Darytina išvada, jog pagal 1996-02-29 perdavimo – priėmimo aktą ginčo pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas Tauragės rajono savivaldybei, kaip pagrindinio daikto – kultūros namų priklausinys. Iš 2006-11-10 senų statinių patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad statiniai, kurių kadastrinių matavimų indeksai yra: kultūros namų pastatas – darželis-biblioteka „1B1 b“, sandėlis „2F1 p“, esantys Kunigiškių k., Gaurės seniūnijoje, Tauragės rajone, gali būti toliau naudojami ir registruojami Nekilnojamojo turto registre. Todėl VĮ Registrų centras Tauragės filialas turėjo teisinį pagrindą ginčo objektą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti, kaip atsakovės Tauragės rajono savivaldybės nuosavybę.
Nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos Gaurės seniūnija nuo 2014-12-30 pagal 2014-12-17 savivaldybės tarybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-12-19 priėmimo-perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) minėtą turtą valdo tik patikėjimo teise, minėto turto savininkė yra atsakovė Tauragės rajono savivaldybė.
Teismas sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais ieškovo V. J. prašomus administracinius aktus: 1995-10-30 perdavimo - priėmimo aktą; 2006-11-10 senų statinių patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje kaip Tauragės rajono savivaldybei priklausantis senas statinys aprašytas sandėlis indeksas 2F1 p.; 2014-12-14 Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)1 punktą, Tauragės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos Gaurės seniūnijai perduodamo ilgalaikio materialiojo turto sąrašo 1 eilutės dalį dėl pastato – sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2014-12-19 Tauragės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo ir priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) 1 eilutės dalį dėl perduodamo pastato – sandėlio. Taip pat nėra pagrindo naikinti ginčo pastato – sandėlio teisinės registracijos atsakovės vardu, kadangi nustatyta, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo objektą pagal 1993-10-22 sutartį, be to nustatyta, kad atsakovė Tauragės rajono savivaldybė yra teisėta ginčo objekto savininkė.Todėl šie ieškinio reikalavimai atmestini, nes neįrodyti (CPK 178 str.).
Dėl ieškinio senaties termino, dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo
Atsakovė Tauragės rajono savivaldybė prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams.
Ieškovo paaiškinimai dėl ieškinio senaties termino prieštaringi. Ieškovas V. J., pateikdamas pradinį ieškinį, pripažino, kad iš 2003-10-15 Tauragės rajono savivaldybės administracijos Gaurės seniūnijos seniūno K. B. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kunigiškių katilinės“ sužinojo, jog katilinė rašto surašymo dieną priklauso seniūnijai ir, kad šiuo raštu jam buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Teisme ieškovas pripažino, jog ginčo pastato - katilinės inventorizacinė byla „pastrigo“ jau 1995-1996 metais, paaiškino, kad jis tuo metu ėjo pas merą, valdžios atstovai jam aiškino, jog spręs, bet sprendimo nebuvo. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas teigė, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes apie savo pažeistą teisę sužinojo tik 2007-03-08, tai yra kai Tauragės rajono savivaldybė įregistravo nuosavybės teisę į ginčo pastatą – sandėlį. Be to ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą dėl svarbių aplinkybių, jeigu teismas manys, kad ieškinio terminas yra praleistas. Ieškovas nurodė, kad dėl šeimyninių ir sveikatos aplinkybių neturėjo galimybės kreiptis į teismą ir išspręsti susiklosčiusios situacijos iš esmės.
Iš 2003-10-15 Tauragės rajono savivaldybės administracijos Gaurės seniūnijos seniūno K. B. rašto Nr.S-180 nustatyta, jog Gaurės seniūnas 2003-10-15 informavo ieškovą V. J., jog pradėjus aiškintis ar atlikta Kunigiškių kultūros namų inventorizacija paaiškėjo, kad šalia esanti katilinė pagal 1993-10-22 pasirašytą sutartį priklauso Gaurės seniūnijai, išaiškino ieškovui jo teisę kreiptis į teismą dėl ginčo pastato. Liudytojas K. B. teisme parodė, kad tuo metu dirbo seniūnu ir raštu V. J. pasiūlė kreiptis į teismą, nes nebuvo galimybės ieškovui kitaip susitvarkyti nuosavybės, jam tuo metu atrodė, kad teisėtu savininku turėjo būti V. J.. Liudytoja R. Š. teisme taip pat patvirtino, kad ji rašė minėtą raštą, tekstą išdėstė seniūnas, teigė, kad tai buvo raginimas ieškovui susitvarkyti nuosavybę. Ieškovas V. J., pateikdamas pradinį ieškinį teismui, jame taip pat pripažino, kad iš 2003-10-15 Tauragės rajono savivaldybės administracijos Gaurės seniūnijos seniūno K. B. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kunigiškių katilinės“ sužinojo, jog katilinė rašto surašymo dieną priklauso seniūnijai ir, kad šiuo raštu jam buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Iš surinktų įrodymų analizės teismas sprendžia, kad apie savo teisės pažeidimą į ginčo pastato katilinės - sandėlio nuosavybę ieškovas turėjo sužinoti 2003-10-15. Šią išvadą patrvirtina Valstybės įmonės „Registrų centras“ Tauragės filialo kadastro ir registro dokumentų bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), duomenys. Iš bylos nustatyta, kad į VĮ „Registrų centras“ Tauragės filialą 2004-05-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi advokatė S. J., atstovaudama V. J. interesus ir prašė atlikti einamąją inventorizaciją ginčo objekto – pastato sandėlio, plane pažymėto indeksu 2F1p, esančio (duomenys neskelbtini), bei prašė pateikti išrašą iš centrinio duomenų banko apie šio sandėlio priklausomybę. Advokatė nurodė dokumentus pateikti V. J., kuris pateiks šį užklausimą ir atsiskaitys už atliktas paslaugas. Iš 2004-05-26 V. J. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centro Tauragės filialui matyti, kad V. J. prašė per 7 darbo dienas atlikti jam priklausančio (naudojamo) nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), registro išrašą pagal adresą, vadovaujantis advokatės S. J. 2004-05-26 raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš V. J. 2004-05-26 prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jis prašė per 15 kalendorinių dienų atlikti jam priklausančio (naudojamo) nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Statinių kadastrinių matavimų tikslinimą objektams, kurių pagrindinių pastatų bendras plotas iki 500 m² (52), pagal advokatės 2004-05-26 raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėto rašto nustatyta, jog ieškovui buvo reikalinga informacija apie ginčo pastato sandėlio, plane pažymėto indeksu 2F1p, priklausomybę. Iš šiame prašyme esančio 2004-09-21 įrašo (pieštuku), nustatyta, kad “ byla grąžinta į archyvą dingo užsakovas“. Taigi, iš minėtos bylos duomenų teismas sprendžia, jog ieškovui apie teisės pažeidimą dėl ginčo objekto katilinės nuosavybės buvo žinoma jau iki 2004-05-26.
Pagal CK 1.125 str. 1d. bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Ieškovo V. J. ieškinys Tauragės rajono apylinkės teisme gautas 2016-10-24. Nuo 2003-10-15 Tauragės rajono savivaldybės administracijos Gaurės seniūnijos seniūno K. B. rašto Nr.S-180, bei nuo ieškovo atstovės advokatės S. J. kreipimosi į VĮ Registrų centro Tauragės filialą dienos, t.y. nuo 2004-05-26, iki ieškinio teismui padavimo dienos (2016-10-24) praėjo daugiau kaip dešimt metų. Tai yra ieškovas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą, per kurį galėjo apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį.
Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad jis nepraleido ieškinio senaties termino, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik 2007-03-08, nes tik tada VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre, Tauragės rajono savivaldybė pastatą – katilinę (NTR registre įregistruotas kaip pastatas – sandėlis) įregistravo kaip savivaldybės nuosavybę. Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis, ieškinio senaties terminas gali būti skaičiuojamas nuo 2007-03-08, kada teisės pažeidimas buvo išviešintas Nekilnojamojo turto registre. Iki 2007-03-08 Tauragės rajono savivaldybė nesiėmė jokių veiksmų, nesikreipė į jį kaip pastato – sandėlio savininką, nesiaiškino dėl kokių priežasčių jis neatliko teisinės registracijos į nekilnojamąjį turtą, nesiaiškino pastato išlaikymo sąnaudų, nesiekė patekti į pastato – sandėlio vidų, juo niekada nesinaudojo.
Tokie ieškovo paaiškinimai vertintini kritiškai. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1d.). Pats ieškovas V. J. teisme pripažino, jog ginčo pastato - katilinės inventorizacinė byla „pastrigo“ jau 1995-1996 metais, nurodė, kad jau tada jis ėjo pas merą aiškintis, kad valdžios atstovai jam aiškino, jog spręs, bet sprendimo nebuvo. Nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos Gaurės seniūnijos seniūnas K. B. 2003-10-15 raštu Nr.S-180 informavo ieškovą V. J., jog pradėjus aiškintis ar atlikta Kunigiškių kultūros namų inventorizacija paaiškėjo, kad šalia esanti katilinė vis dar priklauso Gaurės seniūnijai, išaiškino ieškovui jo teisę kreitis į teismą dėl ginčo pastato. Nustatyta, kad ieškovas per atstovę advokatę S. J. 2004-05- 26 pradėjo spręsti ginčo pastato priklausomybės klausimą, tačiau dėl nežinomų priežasčių procesą nutraukė. Tai patvirtina Valstybės įmonės registrų centro Tauragės filialo kadastro ir registro dokumentų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), esantys duomenys. Atsakovė neturėjo pareigos aiškintis su ieškovu V. J., imtis kokių nors veiksmų dėl ginčo pastato katilinės – sandėlio nuosavybės pagal 1993-10-22 sutartį, kadangi sutartis prieštaravo įstatymų nuostatoms.
Ieškovas V. J. rašytiniuose paaiškinimuose prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, jei teismas manys, kad ieškinio terminas yra praleistas, dėl jo nurodytų svarbių aplinkybių: dėl šeimyninių ir sveikatos aplinkybių neturėjo galimybės kreiptis į teismą ir išspręsti susiklosčiusios situacijos iš esmės. Iš pateikto 2017-05-25 VšĮ Tauragės rajono PSPC medicinos dokumentų išrašo/ siuntimo, pasirašyto gydytojos (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jame nurodyta, jog ieškovui V. J. prieš daug metų, autoįvykio metu, buvo sužalota koja, atlikta šlaunikaulio operacija, 2014 m. atlikta dešinio kelio operacija, 2015 m. atlikta dešinio kelio operacija, 2016 m. diagnozuotas inksto susirgimas, ieškovas dėl padidėjusio kraujospūdžio epizodiškai vartoja vaistus. Iš ieškovo pateikto 2013-11-25 teismo sprendimo matyti, kad 2013-11-25 nutraukta ieškovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tačiau byloje nėra duomenų, kad per visą ieškinio senaties terminą (dešimt metų) egzistavo svarbios aplinkybės, dėl kurių ieškovas negalėjo ginti savo pažeistos teisės dėl ginčo objekto (katilinės, sandėlio) nuosavybės. Todėl nėra pagrindo atnaujinti ieškovui praleisto ieškinio senaties termino, dėl ko prašymas atmestinas.
Kadangi ieškovo V. J. ieškinys atmestinas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Iš ieškovo valstybės naudai priteistinos teismo turėtos išlaidos (11,49 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškovo V. J. ieškinį.
Priteisti iš V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 11,49 Eur (vienuolika eurų, 49 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į. k. 188659752, sąskaitą, mokėjimo paskirtis „bylinėjimosi išlaidos“, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.